Diskusijos dėl abortų ribojimo Lietuvoje kelia aistras ir susirūpinimą, todėl svarbu analizuoti kitų šalių patirtį. Ši tema yra sudėtinga ir apima medicininius, moralinius, teisinius bei socialinius aspektus. Straipsnyje nagrinėjama situacija šalyse, kuriose apriboti abortai, analizuojamos tokios politikos priežastys ir galimos pasekmės, taip pat pateikiami alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės.
Abortų ribojimo argumentai ir motyvai
Abortų ribojimo šalininkai dažnai remiasi etiniais ir religiniais įsitikinimais, teigdami, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl abortas laikomas gyvybės atėmimu. Jie taip pat pabrėžia "negimusio vaiko" teisę į gyvybę ir valstybės pareigą ją saugoti. Šios pozicijos atstovai tiki, kad abortų draudimas ar apribojimas padės sumažinti abortų skaičių ir skatins gimstamumą.
Tačiau, kaip pastebi specialistai, abortų draudimas iš esmės nieko nepakeis, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų kitų legalių kelių nutraukti nėštumą - vyktų į kitas šalis, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos. Tokios pataisos šiuo metu aktyviai svarstomos Seimo komitetuose.
Šalys su apribotais abortais: geografija ir įstatymai
Europoje yra valstybių, kuriose abortai yra nelegalūs arba leidžiami tik su itin retomis išimtimis. Malta ir San Marinas taiko griežčiausias taisykles - jokių išimčių. Vatikanas, Andora, Monakas, Lichtenšteinas ir Airija leidžia nutraukti nėštumą tik tuomet, jei kyla pavojus motinos sveikatai ir gyvybei. Lenkijoje ir Islandijoje atsižvelgiama ir į tai, jei nėštumas yra išžaginimo pasekmė.
Lietuvoje nuolatinių diskusijų ir nesibaigiančių svarstymų drausti ar leisti abortus bangos nusirito iki Seimo. Siekiama riboti nėštumų nutraukimą. Pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos inicijuotą projektą, nutraukti nėštumą gali tik gydytojas, kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai ir kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.
Skaudi Airijos patirtis
Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, ES šalis, kuriose draudžiami abortai, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai Lenkija, Airija, Malta ir keletas nykštukinių valstybių. Tuo tarpu Portugalijoje, Ispanijoje, kur abortai draudžiami keletą dešimtmečių juos legalizavo dėl išaugusių nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei.
Neseniai vienoje konferencijoje bendravau su aire. Klausiau, kas gi įvyko po indės Savitos Halappanavar mirties. Ji pasakojo, kad šis įvykis iš esmės nieko nepakeitė. Airijos valdžia tik priėmė prašneko apie tai, kad esant pavojui moters sveikatai ir gyvybei, būtina atidžiau spręsti klausimą dėl nėštumo nutraukimo. Ši moteris, nors buvo Indijos pilietė, su šeima gyveno Airijoje. Ji susirgo kažkokia lėtine liga, kuri grėsė jos gyvybei. Kai moteris kreipėsi į gydytojus ir buvo paguldyta į ligoninę, ji paprašė nutraukti nėštumą, nes labai blogai jautėsi. Tačiau jai buvo atsakyta, kad Airijoje labai gerbiamos vaisiaus teisės, todėl jie negalintys to padaryti. Tuo metu jos būklė dar buvo visai patenkinama, bet ji sparčiai blogėjo. Kai jau moteris atsidūrė ties agonijos riba, ją perkėlė į reanimaciją ir nutraukė nėštumą. Tačiau po to ji išgyveno parą ar dvi ir mirė nuo kraujo užkrėtimo. Procedūra buvo atlikta pavėluotai - nėštumo nutrauktas jau tada, kai vaisius jos įsčiose buvo žuvęs. Tačiau kol vaisiaus širdelė plakė, medikai gynė jį, o ne pačią moterį. Airijos moterys po šio įvykio išėjo į gatves, primindamos savo teises. Deja, moterys nėra informuojamos, kad nėštumas kartais kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai negu jo nutraukimas. Mat nėštumas taip pakeičia moters organizmą, kad bet kada gali komplikuotis sveikata. Labai dažnai gydytojai su tuo susiduria ir privalo spręsti šiuos klausimus“, - pasakojo pašnekovė.
Strasbūro teisme lietuvė laimėjo aborto bylą prieš Airiją. Europos žmogaus teisių teismui tenka narplioti ne vieną bylą, kai moterims buvo neleista pasidaryti abortą. Vieną iš jų yra laimėjusi ir lietuvė, padavusi į teismą Airiją, kurioje gyvena. Kartu su dviem airėmis padavė skundą, kad dėl trukdžių atlikti abortą savo šalyje, jos turėjo vykti į Didžiąją Britaniją, o grįžusios patyrė komplikacijų. Viena iš moterų - buvusi alkoholikė, kurios keturi vaikai jau atiduoti globai. Ji darėsi abortą dėl prastos finansinės padėties ir tikėdamasi atsitiesti ir taip išsaugoti galimybę kada nors vėl susigrąžinti šeimą. Pinigų procedūrai ji pasiskolino. Kita moteris nebuvo pasirengusi tapti vieniša motina, o lietuvė pastojo, kai buvo gydoma nuo vėžio. Nėštumas gali atnaujinti ligą, todėl ji nusprendė pasirinkti abortą. Teismas priteisė Airijai atlyginti lietuvei 15 tūkst. eurų (52 tūkst. litų) žalą, tačiau airių skundus atmetė.
Lenkijos situacija
Reprodukcinės sveikatos ekspertės teigimu, Lenkijoje šiuo metu labai sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už labai didelius pinigus įmanoma. Taigi medikai dar turi kvalifikacijos atlikti abortą. Tačiau dauguma lenkių važiuoja į užsienį - Baltarusiją, Kaliningrado sritį, į Vakarus (Lietuvą, Vokietiją, Olandiją) - kam kuri šalis arčiau. Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L.Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią. Europos Sąjungoje tik trys valstybės - Airija, Lenkija ir Malta - draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos.
Pastarosiose savo kalbose net ir popiežius pabrėžė, kad pernelyg didelis dėmesys skiriamas abortų klausimams - ne mažiau svarbios socialinės gerovės, visuomenės skurdo, migracijos, prekybos žmonėmis, užslėptosios eutanazijos ir panašios problemos.
Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu kuriasi krizinio nėštumo centrai, kuriuos finansuoja valstybinės institucijos. Jie įsteigti tam, kad atkalbėtų moteris nuo nėštumo. Ir dauguma žmonių mano, kad tai yra gerai: jei moteris abejoja ir gali pakeisti savo nuostatą, geriau, kad ji aborto nesidarytų. Iš tiesų geriau, jei moteris abejoja ir jai tiesiog reikia palaikymo. Tačiau Reprodukcinių teisių centras JAV aprašo liūdną Vengrijos patirtį. Šioje šalyje psichologai konsultuoja tik viena kryptimi - dažniausiai gąsdindami ir įžeidinėdami moteris, sakydami, kad jeigu jos nutrauks nėštumą, bus blogas žmogus, ne motina, o žudikė. Esą jeigu renkiesi šitą kelią, suprask, ką renkiesi. Tada parodo paveiksliukus, kaip atrodo embrionas. Dažniausiai jis parodomas labai didelis - 14-16 savaičių, nors teigiama, kad yra iki 12 savaičių. Taip prigąsdinta moteris arba pasiduoda šitai įtakai, arba, jeigu ji negali išspręsti šios problemos kitaip, pasiryžta savižudybei, nes ji nenori būti žudikė. Tik labai stipri moteris gali tvirtai atlaikyti tokias konsultacijas.
Taip pat dažnai nekreipiamas dėmesys į kitų sričių gydytojų rekomendacijas nutraukti nėštumą dėl kokios nors patologijos. Todėl moteriai, kuriai dėl didelio laipsnio trumparegystės nėštumas grėsė apakimu, nebuvo leista atlikti aborto. Pastaroji kreipėsi į Strasbūrą, bet kiek moterų, turėjusių širdies, inkstų patologijas, niekam nesiskundė, o tokie atvejai, E. Kuliešytės teigimu, nėra vienetiniai, kadangi medikai bijo būti apkaltinti, kad pasinaudoję patologija kaip pretekstu padėti moteriai nutraukti nėštumą.
Maltos ir kitų šalių situacija
Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, kadangi čia galioja itin griežti draudimai. Šioje šalyje net diskusija abortų tema traktuojama kaip įtartina, todėl visuomenės atstovai ir politikai net bijo prasižioti apie tai, kad nebūtų persekiojami.
Besivystančiose ar labai mažų pajamų šalyse (Afrikoje, Azijoje) yra dar blogiau, kadangi abortai ten visiškai nelegalūs, todėl vyksta siaubingi dalykai. Kadangi kvalifikuotų specialistų nėra, jaunos merginos, be giminių žinios, dažnai kreipiasi į kitas moteris, kurios bando nutraukti nėštumą žalingų žolelių pagalba, su įkišimu į gimdą - pačios merginos bando badytis virbalais arba pakabų galais ir neretai miršta. Į sužeistą vietą įsimeta infekcija ir po truputį ateina mirtis.
Galimos abortų ribojimo pasekmės
Abortų draudimas ar apribojimas gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių. Visų pirma, tai gali padidinti nelegalių abortų skaičių, kurie dažnai atliekami nesaugiomis sąlygomis ir kelia didelį pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Kaip teigia specialistai, situaciją gali pabloginti ir neišvengiamai atsirasiančių kriminalinių abortų pasekmės, nelegaliai atliekamų abortų medicininės komplikacijos.
„Tačiau ir civilizuotose šalyse pavojus ne mažesnis. Jei moters imuninė sistema silpna ir jai atliekamas nėštumo nutraukimas nesteriliomis sąlygomis, o nelegalaus aborto atveju tai labai tikėtina, prasideda infekcija. Moteris karščiuoja, bet bijo kreiptis į gydytoją, nes ją pradės tardyti, kas jai padarė abortą. Taigi atsėlina tas pats pavojus - kraujo užkrėtimas arba nukraujavimas. Kalbant apie abortų turizmą, tai irgi nėra taip jau nekalta. Po aborto moterys dažnai vyksta namo, nors turėtų kuo mažiau judėti. Komplikacijų atveju jos taip pat nesikreipia į gydytoją“, - teigė E. Kuliešytė.
Be to, abortų ribojimas gali neigiamai paveikti moterų reprodukcinę sveikatą ir autonomiją. Moterys, kurios neturi galimybės legaliai ir saugiai nutraukti nėštumą, gali būti priverstos gimdyti nepageidaujamus vaikus, o tai gali turėti ilgalaikių socialinių ir ekonominių pasekmių tiek moteriai, tiek vaikui.
Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės
Užuot draudus ar ribojus abortus, daugelis ekspertų siūlo daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, tokioms kaip lytinis švietimas, kontracepcijos prieinamumas ir parama nėščioms moterims ir šeimoms. Lytinis švietimas padeda jaunuoliams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, o kontracepcija leidžia planuoti nėštumą ir išvengti nepageidaujamų pastojimų.
„Valstybei priskirta pareiga ginti žmogaus teises bei užtikrinti saugų gyvenimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nesipriešina tam tikrų visuomenės jėgų norui uždrausti abortus. Kaip ji galėtų tai daryti? Tam tikrais dokumentais, įstatymais, strategijomis. Tačiau jokių reprodukcinės sveikatos dokumentų mes neturime. Pas mus nėra nei reprodukcinės sveikatos strategijos, nei programos, nei šeimos planavimo programos, nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės. Visa tai parodo, kad valstybė neturi pozicijos. Todėl kita pusė turi galimybę savo poziciją ginti labai agresyviai. Beje, ideologijai, kad moteriai nereikia jokių teisių, kad jos pareiga tik gimdyti, priklauso patys įvairiausi žmonės - tiek pagal specialybę, tiek pagal išsilavinimą. Jie gali turėti aukščiausius mokslinius laipsnius, užimti aukščiausias pareigas, todėl ši ideologija tampa varančiąja, bet negatyvia jėga, kuri griauna kitų žmonių gyvenimus, nepaiso jų interesų, nes jų ideologija jiems atrodo viršesnė. Juk niekas dabar neverčia moterų daryti abortų, vartoti kontraceptikų, jeigu jos to nenori. Tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jeigu žmogus turėtų galimybę rinktis. Jei jis žmogus nori planuoti šeimą natūraliais būdais, jis turi turėti tokią galimybę, jei nori šiuolaikinių kontraceptikų, jie taip pat turi būti prieinami. Dabar susidaro situacija, kad užuot rūpinusis žmonių saugumu, raginama mylėtis be prezervatyvų, užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijos, ŽIV ir vėliau gydytis. Pagal katalikišką nuostatą tai bausmė už palaidą gyvenimą. Tačiau ne visi suserga dėl palaido gyvenimo, kai kurie užsikrečia nuo partnerio, kuris nežino, kad serga. Taigi abi pusės galėtų turėti vienodas sąlygas, jei būtų lygias teises įtvirtinantys įstatymai. Deja, šiuo metu vienos ideologijos šalininkai nori diktuoti savo nuomonę, atmesdami kitos pusės poreikius“, - svarstė E. Kuliešytė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turi būti užtikrinta galimybė atlikti nėštumo nutraukimą saugiai. JT gyventojų fondo teigimu, šeimos planavimo poreikio sprendimas žymiai sumažintų gimdyvių mirtingumą ir iki 70 procentų sumažintų abortų skaičių besivystančiose šalyse.
Abortų ribojimo kritika ir žmogaus teisių aspektai
Abortų ribojimas dažnai kritikuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Moters teisė į kūno autonomiją ir reprodukcinę sveikatą yra pripažinta tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose. Apribojimai, kurie neleidžia moterims priimti sprendimų dėl savo kūno ir sveikatos, gali būti laikomi diskriminacija ir kišimusi į privatų gyvenimą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas teigia: “Šio įstatymo esmė - prievartinis gimdymas. Toks reikalavimas nesuderinamas su žmogaus teisėmis. Jei moteris bus verčiama gimdyti, tai pažeis laisvo jos apsisprendimo teisę”. Jis atkreipia dėmesį, kad šalių, kuriose uždrausti abortai, patirtis parodė, jog prievarta atsisuka ir prieš motiną, ir prieš vaiką, ir prieš pačią visuomenę. Atsiranda daugiau kriminalinių abortų, įvairių su draudimu susijusių piktnaudžiavimų, moteris jaučiasi nesaugi.
Daugelis tarptautinių struktūrų, JT Žmogaus Teisių Komitetas ir regioniniai žmogaus teisių teismai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, Amerikos Žmogaus Teisių Teismą ir Afrikos Žmogaus Teisių Teismą, nustatė, kad galimybė atlikti saugų abortą yra žmogaus teisė.
Visuomenės nuomonė ir besikeičiantys požiūriai
Visuomenės nuomonė abortų klausimu yra labai įvairi ir priklauso nuo kultūrinių, religinių ir politinių įsitikinimų. Kai kuriose šalyse didžioji visuomenės dalis palaiko moters teisę į abortą, o kitose - vyrauja konservatyvesnės pažiūros.
84 proc. lietuvių pateisina abortą net dėl materialinių paskatų. Prieš keletą metų DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų - dėl medicininių indikacijų, likę - moters pageidavimu. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimo reprodukcijos srityje bei kontracepcijos būdų populiarėjimu.
JAV visuomenės nuomonės tyrimo kompanija „Gallup“ nuo 1996 metų klausia amerikiečių, ar jie priskiria save „pro-life“ (pasisakančiai už negimusios gyvybės apsaugą) ar „pro-choice“ (pasisakančiai už moters galimybę rinktis) stovyklai. 1996-aisiais pritariančiosios moters galimybei rinktis sudarė daugumą - jų buvo 56 proc., už gyvybę pasisakė tik 33 proc. respondentų. O šių metų duomenys rodo jau visiškai kitokią padėtį. Už gyvybės apsaugą pasisako 48 proc., už moters pasirinkimą - 45 proc.
Tikroji priežastis, kodėl abortai buvo legalizuoti Sovietų Sąjungoje
Viena pirmųjų abortus legalizavusių šalių po Antrojo pasaulinio karo buvo Sovietų Sąjunga. Mat tai buvo ateistinė valstybė, be religinių skrupulų. Tačiau esminė 1955 m. sprendimo priežastis vis dėlto buvo kita. Sovietinei medicinos sistemai daugiau kainavo nelegalių abortų aukų gelbėjimas nei nėštumo nutraukimo su gydytojo priežiūra užtikrinimas. Tiesa, oficialių abortų statistika dar ilgai šiurpino pažangesnes šalis. Sovietų Sąjungoje buvo pasaulyje bene didžiausias fiksuojamas abortų skaičius - 1000 vaisingo amžiaus moterų tekdavo apie 100 abortų.
„Tuo metu nėštumo nutraukimas prilygo tokiam paprastam požiūriui: ėjau pro šalį, užsukau į polikliniką ir sureguliavau mėnesines. Tačiau per pastaruosius 20 metų šis supratimas labai pasikeitė. Mes savo klinikoje įpareigojame nėštumą norinčias nutraukti moteris pasitarti su psichologu ir socialiniu darbuotoju. Kadangi dažniausiai abortai daromi dėl socialinių priežasčių - nėra lėšų išauginti dar vieną vaiką ir pan. - apsisprendimas pakeičiamas retai, tačiau bent jau mes, medikai, jaučiamės padarę viską“, - pasakojo Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.
Pasak jos, abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis. Taip, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos, kurie iš griežtai abortus draudžiančios šalies į gimtą Lietuvą sugrįžta ir norėdami susitvarkyti iškilusią nepageidaujamo nėštumo problemą.
„Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą“, - sakė ji.
PSO registruoja dėl netinkamai atliekamo nėštumo nutraukimo komplikacijų mirštančias moteris ir sovietmečiu, rodos, prie legalių abortų turėjusio įprasti Rusijoje. Pasak ginekologės, moralinis spaudimas moterims yra žiaurus. Poabortinis sindromas, kurį kvestionuoja dauguma medikų, o remia iš esmės tik religijai, o ne medicinai didesnį vaidmenį suteikiantys, pasak medikės, jei ir gali atsirasti, tai dėl kitų priežasčių. „Žinoma, gali atsirasti, jei moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė,“ - sako R. Nadišauskienė.
Abortų įstatymų istorija Amerikoje
JAV: nuo nelegalių abortų iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo
JAV su abortų legalizavimu delsė kiek labiau nei Vakarų Europa, kur pionierė legalizavimo klausimu 1967 m. buvo Didžioji Britanija. Mokslinė ir grožinė literatūra, blogai mirga istorijomis apie iki 1973 m. JAV vykdytus nelegalius nėštumo nutraukimus. Minima, kad moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisius aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo. Nelegalių abortų ir kovos su jais simboliu tapo atlankstytas vielinės pakabos kablys, kuriuo buvo įprasta daryti abortus. 1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų. „Daugumai šiuolaikinių moterų vielinė pakaba yra tiesiog vielinė pakaba. Norėtume, kad taip ir liktų“, - rašoma viename bloge.
Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimas panaikinti Roe prieš Wade'ą panaikina beveik penkiasdešimties metų precedentą, suteikiantį konstitucinę teisę pasidaryti abortą. 1973 m. sprendime dėl Roe Teismas nusprendė, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti abortą, nors leido reguliuoti po pirmojo nėštumo trimestro. Su Roe JAV tapo viena pirmųjų šalių, liberalizavusių abortų įstatymus, kartu su keliomis Vakarų Europos valstybėmis. 1992 m. Planned Parenthood prieš Casey dar kartą patvirtino teisę į abortą, bet leido papildomus apribojimus, tokius kaip laukimo laikotarpis ir tėvų sutikimo reikalavimai.
Ištisus dešimtmečius JAV įvesdinėjo ir įgyvendino įvairius abortus reglamentuojančius įstatymus. Kai kurios valstijos priėmė įstatymus, siekdamos apsaugoti galimybę atlikti abortą, o kitos įvedė griežtesnes taisykles abortų teikėjams ir siekė uždrausti abortus ankstesniais nėštumo momentais. Dėl to buvo uždaryta daugiau nei 160 klinikų, o kai kuriose valstijose liko tik vienas abortų teikėjas. Pastaraisiais metais daugelis valstijų priėmė vis griežtesnius abortų įstatymus, pavyzdžiui, Oklahomoje, kur gubernatorius pasirašė įstatymą, draudžiantį visus abortus po šešių savaičių, išskyrus gyvybei pavojingo nėštumo atvejus. Įstatymas panašus į Teksase priimtą 2021 m.; abu įstatymai taip pat leidžia piliečiams paduoti į teismą bet kurį asmenį ar kliniką, kurią jie įtaria aborto suteikimu ar palengvinimu.
Roe atšaukimas leidžia trylikai valstijų automatiškai arba per trisdešimt dienų uždrausti abortus. Nors visi šie valstijos įstatymai neapima abortų gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, daugelis jų neapima nėštumų, atsiradusių dėl išprievartavimo ar kraujomaišos. Respublikonų įstatymų leidėjai ir prieš abortus nusiteikę aktyvistai gyrė Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o Demokratų partijos įstatymų leidėjai ir abortų šalininkai jį pasmerkė.
Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Nuo 2020 m. Argentina ir Tailandas legalizavo abortus su tam tikromis nėštumo ribomis; Meksika dekriminalizavo abortus, kaip ir Pietų Korėja; ir Naujoji Zelandija sušvelnino abortų apribojimus. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių - tai paskutinis augančios „žaliosios bangos“ ženklas Lotynų Amerikoje. Nors dauguma šalių ėmėsi veiksmų, kad padidintų abortų galimybes, kai kurios, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos.
tags: #uzsienio #saliu #patirtis #reguliuojant #abortu #baudziamumo
