Manoma, kad apie 20 proc. nevaisingumo atvejų susiję su imuninės sistemos funkcionavimu. Nėštumas - išskirtinė būsena, nes 9 mėnesius moters organizme auga nauja gyvybė (tam tikra prasme ją galima traktuoti kaip svetimkūnį). Embriono imuninė sistema skiriasi nuo nėščiosios: embrionas turi tėvo genų, kurių motinos organizmas neatpažįsta. Pats embrionas paskatina motinos organizmą deaktyvuoti tam tikras imuninės sistemos ląsteles, kad embrionas gimdoje galėtų toliau augti.
Imuninio nevaisingumo priežastys
Nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.
Antikūnai prieš spermatozoidus
Antikūnai prieš spermatozoidus - imunoglobulinai, veikiantys prieš spermos antigenus ir darantys įtaką vaisingumui. Prie spermos gali prisijungti baltymai, paveikiantys spermatozoidų gebėjimą judėti ir apvaisinti kiaušinėlį. Antikūnų prieš spermą kartais aptinkama ir gimdos kaklelio gleivėse.
Trombofilija
Trombofilija yra autoimuninė liga, kuria sergant kraujagyslėse formuojasi krešuliai. Šie genetiniai pokyčiai gali nedaryti akivaizdaus tiesioginio poveikio moterų sveikatai. Tačiau nėštumo metu kraujo krešuliai gali pasiekti placentą ir blokuoti vaisiaus vystymąsi.
Antifosfolipidinis sindromas
Antifosfolipidinis sindromas yra autoimuninis krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi trombų susiformavimo rizika. Antifosfolipidiniai antikūnai - imuninės sistemos ląstelių rūšis, aptinkama motinos kraujyje. Antifosfolipidinis sindromas nustatomas maždaug 15 proc.
Ląstelės žudikės
Kaip minėta, nėščios moters imuninė sistema embrioną atpažįsta kaip „įsibrovėlį“ ir kaip atsaką sintetina antikūnus - vadinamąsias ląsteles žudikes.
Nors tiesiogiai celiakija nėra imuninio nevaisingumo priežastis, manoma, kad ją turinčioms moterims, nesilaikančioms begliutenės dietos, gali sutrikti ciklas, galima nesėkminga implantacija ir pasikartojantys persileidimai.
Imuninio nevaisingumo diagnostika
Imuninio nevaisingumo tyrimai - išsamūs, kompleksiniai. Svarbu žinoti, kad įprasto kraujo tyrimo pakitimai nebūtinai rodo, kad analogiški pakitimai bus ir gimdos gleivinėje. Gali būti skiriami imunologinis antikūnų, NK ląstelių, citokinų, HLA-KIR suderinamumo ir kiti tyrimai.
Tyrimų metodai
- Spermos tyrimas (spermograma).
- Postkoitalinis testas (PKT).
- Kiaušintakių pratekamumo tyrimai.
- Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų.
- Spermos-gleivinės imuninio ir kt. sutapimo mėginiai (Simso-Hunerio ir kt.).
Spermos tyrimas atliekamas pagal Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos (PSO) reikalavimus. Postkoitalinis testas (PKT) atliekamas praėjus kelioms valandoms po sueities. Testo metu tiriamas spermatozoidų judrumas natūralioje terpėje. Taip pat tiriami ir antisperminiai antikūnai moters kraujyje.
Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Imuninio nevaisingumo gydymo būdai
Imuninio nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių. Dažnai pasirenkamas ir dirbtinis apvaisinimas, mitybos korekcija, jei nustatyta celiakija ir kt.
Dirbtinis apvaisinimas
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Pasitelkus IUI, sperma kateteriu įvedama tiesiai į gimdos dugną. Tokiu būdu spermatozoidai nepatiria sąlyčio su spermos antikūnais, o imuninės sistemos ląstelės jų nepuola. Tai apvaisinimo moters kūne metodas, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters partnerio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje, esant pratekamiems abiems ar vienam kiaušintakiui. Intrauterininė inseminacija (IUI) naudojant specialią „EVIE“ pompą - naujas būdas atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI) yra metodika, kurios metu naudojama lėto paruoštos spermos leidimo technika per „EVIE“ pompą. „EVIE“ pompa sudaro sąlygas lėtai, per 3-4 valandas suleisti paruoštą spermą į gimdą. Intra Uterininė Tubo Peritonealinė Inseminacija (IUTPI) (L. Mamas metodas) - tai naujas inseminacijos būdas naudojant 10 ml specialiai paruoštos spermos. Klinikinės praktikos patirtis rodo, kad kartais 4 ml paruoštos spermos kiekio, naudojamo falopinei perfuzijai nepakanka.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Jei antikūnų prieš spermatozoidus yra daugiau arba jie pasklinda po moters reprodukcinę sistemą, tuomet taikomas dirbtinis apvaisinimas. Apvaisinimas mėgintuvėlyje, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Gautos moters lytinės ląstelės lėkštelėje apvaisinamos atitinkamai paruoštos jos partnerio spermos suspensija.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta.
- Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.
Jeigu diagnozuota įgimta trombofilija ar kitų imuninės sistemos pakitimų, reikės gydyti nevaisingumą, nes kitaip gali nepavykti pastoti. Jeigu tyrimų metu aptinka ląstelių žudikių, labiausiai paplitęs tokio nevaisingumo gydymo būdas - skiriant kortikosteroidų (antinksčių žievės steroidinių hormonų).
Nevaisingumo gydymo galimybės – ne tik pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinio apvaisinimo būdai
Tais atvejais kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF).
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliam cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
Kitos procedūros
- Blastocistų auginimas ir patalpinimas.
- Embrionų šaldymas (vitrifikacija).
- Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija).
- Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA).
Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).
tags: #imuninio #nevaisingumo #sprendimai
