Leidykla „Briedis“ pristato Ingeborgos Jacobs knygą „Vilko vaikas. N
Vilko vaikas: Neįtikėtina Rytprūsių mergaitės Liesabeth Otto gyvenimo istorija
Leidykla „Briedis“ pristato Ingeborgos Jacobs knygą „Vilko vaikas. Neįtikėtina Rytprūsių mergaitės Liesabeth Otto gyvenimo istorija“.
Antrasis pasaulinis karas nusiaubė visą Europą. Mažame žemės lopinėlyje prie Baltijos, Rytprūsiuose, ši tragedija palietė asmeniškai kiekvieną gyventoją. Pokario sumaištyje žuvo šimtai tūkstančių žmonių, kurių vaikai liko našlaičiai. Ir tik instinktas gali padėti jiems išlikti.
Rytų Prūsija, 1945 metai. Su vaikais bėgdama nuo sovietų armijos, badu miršta septynmetės Lyzabetės mama. Lyg to būtų maža, ieškodama maisto mergaitė pasimeta nuo vyresniųjų brolio ir sesers ir vienui viena atsiduria Lietuvoje. Ilgus metus ji klajoja po nepažįstamą šalį, šaltas naktis leidžia daržinėse, tvartuose ar po tiltais. Jai tenka bet kokia kaina kabintis į gyvenimą - ji elgetauja, o jei neišeina - vagiliauja. Išgyvenimas - jos pačios reikalas, kuris niekam daugiau nerūpi. Mergaitę pjudo šunimis, vietiniai vaikai bando ją pakarti, ji žaginama ir skandinama. Sulaukusi penkiolikos, Lyzabetė už vagiliavimą išsiunčiama į nepilnamečių koloniją. Paleista iš jos, mergina laisve džiaugiasi neilgai - už dviejų savaičių jos laukia lageris ir ilga kelionė po Sovietų Sąjungą. Tačiau Lyzabetė niekada nepraranda vilties vieną dieną rasti savo šeimą ir su neįtikėtina ištverme pakelia visus likimo siunčiamus išbandymus.
„Vilko vaikų“ tema tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse - beveik netyrinėta. Apie ją vengia kalbėti ne tik su „vilko vaikais“ susidūrę žmonės. Nutylėti siaubingus pokario išgyvenimus linkę ir patys „vilko vaikai“, kurių kiekvieno gyvenimo istorija yra sukrečianti ir tragiška. Tačiau dabar našlaičiai iš Rytų Prūsijos, kurie po Antrojo pasaulinio karo bandydami išgyventi klajojo po Lietuvos kaimus ir miškus, vis drąsiau prabyla ir dalinasi savo atsiminimais. Nemažai šią dalią patyrusių žmonių tebegyvena Lietuvoje ir laiko ją savo tėvyne.
2012 m. apie „vilko vaikus“ knygą parašęs lietuvių rašytojas Alvydas Šlepikas teigia, kad nors tai - tamsus mūsų šalies istorijos tarpsnis, jis reikalingas norint suprasti mūsų pačių tapatybę. Šie žmonės, anot jo, pamažu randa vietą mūsų atmintyje, tad mes pamažu mokomės priimti jų istoriją.
Knygos autorė - vokiečių žurnalistė Ingeborga Jacobs, gimusi 1957 m. Zolingeno mieste. Nuo 1995 m. ji dirba laisvai samdoma žurnaliste. Per tą laiką moteris spėjo sukurti ne vieną dokumentinį filmą, kurie buvo įvertinti svarbiais Vokietijos apdovanojimais - premija už filmą ekonomikos tema (Deutscher Wirtschaftsfilmpreis) ir Bavarijos televizijos premija (Bayerischer Fernsehpreis). Dar prieš tapdama laisvai samdoma žurnaliste 1994 m. ji susitiko su tuomet penkiasdešimt septynerių metų sulaukusia Lyzabete Oto. Ši atvirai papasakojo apie savo gyvenimą ir skaudžius išgyvenimus. Apie šį „vilko vaiką“ sukurtas dokumentinis filmas buvo rodomas kelių Vokietijos televizijų (ZDF ir ARTE), susilaukė didžiulio susidomėjimo ir World Television Awards apdovanojimo. Tuomet buvo nuspręsta Lyzabetės istoriją papasakoti plačiau - pasirodė knyga apie šio pasaulio negandoms nepasidavusį, pokario siaubą išgyvenusį stiprios dvasios vaiką.
Dokumentinio filmo „Laisvės žvalgas“ anonsas
Knygos informacija:
- Autorė: Ingeborg Jacobs
- Originalo pavadinimas: Vilko vaikas. Neįtikėtina Rytprūsių mergaitės Liesabeth Otto gyvenimo istorija.
- Vertėja: Dalia Kižlienė
- Leidykla: Briedis
- Metai: [2017]
- Puslapiai: 328
