Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, susijusių su augančiu vaisiumi. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu atminti, kad dauguma jų yra laikini. Apie 70 proc. nėščiųjų susiduria su įvairiais negalavimais, tačiau žinant, kaip juos valdyti, galima palengvinti šį ypatingą laikotarpį.

Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo metas, bet ir didelių pasikeitimų periodas moters gyvenime. Kūdikio laukimas yra ypatingas metas visai šeimai, kupinas džiaugsmo ir rūpesčio. Labai svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu, žinoti, kokie pokyčiai būdingi nėštumui ir kada kam reikia pasiruošti.

Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti. Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą. Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos. Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą. Ką daryti, jeigu besilaukiant pradėjo skaudėti dantį? Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant tokioms ūmioms situacijoms odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Visgi, odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitė). Tai - geriausias metas. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu). Kūdikio besilaukianti moteris nenori eiti pas odontologą. Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui. Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo. Dantis valyti bent du kartus per dieną, minkštu šepetėliu. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siekiasi su dantenomis. Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti. Pykinimas ir vėmimas yra dažna nėščiųjų problema. Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Vienas dažniausių ir nemaloniausių simptomų - pykinimas ir vėmimas. Tai beveik 90 proc. nėščiųjų kamuojantis negalavimas, o apie 60 proc. patiria ir vėmimą. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Patarimai pykinimui palengvinti:

• Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
• Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
• Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
• Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
• Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
• Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
• Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
• Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
• Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
• Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas nėštumo metu yra labai dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas dažniausiai aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Didėjantis pilvas lemia netaisyklingą laikyseną: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimai nugaros skausmui malšinti:

• Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
• Sėdint paremti nugarą pagalve.
• Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
• Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
• Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja ir tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunkiau dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose, sukeldamas tinimą ir sunkumo jausmą. Dažniausiai tinsta pėdos, jos gali tapti ilgesnės ir platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Vėliau tinimas gali kilti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Tai nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų kaupia skysčius.

Patarimai kojų tinimui mažinti:

• Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
• Avalynė turi būti patogi.
• Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
• Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
• Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
• Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
• Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkų), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
• Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
• Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Nėštumo metu auganti gimda gali užspausti venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti hemorojus. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinantis, sėdimas darbas.

Patarimai hemorojaus profilaktikai ir lengvinimui:

• Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
• Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
• Norint tuštintis nekentėti.
• Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
• Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
• Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
• Vengti kėdžių, ant kurių ilgai sėdima.

Dantenų pokyčiai nėštumo metu yra gana dažni. Dėl hormonų poveikio dantenos pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja. Svarbu nepamiršti burnos higienos: valyti dantis švelniu šepetėliu ir naudoti dantų pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms. Mokykitės taisyklingų dantų valymo judesių, venkite maisto, kuriame yra daug cukraus. Kamuojant vėmimui, nevalykite dantų iškart po to, o praskalaukite burną vandeniu, kad dantys būtų mažiau pažeisti.

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę oda gali pradėti keistis dėl hormonų pertekliaus. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus, pūliai gali išplisti po sveiką odą ir sukelti naujus uždegimus.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti „nėštumo kaukė“ (melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai pasireiškia rudos dėmės. Taip pat gali patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda, pakisti apgamai, strazdanos ar pigmentinės dėmės.

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas, dažniausiai blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Užklupus kojų mėšlungiui, reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Taip pat galima pabandyti atsistoti ir paeiti, skaudamą vietą pagnaibyti ar pamasažuoti. Nakties metu nepatingėkite atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbantiems sėdimą darbą rekomenduojama daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ima ruoštis gimdymui. Tai paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Šie sąrėmiai dažniausiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus, svarbu nepanikuoti, o įvertinti jų pobūdį: trukmę ir laiko tarpus. Būklę gali palengvinti dušas, masažas, lengva mankšta, miegas ar patogi padėtis.

Nėščiųjų anatomija šlapimo takų srityje pakinta: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu. Tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę. Pirmoje nėštumo pusėje tai lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Esant vidurių užkietėjimui, labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Jos pasireiškia apie 90 proc. baltųjų moterų. Pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla, taip pat įtakos turi ir svorio pokyčiai nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažuoti. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Nėštumo metu pakinta makšties terpė, todėl gali atsirasti nemalonios išskyros. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, juos dažnai keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į aplinkos veiksnius. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Krūtys nėštumo metu brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu dėvėti patogią liemenėlę, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

Dažnas nuovargis yra vienas pirmųjų nėštumo požymių. Svarbu eiti anksčiau miegoti ir, jei įmanoma, numigti dienos metu.

Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Nereikia valgyti „už du“, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Nuotaikų kaita nėštumo metu yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Svarbu nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Nėštumo metu negalima užsiimti ekstremalaus sporto rūšimis - alpinizmu, čiuožinėti slidėmis, važinėti dviračiu, eiti į tolimus žygius su sunkia kuprine ant pečių.

Nėštumo metu negalima vartoti "paprastų", t.y. ne nėščiosioms skirtų maisto papildų, nes juose esantys vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksai, jų koncentracija gali būti ne tik ne optimali nėštumo metu, bet ir žalinga. Dalis vaistų nėštumo metu yra pavojingi. Nėštumo metu saugu vartoti vaistus nuo alergijos, kurių sudėtyje yra difenhidraminas, loratidinas, cetirizinas, guaifenesinas, oksimetazolinas (vaistą galima vartoti tik trumpą laiką). Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu.

Mėsą ir įvairius mėsos gaminius nėštumo metu valgyti galima, tačiau svarbu, kad jie būtų tinkamai termiškai apdoroti. Jūros gėrybėse randama sąlyginai daug gyvsidabrio, darančio neigiamą įtaką kūdikio vystymuisi. Jo itin daug susikaupia plėšriose jūrinėse žuvyse, pavyzdžiui, tune, kardžuvėje, jūriniuose ešeriuose ir pan. Šias žuvis vartoti reikėtų saikingai. Žalioje ar termiškai netinkamai apdorotoje žuvyje, jūrų gėrybėse gali būti įvairių patogenų.

Atsargiausiai kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus reikėtų vartoti nėštumo pradžioje - pirmąjį trimestrą. Kofeinas stimuliuoja, todėl gali paspartinti širdies rimtą ir tuo pačiu padidinti kraujospūdį. Nėščiųjų hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą) turinčioms moterims kavos reikėtų atsisakyti arba stipriai riboti jos kiekį.

Šulinių ir gręžinių vandenyje gali būti nitratų, pavojingų nėščiosioms. Gazuoti gėrimai gali dirginti skrandžio ir stemplės, burnos gleivines. Gazuoto vandens ir gėrimų nepatariama gerti, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys.

Nėštumo metu saugaus alkoholio kiekio nėra. Rūkymas nėštumo metu siejamas su vaisiaus augimo sulėtėjimu, sąlygotu prastesniu jo aprūpinimu deguonimi ir maisto medžiagomis. Rūkymas taip pat padidina placentos komplikacijų, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką.

Nėštumo metu dažnai pasireiškia odos hiperpigmentacija, t.y. padidėja pigmentinių dėmių susidarymo tikimybė. Stiprios koncentracijos priemonės, rūgštiniai valikliai, šveitikliai, intensyvios odos priežiūros ir jauninimo procedūros gali dar labiau suintensyvinti odos hiperpigmentaciją, tad vertėtų rinktis švelnesnes priemones bei procedūras. Ypač reikėtų saugoti veido odą, nes viena dažniausių hiperpigmentacijos formų nėštumo metu yra vadinamoji „nėščiosios kaukė“.

Stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų rizika. Maudynių metu vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 36-37°C.

Nėštumo metu (ypač nėštumo pradžioje) vertėtų rinktis patyrusį, kvalifikuotą meistrą, mokantį atlikti nėščiųjų masažą. Jeigu nėštumas yra rizikingas, dėl masažo vertėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Po kontakto su kačių išmatomis yra rizika susirgti toksoplazmoze, pavojinga liga nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui.

Nėštumo metu negalima valgyti saulėgrąžų, nes kepintose saulėgrąžose susidaro medžiagos, didinančios raumenų tonusą, taip pat ir gimdos. Jei yra persileidimo rizika, saulėgrąžų geriau nevalgyti.

Nėščioms moterims negalima skraidyti lėktuvu, ypač ilgų skrydžių metu. Jų metu patariama reguliariai gerti vandens, sumažinant dehidratacijos riziką. Ilgas ir nepatogus sėdėjimas vienoje vietoje taip pat kelia pavojų.

Nėščioms moterims nevalia eiti į kapines, jei tiki neigiama energija. Dėl emocinės įtampos gali kilti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Nėščioms moterims negalima valgyti pasislėpus, nes vaikas gims bailus. Tačiau valgyti pasislėpus nereikėtų, nes svarbu valgyti sveikai ir rinktis maisto produktus, turinčius naudingųjų medžiagų.

Nėščioms moterims negalima sėdėti susidėjus koją ant kojos, nes tokia kūno padėtis trikdo kraujotaką kojose, todėl gali išsivystyti varikozė.

Pirmasis trimestras (iki 12 savaitės) yra pats svarbiausias vaisiaus vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai. Todėl gydytis pirmajame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas odontologinėms procedūroms, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros, spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu).

Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus (vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino.

Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų- tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų- aspirino.

Rentgeno nuotraukos nėštumo metu nėra rekomenduojamos. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą- kompiuterinį tyrimą.

Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį.

Svarbiausia nėščiosioms skirtų maisto papildų sudedamoji dalis yra folio rūgštis. Ji net vadinama „nėščiųjų vitaminu“.

Vienas iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra jo nutrūkimas arba persileidimas. Tarp sveikų moterų nėštumas persileidimu baigiasi vienai iš penkių arba 20 proc. Būna, jog persileidimai įvyksta labai anksti, t.y. kartais moteris net nežino, kad laukėsi. Daugumos persileidimų priežastys yra neaiškios kilmės.

Kita grėsminga nėštumo komplikacija pirmajame trimestre - ektopinis nėštumas. Tai būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, t.y. apvaisinta kiaušialąstė nenukeliauja iki gimdos, tačiau implantuojasi ir pradeda augti kiaušintakyje, prie kiaušidės, pilvaplėvėje ir kt. Šis nėštumas negali baigtis sėkmingai, nes vaisiui saugiai vystytis ir būti sėkmingai išnešiotam yra skirta gimda, o kiti organai tam nėra pritaikyti. Nediagnozuotas ir negydomas ektopinis nėštumas gali baigtis moters mirtimi. Dažniausios jo priežastys: įgimtos kiaušintakio ir kiaušidžių anomalijos, persirgtos infekcinės dubens organų ligos, jatrogeninės priežastys, hormonų disbalansas, rūkymas, intrauterinė spiralė.

Kraujavimas nėštumo metu gali būti dviejų tipų - fiziologinis ir patologinis. Fiziologinis kraujavimas yra nepavojingas, vyksta tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi į gimdos gleivinę. Jeigu gydytojas mato, kad nėštumas vystosi normaliai, tuomet nėra ko nerimauti. Patologinis kraujavimas nėštumo pradžioje gali signalizuoti, kad nėštumas nesivysto, gresia persileidimas arba formuojasi hematoma. Ar galima išgelbėti nėštumą, priklauso nuo situacijos. Jei persileidimas vyksta dėl nėštumą palaikančių hormonų stokos, kartais pavyksta išvengti persileidimo. Tačiau dauguma genetiškai pakitusių vaisių organizmas atstumia pats.

Pūslinė išvisa, arba trofoblastinė liga - tai reta būklė, kai vieną kiaušialąstę apvaisina du spermatozoidai arba apvaisinama kiaušialąstė, kuri neturi branduolio. Toks gemalas niekada netaps vaisiumi ir yra panašus į daugybines pūsleles, užpildančias gimdos ertmę. Ši liga gali turėti piktybinę formą, panašią į vėžį, tačiau dažniausiai tai lėtai augantis navikas. Ši nėštumo komplikacija gydoma medikamentiniu arba chirurginiu būdu.

Nėščiųjų toksikozė su intoksikacija - viena dažnesnių nėštumo komplikacijų, kurios metu moterį lydi nuolatinis pykinimas ir vėmimas. Šią būklę dažniausiai sąlygoja tam tikrų nėštumo hormonų pokyčiai. Intoksikacija daugeliui besilaukiančiųjų praeina savaime arba gydoma vaistais. Jei moteris negali valgyti pagrindinių maisto produktų dėl nuolatinio pykinimo, taikomas intraveninis maitinimas.

Anemija, arba mažakraujystė, dažniausiai pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre. Jos metu nėščiosios kraujyje mažėja hemoglobino, tad blogėja deguonies išnešiojimas po organizmą. Tai pavojinga būklė abiem - mamai ir vaisiui. Jei geležies atsargų nepakanka ir vystosi nežymi anemija, moteriai rekomenduojama speciali dieta. Esant vidutinei anemijai, ji gydoma geležies papildais arba vaistiniais geležies preparatais. Esant sunkiai anemijos formai, gali būti skirti intraveniniai geležies preparatai. Pagrindiniai geležies šaltiniai: raudona mėsa, kepenys, kiaušinių tryniai, tamsiai žalios daržovės, džiovinti vaisiai, riešutai, pupelės, granatai.

Nėštumo metu gamta apdovanoja moterį ypatingu laikotarpiu, tačiau kartu ir pateikia iššūkių. Supratimas, kas vyksta organizme, ir tinkami sprendimai gali padėti išvengti daugelio nemalonių pojūčių.

Tinkama mityba nėštumo metu:

Kada kreiptis į gydytoją:

• Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių.
• Vėmimas pasikartoja 3-4 kartus per dieną.
• Pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios.
• Atsiranda stiprus kraujavimas.
• Jaučiami stiprūs pilvo skausmai.
• Pastebimi kiti neįprasti ar nerimą keliantys simptomai.

Nėštumas yra nuostabus ir kartu sudėtingas periodas. Žinios apie galimus pokyčius ir simptomus, bei tinkami patarimai gali padėti moteriai jaustis geriau ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.

tags: #briede #nestumo #metu

• Genealogijos paieškos su Genmetrika
• Dovanos iki 10 eurų
• Tinkamų daiktų pasirinkimas pagal vaiko ūgį
• Kaip apsaugoti kūdikius nuo vabzdžių
• Pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimas