Utenos kraštas, turtingas savo istorija ir kultūriniu paveldu, atskleidžia ne tik iškilias asmenybes, bet ir dramatiškus įvykius, formavusius jo raidą. Šiame straipsnyje nagrinėsime du skirtingus, tačiau svarbius Utenos gyventojų likimus - ilgametį teisėją Gytį Stasevičių ir garbaus amžiaus sulaukusį Petrą Meidų, gilindamiesi į jų biografijas ir gimimo metus, kurie tampa svarbiais istorijos liudininkais.
Pirmąjį birželio sekmadienį švenčiama Tėvo diena, kuri skirta pagerbti tėvus už jų svarbų ir atsakingą vaidmenį šeimoje, rūpestį bei meilę. Tėvo dienos proga „Utenos diena“ pakalbino garbaus amžiaus sulaukusį uteniškį, penkių vaikų tėvą ir aštuonių vaikaičių senelį Petrą Meidų.
Petras Meidus gimė 1929 metais Kubilių kaime. Šeimoje augo dviese su broliu. Tiesa, Utenos rajono savivaldybės atstovai šį vyrą neseniai pasveikino garbaus 100 metų jubiliejaus proga. Tačiau senoliui triženklės sukakties kelerius metus dar teks palaukti. Norėdamas broliui padėti išvengti karinės tarnybos P. Meidus su juo apsikeitė asmens dokumentais ir tokiu būdu keleriais metais pasisendino.
Tačiau ne visi Utenos gyventojų likimai susiję su ilgam gyvenimu ir šeimos džiaugsmais. Policija pranešė, kad šeštadienio naktį, apie 4 val. namuose rastas mirusio teisėjo, gimusio 1964 metais, lavonas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Lrytas.lt skelbia, kad miręs teisėjas - Gytis Stasevičius. Kėdainiuose gimęs vyras teisės studijas Vilniaus universitete baigė 1987 m. Karjerą jis pradėjo Utenos rajono prokuratūroje, kur dirbo iki 1991 m. Po to jis metus jis 3 metus vilkėjo advokato mantiją. 1994 m. G. Stasevičius vėl grįžo į darbą Utenos rajono prokuratūroje, kur ėjo vyr. prokuroro pavaduotojo pareigas. Nuo 1997 m. jis tapo teisėju. Jis dirbo Utenos rajono, Visagino ir Biržų teismuose. Nuo 2003 m. iki mirties jis dirbo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.
Šie du skirtingi likimai - ilgametis ir garbingas amžius bei tragiška ir netikėta mirtis - parodo, kokia įvairi ir nenuspėjama gali būti žmogaus kelionė. Petras Meidus, gimęs 1929 m., ir Gytis Stasevičius, gimęs 1964 m., nors ir skiriasi amžiumi bei profesija, yra neatsiejama Utenos istorijos dalis. Jų gyvenimo istorijos, nors ir aprašytos trumpai, atskleidžia žmogaus pastangas, siekius ir galiausiai - neišvengiamą likimą.
Gitanas Nausėda griežtina toną: „Koalicija yra apie nieką“ | Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi
Utenos kraštas, kaip ir visa Lietuva, patyrė daug sukrėtimų per visą savo istoriją. Nuo nepriklausomybės laikų iki sovietinės okupacijos ir jos padarinių, žmonių likimai dažnai persipindavo su didžiąja istorija. Daugelis žmonių, tarp jų ir minėtas Petras Meidus, prisimena tuos laikus su nostalgija ir kartais su kartėliu, stengdamiesi išsaugoti savo prisiminimus ir perduoti juos ateities kartoms.
Istorija mums primena, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo gimimo metų ar profesijos, palieka savo pėdsaką. Petras Meidus, sulaukęs garbingo amžiaus ir tapęs aštuonių vaikaičių seneliu, yra gyvas liudijimas apie ilgą ir turiningą gyvenimą. Teisėjas Gytis Stasevičius, nors ir miręs anksti, savo darbu Utenos teisingumo sistemoje paliko svarų indėlį.
Nors šie du asmenys atstovauja skirtingas kartas ir patirtis, jų gyvenimai yra neatskiriama Utenos istorijos dalis. Gimimo metai - tai ne tik skaičiai kalendoriuje, bet ir ženklas, rodantis, kokiais laikais žmogus gyveno, kokius iššūkius įveikė ir kokius palikimus sukūrė.
