Jei išgyvenate skyrybas ar tiesiog pradėjote gyventi atskirai, vienas iš svarbiausių dalykų, į kuriuos turėsite atsižvelgti, yra vaiko išlaikymo išmokos. Svarbu suprasti teisinius vaiko išlaikymo pagrindus ir tai, kaip viskas veikia. Vaiko alimentai yra pinigai, kuriuos vienas iš tėvų moka kitam, siekdamas finansiškai padėti savo vaikams. Suma, kurią tėvai moka vaiko išlaikymui, įvairiose šalyse gali skirtis. Tačiau, paprastai ją sudaro būtiniausių dalykų, tokių kaip maistas, drabužiai, būsto išlaidos, medicinos sąskaitos, mokymosi išlaidos ir kt., derinys. Vaikų alimentai Lietuvoje indeksuojami pagal statistikos departamento skelbiamus metinius gyvenimo lygio indeksus (GLI). Vaikų alimentų indeksavimas yra atliekamas kasmet pagal tą metų gyvenimo lygio indekso vertę, kuri buvo nustatyta praėjusiais metais. Vaikų alimentų indeksavimo taisyklės ir gyvenimo lygio indeksai reguliariai skelbiami Valstybinės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje. Jeigu gyvenate užsienyje, turėkite galvoje, kad kitose šalyse tvarka ir skaičiavimo metodai gali skirtis.

Vaiko alimentų apskaičiavimas grindžiamas daugeliu veiksnių, įskaitant abiejų tėvų pajamas, dalyvaujančių vaikų skaičių ir bet kokius specialius jų poreikius. Paprastai kalbant, teismai atsižvelgs į tokius veiksnius kaip kiekvieno iš tėvų pajamos ir išlaidos, bet koks turtas, kuris gali būti prieinamas vaikų auginimo išlaidoms padengti. Teismų sistemai surinkus ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, teisėjas kiekvienai šaliai nustatys atitinkamą sumą, kuri padėtų padengti išlaidas, susijusias su bendrų vaikų auginimu. Kai kuriais atvejais iš tėvų, kuriems nėra globos, gali tekti skirti papildomų lėšų dėl lengvinančių aplinkybių, tokių kaip privačios mokyklos mokslas arba medicininės sąskaitos, kurios neapima sveikatos draudimo kompensacijos iš ligonių kasų. Vaiko išlaikymas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad jūsų šeima būtų finansiškai saugi skyrybų proceso metu arba atsiskyrus nuo partnerio. Svarbu, kad visi dalyvaujantys asmenys suprastų kaip veikia vaikų alimentai. Jei turite klausimų apie konkrečią situaciją, susijusią su vaiko išlaikymo įstatymais ir kitais teisės aktais, geriausia pasikonsultuoti su teisininku, kuris specializuojasi šeimos teisėje.

Vaiko auginimo išlaidos Lietuvoje: skaičiai ir realybė

Tėvai bendrai net nebandę skaičiuoti, kiek gali kainuoti išlaikyti vaiką iki aštuoniolikos metų. Tai rodo ir tyrimo rezultatai, kad vos vienas iš dešimties yra bandęs arba svarstęs suskaičiuoti. Natūralu, nes vaiko gimimas yra vienas įsimintiniausių dalykų gyvenime ir kiekvienas investuotas euras į vaiko sveikatą, išsilavinimą yra to vertas. Visgi, vaiko auginimo išlaidų yra išties nemažai. "Swedbank" Finansų instituto skaičiavimais, Vilniuje gyvenančiai šeimai, net ir neleidžiant vaiko į privačias ugdymo įstaigas, išlaidos vaiko auginimui iki pilnametystės siekia maždaug 50 tūkst. eurų. Atidžiau skaičiuoti tėvai pradeda vaikams stojant į aukštąsias mokyklas, kai tenka pagelbėti įsikurti ir išgyventi kitame mieste ar šalyje. Tuomet lengviau atsikvėpti gali tie, kurie turi vaiko ateičiai sukauptų lėšų. Siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius Covid-19 pandemijos padarinius, visos Lietuvos šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, sulauks papildomos vienkartinės išmokos. Sunku būtų rasti šeimą, kuriai tokia vienkartinė valstybės parama būtų nereikalinga.

"SEB" banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pasakoja, kad 2022 metais banko atlikto tyrimo metu, 40 proc. apklaustųjų tėvų nurodė, kad išlaikyti vaiką iki 18 metų per metus gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. tėvų nurodė, kad ši suma viršija ir 5 tūkst. eurų. Išlaidoms per mėnesį siekiant 500 eurų ir daugiau, per 18 metų susidaro didesnė negu 100 tūkst. eurų suma. Jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės. Tiesa, dauginti kartais nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmąjį. Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovo Lietuvoje Edvardo Arnatkevičiaus teigimu, išlaidos vaikui auga kartu su juo: „Išlaidos sauskelnėms ir pieno mišiniams vėliau virsta išlaidomis būreliams, stovykloms, technologijoms ir sudėtingesniems poreikiams. Išlaidų dydis taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Remiantis savivaldybių pateiktais švietimo įkainiais, vidutinėmis maisto, drabužių ir būsto kainomis bei „Numbeo“ duomenų baze, galima teigti, kad Vilniuje pragyvenimas yra maždaug 10 proc. brangesnis nei kituose regionuose. Tai reiškia, kad per 18 metų vilniečių šeimos biudžetas gali patuštėti apie 105 tūkst. eurų, o kituose regionuose ši suma siekia apie 84 tūkst. eurų. Tiesa, verta turėti omenyje, kad valstybė šiuo metu skiria 122,50 euro mėnesinę išmoką vaikui, - tai sudaro 1 470 eurų per metus arba 26 460 eurų per 18 metų. Tad valstybė dengia apie ketvirtadalį vaiko poreikių, o visa kita našta gula ant tėvų pečių. Pagrindiniai skirtumai tarp išlaidų skirtinguose miestuose atsiranda dėl didesnių būsto, maitinimo ir laisvalaikio išlaidų sostinėje. Pavyzdžiui, vien viešųjų darželių mokestis už lopšelinukų maitinimą Vilniuje siekia apie 2,90 euro per dieną, nors kitose savivaldybėse šis mokestis dažnai nesiekia ir 2,50 euro per dieną. Brangiau Vilniuje kainuoja ir būstas, ir daugelis būrelių.

3 vaikus auginanti Agnė sako, kad, jei reikėtų spėti, tai vienam vaikui per mėnesį jos šeima išleidžia apie 750 eurų. Be to, prisideda ir netiesioginės išlaidos. Moteris sako, kad reikia įvertinti ir papildomus vaikų poreikius, įsigyjant būstą, transportą ar planuojant atostogas. „Mašinos - turime dvi, gyvenam kaime, tai nėra tiesioginės vaikų išlaidos. Bet jeigu neturėtume vaikų, tai nei gyventume kaime, nei vairuotume dvi mašinas“, - teigia Agnė. Ji priduria, kad daugiausiai kainuoja šeimos pasirinkimas vesti vaikus į privatų darželį. Visgi, teigti, kad jaunoms šeimoms Lietuvoje yra sunku, Agnė nesutinka, o daugiausiai šeimos padėtį būtent ir nulemia esamos aplinkybės ir pasirinkimai. „Labai daug priklauso nuo šeimos turimo socialinio rato, pagalbos, bendruomenės tinklo. Pavyzdžiui, ar sukasi vaikų priežiūroje tik branduolinė šeima, ar yra daugiau įsitraukusių - tai visą šeimos ekonomiką stipriai veikia. Ir visi netiesioginiai finansiniai klausimai - kiek kainuoja vaiko auginimas ta prasme, kad rinkdamasis auginti vaiką, paraleliai ko nors nesirenki. Neimi papildomo projekto, nestoji mokytis kitos studijų pakopos kuriam nors laikui ir sustabdai buvimą darbo rinkoje apskritai. Šitie skaičiai nesimato šeimos pajamų-išlaidų exceliuke (programa „Excel“ - aut. past.), bet yra svarbūs“, - dalinasi Agnė.

Didžiausios išlaidų kategorijos

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pritaria, kad vaiko auginimui skiriami finansai labai priklauso nuo pačios šeimos situacijos ir sprendimų. Štai, pavyzdžiui, jei tėvai pasirenka vesti savo atžalą į privačią ugdymo įstaigą, iki tol, kol vaikas pabaigia mokyklą, tėvams tai gali atsieiti ir apie 150 tūkst. eurų. „Labai apibendrintai galima sakyti, kad užauginti vaiką iki savarankiško gyvenimo gali kainuoti ir 50, ir 100, ir 200 tūkstančių eurų“, - sako J. Cvilikienė. Tuo tarpu, „SEB“ banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pasakoja, kad 2022 metais banko atlikto tyrimo metu, 40 proc. apklaustųjų tėvų nurodė, kad išlaikyti vaiką iki 18 metų per metus gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. tėvų nurodė, kad ši suma viršija ir 5 tūkst. eurų. O iš viso, suma taip pat gali siekti virš 100 tūkst. eurų.

„Swedbank“ finansų instituto vadovė teigia, kad pirmas sudėtingas etapas, auginant vaikus, prasideda vos tik gimus vaikui. Kadangi vienam iš tėvų reikia likti su atžala, o dėl to, dažnu atveju, dar netenkama ir dalies pajamų. Brangiai atsieina ir auklių ar privačių darželių paslaugos, jei nepavyksta gauti vietos valdiškame darželyje. „Antras finansiškai sudėtingas etapas - vaiko išleidimas į studijas. Užtrunka laiko, kol jis tampa savarankiškas, tad keli pirmi studijų, profesijos įgijimo metai gali būti finansiškai įtempti tėvams. Nemenku iššūkiu gali tapti ilgos vasaros atostogos, kuomet daliai tėvų tenka mokėti už stovyklas, kurių kainos pastaruoju metu auga tikrai įspūdingai“, - komentuoja J. Cvilikienė.

Dar 2020 metais darytame „Swedbank“ tyrime, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek kainuoja užauginti vaiką, teigta, kad ketveri studijų metai Vilniuje gali kainuoti nuo 10 tūkst. iki 14 tūkst. eurų. O jei mokama ir už patį mokslą, papildomai gali tekti atsidėti dar po 1,5-3,5 tūkst. eurų per metus. S. Strockytė-Varnė antrina, kad didžiausią dalį išlaidų sudaro išsilavinimas ir ugdymas. Svariai prisideda ir lankomi užsiėmimai ir būreliai. Moteris sako, kad „SEB“ banko tyrimo metu, pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų vaikai lanko bent vieną būrelį, ketvirtadalis - kad du, o 7 proc. apklaustųjų teigė, kad jų atžalos eina į tris būrelius. Penktadalis tėvų to sau leisti negali. „Nors edukacijai taupyti nereikėtų, nes ji yra viena svarbiausių sričių, į kurią verta investuoti, galvojant apie vaiko ateitį, būrelius, ypač mokamus, pravartu parinkti atsakingai - kad jie ne tik nesukeltų finansinės naštos, bet ir iš tiesų būtų susiję su vaiko gebėjimais, kuriuos norite ugdyti ir kurie pravers ateityje“, - pasakoja S. Strockytė-Varnė.

Pagrindinės išlaidos auginant vaikus paprastai sudaro išlaidos už maistą, drabužius ir avalynę, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas kategorijas: Būstas. Papildomas kambarys ir didesni komunaliniai mokesčiai šeimos išlaidas išaugina vidutiniškai 100-140 eurų per mėnesį. Be abejo, vaiką galima auginti ir studijos tipo bute, tačiau net ir tokiu atveju būstą tektų pritaikyti vaiko poreikiams. Priežiūra ir ugdymas. Net ir pasirinkus valstybinį darželį, mėnesio išlaidos siekia apie 80 eurų. Vėliau šias išlaidas keičia pietūs mokykloje, mokymosi priemonės, vadovėliai ir pan. Laisvalaikis. Nors pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jo laisvalaikis beveik nekainuoja, ilgainiui būreliai, pramogos ir įvairūs hobiai paauglystėje gali lengvai pareikalauti 100 eurų per mėnesį ar daugiau. Be kasdienių išlaidų, tėvų laukia ir stambūs vienkartiniai pirkiniai, kurie gali stipriai paveikti šeimos biudžetą, jei jiems nepasiruošiama iš anksto: kūdikio vežimėlis, lovytė, automobilinė kėdutė - 600-1 500 eurų; telefonas ir kompiuteris mokslams - 300-1 000 eurų kas kelerius metus; vasaros stovyklos ar atostogos: viena ar dvi savaitės turiningo laisvalaikio gali kainuoti 200-600 eurų.

Remiantis Statistikops departamento paskelbtais duomenimis, liepos mėnesį išlaidos kanceliarinėms prekėms augo apie 14 proc. Tėveliams tai pasijautė. Būreliai brango dešimtadaliu. Šio tyrimo tikslas ir buvo atskleisti, kad kainuoja užauginti vaiką, tačiau kai kur taupyti negalime. Rekomenduočiau edukacijai skirti pinigų, bet atsakingai rinktis, kurie būreliai vaikui reikalingi, ugdo norimas savybes. Kartais būrelius renkamės neišpildžius savo lūkesčių. Labai svarbu, ar vaikas gerai jaučiasi. Šiandien maistas mokykloje kainuoja maždaug nuo 3,5 iki 6,5 euro. Pildydami vaikų įgeidžius, norus. Tai įvairios pramogos. Vaikams drabužiai ne tokie svarbūs kaip tėveliams. Mieste kalbinti tėveliai vieningai teigė, kad neskaičiuoja ir neskaičiavo, kiek jiems kainuoja vaikai. Tačiau pripažįsta, kad suma turbūt išgąsdintų. Daugiausiai, pasak tėvų, kainuoja mokslai.

Vaikai auga labai greitai, tad išlaidos jiems aprengti ir apauti visad sudaro didelę šeimos biudžeto dalį. Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau, negu reikėtų. Tėvams nėra būtina tenkinti visas vaiko užgaidas, nupirkti visus madingiausius pasaulio žaislus. Daug svarbiau parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti finansiniai sprendimai, susiję su jo ugdymu ar prašymais.

Kaip sutaupyti auginant vaikus?

„Swedbank“ finansų instituto vadovės teigimu, kartais tėvai, norėdami duoti savo vaikams viską, paprasčiausiai persistengia. „Išmaniausi elektroniniai prietaisai, geriausios ugdymo galimybės, krūva užklasinių veiklų. Stebiu atvirkštinę tendenciją paties jaunimo tarpe - jie vis dažniau renkasi tvarios atsakingos mados ženklus, mėgsta kursti savitą stilių rinkdamiesi dėvėtus rūbus, neskuba laikytis teisių ir sėsti į automobilius vos sulaukę pilnametystės“, - sako J. Cvilikienė. „Tad atsiminkime - kad perteklinis vartojimas, siekis pasirodyti geresniems, nei kaimynai yra tiesiog nebemadingas. Ir tuomet visiems pavyks atsipalaiduoti bei tiesiog džiaugtis buvimu kartu, atostogas praleidžiant prie nuostabių Lietuvos ežerų, o ne ten, iš kur nuotraukomis dalinasi mano socialinių tinklų burbulas“, - prideda ji.

„SEB“ banko atstovė S. Strockytė-Varnė taip pat pabrėžia, kad tėvams reikėtų vengti perteklinio vartojimo. Tad kartais reikėtų pagalvoti ar vaikams tikrai reikia pačių naujausių rūbų ar kas dieną pirkti maistą mokykloje, kai jį galima pagaminti ir atsinešti iš namų. „Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau nei reikėtų. Tuo tarpu išmetamas rūbų skaičius į tekstilės konteinerius vien Vilniaus mieste siekia apie 1800 tonų“, - sako „SEB“ banko atstovė. Ji priduria, kad, atsisakę nereikalingų išlaidų, tėvai gali sutaupyti nemažas sumas, kurias vėliau gali perinvestuoti į atžalų ugdymą. S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad tėvai tikrai neturėtų tenkinti visų savo vaikų pageidavimų. „Daug svarbiau yra parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti finansiniai sprendimai susiję, su jo ugdymu ar prašymais. Svarbu mokyti vaiką atskirti norus nuo poreikių. Tokiu būdu ugdysime vaiko finansinio raštingumo suvokimą ir tai yra daug daugiau vertės kuriantys nemokami dalykai negu daiktai vaikų kambariuose, kurie dažnai apčiuopiamos vertės nesukuria“, - sako S. Strockytė-Varnė.

Kaip suaugusiems primename, kad taupymo sumetimais kartais pravartu įsidėti savo pietus į darbą užuot leidžiant pinigus kavinėse, tokį pat įprotį galime ugdyti ir vaikams. Tačiau įsidėti savo užkandžių dėžutę į mokyklą Lietuvoje vis dar nėra populiaru. Pusė apklaustųjų tėvų sako, kad jų vaikai maistą visada perka mokykloje, trečdalis nurodo, kad retkarčiais atsineša maistą iš namų ir tik 13 proc. nuolat nešasi savo maistą.

Nors statistiškai rūbų ir avalynės kainos kilo palyginti mažiausiai, vaikai auga labai greitai, tad išlaidos jiems aprengti ir apauti visada sudaro didelę šeimos biudžeto dalį. Daugiau negu pusė apklaustų tėvų teigia, kad atnaujinti vaikų garderobą prireikia kiekvieną mėnesį, trečdalis sako, kad apsiperka tris-keturis kartus per metus, tačiau tokiu atveju ir pinigų išleidžia daugiau. Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau, nei reikėtų.

Supratus realias išlaidų sumas, kyla natūralus klausimas - kaip joms pasiruošti? Atsakymas - ilgalaikis finansinis planavimas. Užuot kas mėnesį su nerimu stebėję tirpstančias lėšas, galite pradėti kaupti konkretiems tikslams iš anksto. „Kaupiant pinigus studijoms ar savarankiško gyvenimo startui, galima rinktis ilgalaikes priemones, tokias kaip biržoje prekiaujami fondai (ETF). Itin ilgalaikiams tikslams tinka III pakopos pensijų fondai, jau suplanuotiems didesniems pirkiniams galima rinktis kelerių metų trukmės terminuotąjį indėlį, o neplanuotoms išlaidoms - kaupiamąjį indėlį“, - sako E.Arnatkevičius. Specialistas pastebi, kad nors geriausia vaiko pinigus investuoti į patį vaiką, esant galimybei, galima sukaupti ir mokslams užsienyje: „Net ir konservatyviausios bei saugiausios kaupimo priemonės, generuojančios apie 2,5 proc. metinę grąžą, per 18 metų leistų sukaupti apie 33 tūkst. eurų, o investuojant į fondus ir nepasitaikius ekonomiškai prastam laikotarpiui, galima sukaupti net apie 59 tūkst. eurų.“ Svarbu suprasti, kad finansinis vaiko ateities planavimas nėra bandymas įsprausti tėvystę į rėmus. Atvirkščiai - tai būdas sumažinti stresą ir užtikrinti, kad galėsite suteikti savo vaikui geriausią startą gyvenime. Įvertinę būsimas išlaidas ir pradėję reguliariai taupyti, kelionę į vaiko ateitį padarysite kur kas sklandesnę ir ramesnę.

Šios sumos yra apytikslės ir gali ženkliai skirtis priklausomai nuo šeimos gyvenimo būdo, pasirinkto ugdymo, papildomų veiklų ir gyvenamosios vietos.

tags: #brangioji #as #vel #sumazinau #vaikus #2

• Kūdikių dantukų dygimas
• Kaip palengvinti skausmą kūdikiui
• Didvyrių kelias per Atlantą
• Viskas apie vaikų konsultavimą
• Darželio "Giliukas" rekvizitai