„Blogas auklėjimas“ (La Mala Educacion) (2004) tikriausiai yra vienas tamsiausių ir baugiausių Pedro Almodóvaro kino filmų, kuriuos man teko regėti.
Sakoma, kad režisierius prie šio filmo scenarijaus dirbo daugiau nei dešimt metų. Na, po dviejų itin sėkmingų paskutiniųjų kino juostų, kurie gavo „Oskarus“ ir kitus apdovanojimus, „Blogas auklėjimas“ nebeprisikasė prie šio apdovanojimo, nors, mano akimis, ši Pedro juosta yra vienas stipriausių jo darbų.
Negana visko, „Blogas auklėjimas“ yra vienas asmeniškiausių Almodóvaro filmų, sakytum, beveik autobiografinis. Mat, pats režisierius vaikystėje mokinosi griežtoje katalikų mokykloje, kur laisvė ir seksualumas buvo ribojamas, o už šydo rasdavosi kunigų išnaudojami mokiniai.
Man asmeniškai labiausiai žavėjo du dalykai: scenarijaus voratinklis ir superinis aktorių pasirodymas. Neįtikėtinai patrauklus, bauginantis, painus ir įdomus scenarijus, apimantis tokias žmonių tapatybių pokyčius ir realybių žaismus, kad vargiai bau rasčiau kažką panašaus. Mano akimis, tai neabejotinai stipriausias Almodóvaro sukurtas scenarijus, pranokstantis net „Oskaro“ darbus.
Na, ir žinoma, pedofilijos tema ir dar katalikų regulos rūbuose visada patrauks labiau dėmesį, nes tikriausiai tokie mes esame silpni šiame konflikte. Net transvestitų šou, kurio pilna šiame filme nebaugina tiek, kaip berniukų susitikimas su aistrai neatsispiriančiu kunigu...
Pagrindinį vaidmenį sukūrė meksikiečių dievaitis Gael Gracia Bernal‘is, kuriam teko suvaidinti net tris tapatybes - Ignacijaus brolį Chuaną, Anchelį bei transvestitą Zaharą, pastarasis vaidmuo ypatingai spalvingas ir įdomus, tikęs Bernaliui. Jokių priekaištų neturiu ir kitiems ispanų aktoriams.
Kriminalinio pobūdžio filmas laviruoja tarp kuriamo filmo „Vizitas“ ir tikrų filmo herojų. Talentingai ir meistriškai sukurtas filmas filme, apsuptas persipynusių personažų, retrospektyvų ir kriminalinio skonio.
Bauginančiai talentingas ir įtaigiai susmūgiuojantis filmas, kuris neturėtų palikti abejingo kino gurmano.
1964-siais du berniukai Ignasijus ir Enrikė mokosi krikščioniškų tradicijų mokykloje. Visą laiką nuo jų nė per žingsnį neatsitraukia mokymo įstaigos direktorius, literatūros mokytojas ir kunigas Manolo (Lluis Homar).
1980-ųjų Madridas. 27-erių metų režisierius Enrikė Godedas (Fele Martinez) jau spėjo sukurti kelis didžiulio populiarumo sulaukusius filmus ir aktyviai ieško gero scenarijaus naujam kūriniui. Kaip tik tuo metu jaunuolis sulaukia paslaptingo svečio, kuris prisistato ęsąs geriausias jo vaikystės draugas Ignasijus Rodrigezas (Gael Garcia Bernal). Enrikė neatpažįsta atvykėlio, tačiau jie juk nesimatė net 16 metų…
Ignasijus pasiūlo draugui perskaityti trumpą istoriją pavadinimu "Apsilankymas", kurioje pats detaliai aprašė judviejų vaikystės nuotykius katalikiškoje mokykloje: kaip abu berniukai turėjo iškęsti seksualinį kunigų priekabiavimą, kaip kunigas Manolo juos kankino, kaip jie kartu dainavo Bažnyčios chore, kaip jautė vienas kitam simpatiją ir t.t.
Antroje kūrinio dalyje autorius jau pateikia išgalvotus įvykius, kurių herojumi tampa persirenginėjantis ir narkotikus vartojantis transvestitas Zahara (Gael Garcia Bernal), atvykstantis aplankyti šeimą jau sukūrusį draugą Enrikę ir didelę įtaką jų gyvenimams padariusį kunigą Manolo.
Enrikė prisiminė, kaip prieš 16 metų kunigas Manolo juos kankino, išnaudojo ir seksualiai priekabiavo. Kaip Dievo tarnas, įsimylėjęs Ignasijų, negailestingai išvarė Enrikę iš mokyklos, kad šis netrukdytų jam tvirkinti jo geriausią draugą…
Susižavėjęs intriguojančiu, autobiografiniu kūriniu su tragiška pabaiga, režisierius Enrikė nusprendžia adaptuoti savo draugo knygą ir sukurti pagal ją filmą. Ignasijus neprieštarauja tokiam sumanymui, bet nori, kad jam būtų leista suvaidinti pagrindinį herojų Zaharą, o filmo titruose prisistatyti naujuoju sceniniu pseudonimu Angelas.
Jaunuoliams rimtai susiginčijus dėl vaidmens, Enrikė pradeda savarankiškai tirti knygoje aprašytų herojų likimus ir išsiaiškina šokiruojančią tiesą, kad tikrasis Ignasijus mirė prieš tris metus, o pas jį į svečius buvo užsukęs koks nors apsimetėlis, pasisavinęs geriausio draugo parašytą kūrinį. Tačiau nenumaldomas noras sužinoti kas iš tiesų nutiko vaikystės draugui Ignasijui, paskatina Enrikę leisti filme vaidinti Angelui. Dar didesniu netikėtumu tampa kunigo Manolo pasirodymas filmavimo aikštelėje.
tags: #blogas #auklejimas #francisco #boira
