Tyrimai rodo, kad Lietuvos senjorai - kone vienišiausi Europos Sąjungos gyventojai: vienatvės jausmą išgyvena kas dešimtas vyresnio amžiaus lietuvis. Šiai problemai spręsti Vilnius pasitelkia originalią pagalbą - prieglaudos gyvūnus. Keturkojo atsiradimas senjorų namuose gali visiškai pakeisti emocinį vienatvės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didinti socialinį aktyvumą, mažinti stresą ir nerimą.
Gyvūnų terapija, pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjanti kaip metodas, vis dažniau taikomas ne tik stiprinant vaikų, bet ir senjorų sveikatą. Ši terapija ypač tinka tais atvejais, kai depresijos kankinami pacientai jaučiasi sutrikę, užsisklendę savyje, jaučia įvairias baimes. Specialistai pabrėžia, kad gyvūnai suteikia tokiems ligoniams motyvacijos sveikti, be to, pabendravę su jais jie lengviau atsipalaiduoja ir nusiramina.
Fiziologinių funkcijų normalizavimas - viena iš svarbių gyvūnų terapijos naudų. Ištirta, kad bendraujant su gyvūnais sumažėja streso lygis, normalizuojasi širdies ritmas ir net kraujospūdis. Taip pat svarbus ir savirealizacijos poreikis - besirūpindamas silpnesniu gyvūnu, žmogus pasijaučia esantis stiprus, geras, atsakingas. Tai ypač svarbu vienišiems ar turintiems bendravimo problemų žmonėms, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais.
Vilniaus iniciatyva: „Senjoras - senjorui“ programa
Sostinė pradeda analogų šalyje neturinčią „Senjoras - senjorui“ programą - kviečia vyresnio amžiaus vilniečius tapti šeimininkų netekusių, dažnai garbaus amžiaus, keturkojų augintinių globėjais. „Apie augintinį svajojantys, tačiau įsipareigoti nenorintys sostinės senjorai galės bent laikinai globoti keturkojį gyvūną. Vyresni augintiniai jau nėra itin aktyvūs, tad galėtų puikiai sutarti su garbaus amžiaus šeimininkais. Šis projektas naudingas ir senjorams - keturkojis gali paskatinti jų aktyvumą, gerinti emocinę sveikatą, skatinti socializaciją, mažinti vienišumo jausmą. Rūpindamiesi visaverčiu sostinės senjorų užimtumu ir kokybišku laisvalaikiu, suteiksime visą reikalingą pagalbą, kad senjorams pasirūpinti augintiniais būtų kuo lengviau“, - sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
65 metų ir vyresni senjorai (taip pat ir gyvenantys senjorų globos namuose) gali tapti pasirinkto gyvūno laikinaisiais globėjais. Jiems tereikia atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamus gyvūnų globos namus, išsirinkti norimą augintinį bei sudaryti laikinosios gyvūno globos sutartį. Augintinio išlaikymu (pašaru, kraiku), gyvūno būkle bei veterinarine priežiūra ir toliau rūpinsis gyvūnų globos namai, o gyvūno globėjas jį vedžios, leis laisvalaikį bei su juo dalinsis savo rūpesčiu, dėmesiu, meile. Jei senjoras nebegalėtų pasirūpinti keturkoju, jis sugrįžtų į prieglaudą.
„Sako, Dievas liepė mylėti žmones. Bet tą išgirdo tik šunys“, - juokauja buvusi šeimos gydytoja senjorė Galina Raudienė. Šunims moteris neabejinga nuo vaikystės. „Kai man buvo dvylika metų, netekau mamos. Visiems išėjus į darbą, apsikabindavau šuniuką ir liūdesys praeidavo. Nuo to laiko visą gyvenimą mano namuose būdvo šuo“, - pasakoja G. Prieš maždaug pusantrų metų ponia Galina neteko net septyniolika metų jai draugiją palaikiusio šunelio. „Namuose pasidarė tuščia. Atsirado psichologinis nerimastingumas, nežinojau, ką veikti, ko imtis“, - dalijasi moteris.
G. Rudienė sako, kad šiemet Vilniaus miesto savivaldybės inicijuota programa naudinga tiek draugijos ieškantiems vyresnio amžiaus gyventojams, tiek šeimininkų neturintiems gyvūnams. „Kad ir kaip bebūtų gerai įrengta, gyvūnams vis tiek tai yra kalėjimas. Programos idėja gimė išgirdus senjorų nuogąstavimus apie nedideles pensijas, neleidžiančias jiems tinkamai pasirūpinti gyvūnais, įsigyti reikiamų priežiūros reikmenų. Be to, vyresnio amžiaus žmonės ne visada turi sveikatos atsinešti pašarą ir kraiką, nes daug sveria ir sunku.“ Anot pašnekovės, susidomėjimas programa - didelis. „Vos paskelbus apie programos pradžią, dar kovo mėnesį, sulaukėme daugiau nei šimto skambučių. Susipažinti su gyvūnais buvo atvykę dešimtys senjorų, iš jų penkiolika jau išsirinko globotinius ir juos prižiūri savo namuose“, - sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė.
„Turint šunį didelė nauda psichologinei sveikatai - užaugus vaikams ir anūkams, vėl turi kuo rūpintis, - juokauja G. Raudienė. - Reikia paglostyti, pavedžioti. Greta esančiame miške vaikštau tris kartus per dieną po pusvalandį ar dar ilgiau. O judėjimas ilgina gyvenimą ir širdį stiprina.“ Moteris sako, jog turėdama šunį, jaučiasi priklausanti bendruomenei. „Kaimynystėje daug kas vedžioja šunis - tokia didelė šunų mylėtojų bendruomenė. Kai eini pasivaikščioti, visi sveikinasi, kas nors pakalbina, tavo šunį paglosto, jau visų aplink lakstančių šunų vardus žinome.“
Senjorė pasakoja, kad prieš šešiolika metų atsikrausčiusi į Vilnių, name nesutiko nė vieno savo amžiaus žmogaus, jautėsi vieniša. Tačiau sutikusi dvi šunis auginančias moteris, Galina užmezgė tvirtą, iki šiol trunkančią draugystę. „Nors tų šunų jau nebėra, draugystė išliko iki pat dabar.“
Gyvūnų terapija senelių globos namuose
Dažnai pamirštamas kitas svarbus aspektas - didžiulė socialinė ir emocinė nauda, kurią gyvūnai teikia senelių globos namų gyventojams. Gyvūno buvimas šalia įkvepia stengtis sveikti, pagerina fizinę ir psichologinę savijautą: jas glostant, vedžiojant ar maitinant, būnant šalia, pagerėja kraujospūdis, nuotaika, sumažėja nerimas.
Vievyje įsikūrusiuose senjorų namuose gyventojus jau lankė alpakos Brunas ir Patriotas, o dabar - ir būrys nykštukinių triušių. Kaip pasakojo į „Gemma“ Vievio namus nykštukinius triušius atvežusi veislyno įkūrėja Greta Avižinaitė, senjorų susidomėjimas, aktyvumas ir noras dalyvauti jos vedamoje edukacijoje paliko išties puikų įspūdį. Senjorai noriai ieškojo atsakymų į klausimus, spėliojo, o vėliau tiesiog džiaugėsi triušių draugija: juos maitino, glostė, uždavinėjo šeimininkams klausimus, dalijosi prisiminimais, kaip patys augino šiuos mielus gyvūnus.
Pasak „Gemma“ Vievio namų direktorės Valės Samanavičiūtės Abromavičienės, gyvūnų terapijos nauda senjorų savijautai jie jau spėjo įsitikinti patys, todėl nuolat ieško galimybių, kaip padėti senjorams jaustis geriau ir stiprinti sveikatą. „Galimybė paglostyti, apkabinti, pamaitinti gyvūnus, stebėti, priglausti juos - naudinga gyventojų emocinei ir fizinei sveikatai. Matome, kaip mūsų senjorai tiesiog atgyja, noriai įsitraukia į bendravimą su jais. Mums tai labai svarbu, todėl gyvūnus į mūsų senjorų namus kviesime ir ateityje.“
Prienų globos namai, kaip šiuolaikinė socialinės globos įstaiga, įsikūrusi ramioje, gamtos apsuptoje vietoje, siekia užtikrinti orią senatvę, teikdama ne tik būtinąją priežiūrą, bet ir puoselėdama dvasinę ramybę bei gerovę. Nors tiesiogiai neįvardijama gyvūnų terapija, įstaiga organizuoja įvairias užimtumo veiklas, tokias kaip meno terapija, muzikos terapija, ergoterapija, kultūriniai renginiai ir ekskursijos, siekiant skatinti gyventojų aktyvumą ir socialinę integraciją. Tokia aplinka ir veiklos prisideda prie bendros senjorų gerovės.
Gyvūnų terapijos rūšys ir nauda
Pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Kalbant apie šunų terapiją, išskiriamos dvi sąvokos: dogoterapija ir kaniterapija. Dogoterapija - tai vaikų, senyvo amžiaus žmonių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, emocijas. Kaniterapija - tai profesionalus, moksliškai pagrįstas reabilitacijos būdas sergantiems asmenims, kuriame dalyvauja specialiai apmokyti, testus išlaikę šunys.
Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Pirmiausia, augintiniai suteikia žmogui draugiją, taip mažindami jo vienatvės pojūtį. Augintinio priežiūra skatina kasdienius ritualus, kurie suteikia reikalingumo jausmą ir prasmę. Pastebima, kad bendraujant su gyvūnais gali sumažėti žmogaus streso hormonų lygis ir pagerėti širdies veikla, o tiriant konkrečiai šunų įtaką žmonių emocinei savijautai, nustatyta, kad pastarieji turi ypatingą gebėjimą rodyti besąlygišką ir neteisiantį dėmesį, pagarbą savo šeimininkams, taip suteikdami ypatingą emocinę paramą. Bendraujant su kitais tokio pat gyvūnėlio turėtojais stiprėja bendrumo, priklausomumo kuriai nors grupei jausmas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos fojė penktadienio rytmetį - didelis sujudimas. Naujojo Gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto sumanytoja Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovė gydytoja vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė džiaugiasi pirmojo gyvūnų terapijos užsiėmimo sėkme. Klinikos Vaikų ligų skyriaus bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro sveikstantys pacientai, galintys išeiti iš palatos, su džiaugsmu ėmė šuniukus ant rankų, glostė ir glaudė, mylavo ir kalbino. Pasak naujojo projekto sumanytojos, gydytojos E. Klepšytės-Janauskienės, šunelių glostymas, nešiojimas skatina laimės hormonų išsiskyrimą, ypač sergantiems žmonėms, dėl ligos ar traumos patiriantiems stresą, liūdesį. Moters ir vaiko klinikos gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto pradininkai Maltos bišonų veislės šuniukai jau turi terapinės patirties. Jie jau lankėsi Senelių globos namuose, Jaunųjų gamtininkų stotyje, kur bendravo su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Gyvūnų globos iniciatyvos Lietuvoje
Be globos namų senjorams, Prienai ir visa Lietuva susiduria su beglobių gyvūnų problema. Šiuo klausimu aktyviai veikia gyvūnų globos organizacijos ir prieglaudos. Viena iš tokių iniciatyvų - egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglauda Prienų rajone, kurią įkūrė Rūta Jatkonienė. Ši prieglauda rūpinasi gyvūnais, kurių atsisako šeimininkai arba kurie randami gatvėje.
Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudos iššūkiai apima žmonių sąmoningumo trūkumą, kai dažnai neapgalvotai įsigyjami egzotiniai gyvūnai, neįvertinant jų priežiūros reikalavimų. Taip pat pasitaiko žiauraus elgesio atvejų, kai gyvūnai išmetami į gatvę arba laikomi netinkamomis sąlygomis. Prieglaudos išsilaiko iš rėmėjų ir savanorių pagalbos, todėl nuolat susiduria su finansiniais sunkumais.
Viena darbuotoja per dieną turi prižiūrėti, išvesti, išvalyti, pamaitinti, sužiūrėti virš 60 šunų. Ši gyvūnų prieglauda gyvuoja tik iš gerų žmonių aukų, kurie atneša maisto, ar aukoja pinigus. Mintis atidaryti egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglaudą Rūtai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje tokios įstaigos nėra. „Jei nebūtų poreikio, nebūtų ir prieglaudos. Džiugu, kad į mus kreipiasi ne tik norintys atiduoti gyvūnėlį, bet ir pasisiūlantys priglausti bei prisidėti prie gyvūnų gerovės. Nesitikėjome, jog nuo pirmų minučių sulauksime tokio žmonių susidomėjimo. Iš skambučių, žinučių skaičiaus galima manyti, kad žmonėms rūpi“, - aiškina prieglaudos vadovė, prasitardama, kad ateityje planuoja persikelti į naujas patalpas ir rengti edukacines programas.
Taip pat priimamos valymo priemonės, gyvūnų maistas, kraikas ir kiti gyvūnams reikalingi daiktai. Jeigu neturite galimybės auginti ar radote dekoratyvinį/egzotinį gyvūną - praneškite mums! Turime ne vienerių metų praktiką ir patirtį globojant egzotinius ir dekoratyvinius augintinius.
Therapeutic benefits of Animals | Zahra Poonawala | TEDxIMTDubai
