Čiulptukas - vienas iš tų dalykų, dėl kurio nuomonės skiriasi: vieni tėvai be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo, kitiems jis visiškai nereikalingas. Tačiau kiekvienas tėvas nori būti tikras, kad daro geriausia savo vaikui. Nuo kada duoti čiulptuką, kada jo atsisakyti ir kokią įtaką jis daro vaiko vystymuisi? Aptarsime visus svarbiausius klausimus.
Čiulptuko ir čiulpimo refleksas: kodėl kūdikiai čiulpia?
Čiulpimo refleksas yra vienas iš svarbiausių įgimtų naujagimio refleksų. Jis atsiranda dar prieš gimstant ir yra gyvybiškai svarbus, nes padeda kūdikiui gauti maisto. Naujagimiai bei 1-2 mėnesių kūdikiai dar nesugeba tiksliai įsikišti į burną piršto, tačiau čiulpimo refleksas yra gyvybės garantija, todėl kūdikiui tampa vyraujančiu, slopinančiu kitas reakcijas refleksu. Čiulpimas reiškia kur kas daugiau negu alkio malšinimą. Tik gimęs kūdikis neturi kitų būdų atsipalaiduoti nuo įtampų. Pastebėta, kad pirštą dažniau ir intensyviau mėgsta čiulpti tie kūdikiai ir maži vaikai, kuriems „vos suverkus“ į burną - tarsi kamštis į butelį, buvo įkišamas čiulptukas. Kuo šie judesiai platesni, kuo geresnis mamos pieno atleidimo refleksas, tuo mažylio gurkšnis didesnis. Kuo šie judesiai platesni, kuo geresnis mamos pieno atleidimo refleksas, tuo mažylio gurkšnis didesnis. Pirštas ar čiulptukas migdo panašaus kaip galvos siūbavimas, sūpavimasis ir padeda nusiraminti. Čiulpimas vaiką atpalaiduoja. Čiulpdamas savo pirščiuką, kaip ir mamos krūtį, vaikas jaučia ne tik formą, bet ir šilumą, „gyvą organizmą“. Čiulpimo refleksą turi visi vaikai. Tačiau tiesa, kad ne visiems jis vienodai išreikštas. Vieni patiria daugiau atsipalaidavimo ar malonumo čiulpdami, kitiems tai ne taip aktualu. Jei vaikui neduodama čiulpti nei mamos krūties, nei dirbtinio čiulptuko, o pirščiuko jis paprasčiausiai neranda, jis šio poreikio nepatenkina ir daugiau nebebando siekti to, ko neįmanoma pasiekti. Mamos krūtis retai kuriems kūdikiams visiškai patenkina čiulpimo poreikį. Čiulpimas - vienas iš svarbiausių įgimtų naujagimio refleksų. Dirglių, neramių kūdikių dažnai čiulpimo refleksas labiau išreikštas, jie nurimsta tik čiulpdami. Dėl nervinės virškinimo reguliacijos sutrikimo gali būti, kad neramus kūdikis atvirkščiai - atsisako krūties (paprastai dėl spazmų valgant). Kūdikiai, kurių stipriai išreikštas čiulpimo refleksas, dažniau linkę čiulpti pirštą, jiems nepakanka čiulpimo tik valgant. Kai kurie pamaitinti po kurio laiko prašo krūties „deserto“ nusiraminimui, užmigimui.
JAV vaikų ligų gydytojai teigia, kad piršto čiulpimas padeda išgyventi nemalonius jutimus - slopina skausmą, leidžia nepajusti (ar užmiršti) spaudžiančius vystyklus, šaltį, drėgmę, kitus nemalonius pojūčius. Kitaip tariant, čiulpdamas pirštą ar čiulptuką mažylis atsipalaiduoja, tarsi medituoja. Anot JAV vaikų ligų gydytojų W. ir M. Augant piršto čiulpimo įprotis nyksta, tačiau neretai išlieka iki 5 metų, o kartais net dar ilgiau.
Kūdikių įprotis čiulpti pirštą nepriklauso nuo to, ar jis gauna žinduką, ar ne. Kodėl Saulė vis dar čiulpia pirštą, priežasčių yra daug. Dažniausia iš jų - mažylei pirmaisiais metais nebuvo iš karto paduodama krūtis, kai tik ji pageidaudavo valgyti, kai tapdavo nerami, nebuvo patikrinama, dėl ko pasikeitė jos elgesys (gal tapo karšta, šlapia, veržia sauskelnės ar tiesiog trūksta dėmesio).
Čiulptuko naudojimo įtaka žindymui ir vaiko vystymuisi
Dauguma kitų vaikų jau nuo pirmųjų dienų atranda savo pirščiuką ir jį čiulpia. Žindymas yra labai svarbus vaiko sveikatai ir vystymuisi. Žindymo metu užsimezga artimas mamos ir vaiko ryšys, o motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. Drs. Danijoje slaugytojos lanko naujagimius ir jų šeimas tuoj pat po grįžimo iš ligoninės. Vizito metu slaugytoja stebėjo žindymo eigą. Pirmo vizito metu, apie 8 dieną po gimimo, apie 50 proc. motinų patyrė sunkumų, dažniausiai dėl netinkamos kūdikio padėties ar netaisyklingo krūties apžiojimo. Šie sunkumai turi įtaką spenelių būklei ir pieno kiekiui, kurį vaikas ištraukia iš krūties, tačiau nedaro įtakos žindymo trukmei. Beveik du trečdaliai moterų teigė davusios savo vaikams čiulptukus. Tai nėra pirmasis ar vienintelis tyrimas, kurio metu nustatoma, kad čiulptuko davimas daro įtaką žindymo trukmei. Australijos Joanna Briggs Instituto informaciniame lape sveikatos priežiūros sistemos profesionalams apžvelgus 10 tyrimų teigiama, kad devyni tyrimai rodo, jog čiulptuko naudojimas yra susijęs su trumpesniu žindymu ar ankstesniu papildomo maisto įvedimu. Tyrimai rodo, kad ypatingai retas čiulptuko naudojimas neturi įtakos žindymo rezultatams. Spėjama, kad čiulptuko naudojimas patenkina įgimtą kūdikio čiulpimo refleksą, dėl to kūdikis žinda krūtį rečiau. Joanna Briggs Institute, (2005). Early childhood pacifier use in relation to breastfeeding, SIDS, infection and dental malocclusion, Best Practice.
Mamos, stebėdamos vaikų prisirišimą prie čiulptuko, yra teisios - vaikai virš metų vis sunkiau atsisveikina su šiuo savo draugu. Tačiau ne dėl to, kad vaikui nepraeina noras čiulpti, o todėl, kad vaikas susigyvena su čiulptuku taip, tarytum tai būtų jo dalis. Žinoma, ji reikalinga ne tik nusiraminti, bet ir šiaip pasismaginti. Tai tarytum nenoras augti ir atsisveikinti su kūdikiškais malonumais, priimant mažo vaiko iššūkius.
Daugiau minusų nei pliusų: Sakote, kai kuriais atvejais nėra sąlygų vaiką pamaitinti? Tai mamos nuostata, o iš principo žindyti galima visur. Viena iš nedaugelio situacijų, kai moteris tikrai negali maitinti atžalos - tuomet, kai ji vairuoja automobilį, o kūdikis sėdi greta automobilinėje kėdutėje. Tokiu atveju čiulptukas tikrai paverstų, kol jie grįš į namus. Tačiau tada reikėtų čiulptuką naudoti tik automobilyje ir niekur kitur. Kitose situacijose jis gali turėti daugiau žalos nei naudos. Jeigu čiulptukas dažnai naudojamas kone nuo gimimo, jis gali pakenkti žindymui. Nustatyta, kad mamos, kurios vaikams duoda čiulptukus, žindyti nustoja anksčiau nei tos, kurios jų neduoda. Be to, čiulptuko davimas gali būti susijęs su čiulpimo problemomis - vaikas gali neteisingai žįsti krūtį, ypač jei čiulptuką gavo netrukus po gimimo. Na, o dėl to gali sumažėti pieno, kūdikis negaus pakankamai maisto. Čiulptuko davimas gali būti susijęs su pienligės atsiradimu. Ši infekcija gali kelti problemų ne tik kūdikiui, bet ir jo mamai - žindydama ar po to ji gali jausti šiai ligai būdingus skausmus. Dėl pienligės kai kurios mamos net nustoja žindyti. Taip pat nustatyta, kad čiulptukų mėgėjai dažniau serga ausų uždegimais. Be to, vyrauja nuomonė, kad ilgas ir dažnas čiulptuko čiulpimas yra susijęs su žandikaulio vystymusi, su dantukų padėtimi ir netaisyklingu sąkandžiu. Vienas tyrimas netgi sako, kad tie vaikai, kurie kūdikystėje gavo čiulptuką, vėliau gali turėti žemesnį intelekto koeficientą nei jo negavusieji. Juk praėjus keliems mėnesiams nuo gimimo burnytė tampa ir pasaulio pažinimo įrankiu, vaikas kiša į ją įvairius daiktus. Jeigu burna užimta čiulptuko, tyrinėti gali būti sunkiau.
Blogiausia tai, kad piršto ar žinduko čiulpimas stabdo vaiko tobulėjimą. Įrodyta, kad nuolatinis čiulptuko ar piršto čiulpimas sulėtina protinį mažylio vystymąsi, slopina norą pažinti aplinką, trukdo susiformuoti įgūdžiams, kurie augant darosi gyvybiškai būtini. Tyrimais įrodyta, kad dėl ilgo, dažno, nuolatinio piršto arba žinduko čiulpimo iškrypsta sąkandis, net veidas. Per čiulptuką, jeigu jis nepakankamai švarus, kūdikis gali užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Kada ir kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko?
Kaip atpratinti nuo čiulptuko ir kada? Ar laukti, kol vaikas pats suvoks, kad „čiulptuką išsinešė pelytė“? O gal tiesiog išmesti ir nekomentuoti? Ar galima paslėpus čiulptuką po kiek laiko vėl jį parodyti (pavyzdžiui, kai vaikutis suserga)? Ne veltui užsiminiau apie tai, kad kaip vaiką pripratinti prie čiulptuko, tėvai neklausia. Lygiai taip pat ramiai, su ramia sąžine vaiką reikia ir atpratinti nuo čiulptuko. Kaip vaikas turėtų pats suvokti, kad čiulptuką išsinešė pelytė, nelabai suvokiu net ir aš. Patikėti, kad taip atsitiko, vaikas gali, bet pats prie tokios išvados prieiti? Teks susitaikyti su ašaromis ir šiokiais tokiais riksmais. Aišku, kur kas patogiau turėti čiulptuką, kurį, iškilus bėdai (vaikui pradėjus rėkti viešoje vietoje), galima pasitelki pagalbon ir bėdos kaip nebūta.
Iki antrų metų atimti čiulptuką nelabai prasminga, nes vaikas vis dar turi gana stiprų čiulpimo poreikį, be to, čiulpimas tokio amžiaus vaikams - vienas iš greičiausių atsipalaidavimo būdų. Ypač rizikuojate, jei nemaitinate krūtimi. Didelės bėdos nebus ir tuomet, jei vaikas čiulps čiulptuką iki trejų metų. Psichologiškai vaikui nepakenks, jei čiulptukas kartais pabus burnoje. Turime atminti, kad čiulptuką vaikai naudoja labai skirtingai, vieni - nuolatos, kiti - kai susijaudinę. Yra vaikų, kurie atpratę nuo čiulptuko gana ilgai čiulpia savo pirščiuką. Nėra vieno atsakymo, ką daryti, vienas iš variantų - tiesiog palaukti, kol įprotis dings pats. Jei tai jaudina tiek, kad jaučiate nuolatinę įtampą ar susierzinimą, pasitarkite su psichologu.
Viena aišku tikrai - žindymas apsaugo ir nuo vidurinės ausies uždegimo, ir nuo žarnyno bei apatinių kvėpavimo takų infekcijų (vaikučiai jomis suserga net 1,5 karto rečiau). O nuo ko priklauso žindymo sėkmė? Atsakymas nepaprastas. Yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad čiulptukas staigios kūdikių mirties sindromo riziką sumažina 2 kartus. Remdamasi tokiais duomenimis, Amerikos pediatrų draugija rekomenduoja šią priemonę visiems kūdikiams miego metu nuo 1 mėn. amžiaus, bet perspėja apie galimus pavojus žindymui. Taigi kyla klausimas, ar nėra kitų būdų sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. O kaip gi! Žindymas staigios kūdikių mirties sindromo riziką gali sumažinti net 4 kartus! Be to, yra naudingas ne tik vaiko, bet ir mamos sveikatai.
Nėra vieno vienintelio patikimo būdo - teks pasitelkti išmonę ir kūrybiškumą. Pirmiausiai pasirinkite tam tinkamą metą: jeigu vaikutis serga, jūs išėjote dirbti, o jis pradėjo lankyti darželį, greičiausiai jums nepasiseks. Atsisveikinimas su čiulptuku - tai didelės permainos gyvenime. Taigi turėsite mokytis kartu: jūs - nuraminti, o mažylis - nusiraminti kitu būdu. Vaikutį apkabinkite, glostykite, myluokite, sūpuokite ar nukreipkite dėmesį. Galite palaipsniui atsisakyti čiulptuko: naudoti tik dienos ir nakties miegui, vėliau - tik nakties, kol galiausiai jo nebereikės visai. O gal padovanosite kaimynų šuniukui?
Viena iš retų situacijų, kai moteris tikrai negali maitinti atžalos - tuomet, kai ji vairuoja automobilį, o kūdikis sėdi greta automobilinėje kėdutėje. Tokiu atveju čiulptukas tikrai paverstų, kol jie grįš į namus. Tačiau tada reikėtų čiulptuką naudoti tik automobilyje ir niekur kitur. Kitose situacijose jis gali turėti daugiau žalos nei naudos.
👶Atia, čiulptuk 💤Edukacinė dainelė | LRT VAIKAI
Kaip išsirinkti tinkamą čiulptuką?
Čiulptukų yra įvairaus dydžio, su pačiais įvairiausiais papuošimais, kad tik pritrauktų suaugusiųjų dėmesį, nes mažyliai nesuvokia papuošimų prasmės. Ortodontiniai čiulptukai - jų apačia yra plokščia, o viršus - apvalus. Tačiau yra ir vientisų (t. y. vienos dalies) čiulptukų. Jie liejami iš silikono, latekso arba gumos. Vienos dalies čiulptukų privalumas - lengvesnė priežiūra, nėra dalių, tarp kurių galėtų veistis bakterijos. Iš silikono pagaminti žindukai yra tvirti, patvarūs, lengvai valomi, nesugeria kvapų. Iš latekso pagaminti čiulptukų speneliai yra minkštesni, tad juos prireikia dažniau keisti, be to, jie sugeria kvapus. Natūralus kaučiukas - puiki netoksiška medžiaga. Iš kaučiuko pagamintuose čiulptukuose nėra PVC, parabenų, ftalatų, cheminių minkštiklių bei dažiklių. Kaučiukiniai čiulptukai yra standesni, lyginant su aptartomis rūšimis, tačiau kai kuriems kūdikiams patinka, kai jie gali gerai pasikasyti besikalančius dantukus. Lankstus ir elastingas žindukas - tinkamesnis negu standus, kietas. Taip pat verta turėti ir čiulptuko laikiklį su spaustuku, skirtu prisegti prie kūdikio drabužėlių. Tik vėlgi įvertinkite, ar jis sudarytas ne iš mažų pavienių elementų (pavyzdžiui, karoliukų) ir ar yra saugus kūdikiui. Tinkamo dydžio čiulptuką svarbu išsirinkti todėl, kad jis efektyviai nuramins mažylį, atitiks kūdikio burnos proporcijas. Pirkdami įvertinkite čiulptuko apsauginį skydelį: jo skersmuo turėtų būti bent 4 cm. Tiek saugumo, tiek ir higienos sumetimais čiulptukus rekomenduojama keisti dažnai, maždaug kas 1-2 mėnesius. Prieš naudojimą čiulptuką sterilizuokite, remdamiesi gamintojo nurodomomis instrukcijomis (dažniausiai reikia jį 5 min. pavirinti).
Kada duoti čiulptuką? Jeigu jūs dažniausiai vaikui čiulptuką duodate tada, kai jam susikaupia dujų, tai ir duokite jį, suskaudus pilvuką nuo dujų. Daugumai vaikų po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia. Kada duoti čiulptuką, kad vaikas neįprastų čiulpti pirštų? Pirma, maždaug pusė visų vaikų niekuomet nebando čiulpti piršto arba jį čiulpia labai retai ir neilgai. Tokiu atveju jums nėra ko bijoti. O jeigu vaikui, susilaikius dujų, pilvuko neskauda, tai jam apskritai nereikia čiulptuko. Bet jeigu pamaitintas vaikas bando kišti pirštą į burną ir godžiai jį čiulpia, tai ar ne geriau būtų jam duoti čiulptuką? Jeigu vaikas įpras čiulpti pirštą ir jūs susigriebsite tik po kelių savaičių ar mėnesių, tai jis veikiausiai atsisakys čiulptuko. Jam labai malonu ir laikyti burnoje, ir čiulpti pirštą. Todėl jeigu jūs sugalvojote duoti čiulptuką, pradėkite jį duoti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Kuriuo dienos metu duoti čiulptuką? Logiškiausia duoti jį tada, kai vaikas ieško burnyte ir bando čiulpti pirštus, drabužėlius ir viską ką gali pasiekti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis nemiega tik prieš maitinimą ir po jo. Kaip tik tuo metu ir duokite jam čiulptuką. Net jeigu jis nemiega tarp maitinimų, vis tiek duokite jam čiulptuką. Pirmuosius 3 mėnesius jį reikia duoti kuo dažniau. Tokiu būdu bus patenkintas vaiko čiulpimo instinktas, ir jis greit atsisakys čiulptuko. Aš manau, geriau išimti čiulptuką vaikui iš burnos, kai jis pradeda snausti ar tik užmigus, jeigu jis gali be jo apsieiti. Bet yra dvi priežastys. Vaikas, įpratęs miegoti su čiulptuku burnoje, vos jam iškritus, pabunda ir ima verkti. Taip gali kartotis dešimtis kartų per naktį, ir jūs vargsite (ypač jeigu vaikas, anksčiau miegodavęs aukštielninkas, ėmė miegoti ant pilvuko). Be to, jeigu vaikas įprato užmigti su čiulptuku burnoje, tai po kelių mėnesių jis negalės be jo sudėti akių, nors ir labai norėtų miego. Tokiu būdu jis gali atprasti nuo čiulptuko jau žymiai vėliau.
Apibendrinant, čiulptuko naudojimas yra individualus pasirinkimas, tačiau svarbu suprasti jo poveikį vaiko vystymuisi ir žindymui. Svarbiausia - saikas ir laiku atsisveikinimas su šiuo kūdikystės palydovu.
