Birželio mėnesis Lietuvos istorijoje ir kultūroje yra ypatingas metas, žymintis daugybės iškilių asmenybių gimimą. Nuo politikos ir meno iki mokslo ir sporto - šis mėnuo dovanojo Lietuvai daugybę talentų, kurie savo darbais praturtino šalies istoriją ir paliko neištrinamą pėdsaką.
Birželio 1 d.
1929 m. gimė Stasys Krasauskas - lietuvių grafikas, vienas žymiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų. Jo darbai pasižymi subtilumu ir originalumu, atspindinčiu lietuvių liaudies meno tradicijas.
1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.). Jos kadencija pasižymėjo tvirta pozicija tarptautinėje arenoje ir pastangomis stiprinant Lietuvos saugumą.
Birželio 2 d.
1865 m. gimė Rokas Šliūpas - gydytojas ir visuomenės veikėjas. Su kitais įkūrė Lietuvos Raudonąjį Kryžių, jam vadovavo, daug prisidėjo prie Birštono kurorto išplėtimo.
1889 m. gimė Ignas Šeinius - lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
1862 m. gimė Jonas Mačiulis-Maironis - žymiausias 19 a. pabaigos-20 a. pradžios lietuvių poetas, katalikų kunigas. Jo poezija, kupina meilės Lietuvai ir tautiniam atgimimui, tapo svarbiu tautinio sąmoningumo ugdymo šaltiniu.
Birželio 3 d.
1899 m. gimė Antanas Samuolis - Lietuvos tapytojas, vienas talentingiausių XX a. Jo kūryba pasižymi ryškiais impresionistiniais bruožais ir giliais psichologiniais portretais.
1954 m. gimė Vidmantas Bartulis - lietuvių kompozitorius. Jo muzika pasižymi novatoriškumu ir įvairiapusiškumu, apimant įvairius žanrus nuo akademinės iki eksperimentinės muzikos.
1926 m. gimė Valdas Adamkus - penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998-2003 m., 2004-2009 m.). Jo ilgametė politinė ir visuomeninė veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje padėjo stiprinti Lietuvos ryšius su pasauliu.
Birželio 4 d.
1845 m. gimė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) - lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Viena ryškiausių lietuvių prozininkių, savo kūryboje vaizdavusi kaimo buitį ir moterų likimus.
1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis - lietuvių tapytojas. Jo darbai pasižymi ypatingu spalvų pojūčiu ir meistrišku potėpiu.
1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas - lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
1930 m. gimė Vytautas Andziulis - Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, spaustuvininkas. Jo veikla buvo svarbi pogrindžio spaudos platinimo organizavimui.
1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos.
Birželio 5 d.
1880 m. gimė Marija Šlapelienė - visuomenės ir kultūros veikėja. Ji aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, rūpinosi lietuviškų leidinių platinimu.
1921 m. gimė Vytautas Mačernis - lietuvių poetas neoromantikas. Vienintelis baigtas jo kūrinys yra eilėraščių ciklas „Vizijos“ - ekstazių ir regėjimų aprašymai. Jo poezija pasižymi filosofine giluma ir neoromantine dvasia.
1808 m. gimė Simonas Konarskis - 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą.
1937 m. gimė Raimondas Vabalas - 20 a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
1885 m. gimė Vladas Jurgutis - lietuvių politikas, ekonomistas. Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas.
Birželio 6 d.
1829 m. gimė Stasys Krasauskas.
1918 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Jo vadovaujami partizanai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
1922 m. gimė Jonas Mikelinskas - lietuvių rašytojas, prozininkas.
1879 m. gimė Kazimieras Būga - Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“.
1938 m. gimė Leonardas Gutauskas - lietuvių rašytojas, tapytojas.
1523 m. - Švedijos Respublikos Vėliavos diena.
1989 m. birželio 6-7 d. - vyko neeilinis devintasis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame sąjunga atsiskyrė nuo SSRS rašytojų sąjungos.
2002 m. - Prezidentūroje iškilmingai minėtos „Lietuvių kalbos žodyno“ leidybos pabaigtuvės. Tai didžiausias lietuvių leksikografijos leidinys, kuriame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika.
1761 m. gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas - Lietuvos gamtininkas.
1606 m. gimė prancūzų dramaturgas Pierre Corneille (Pjeras Kornelis), tragedijos „Sidas“ autorius.
1799 m. gimė rusų poetas Aleksandras Puškinas.
1875 m. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mann (Tomas Manas).
Birželio 7 d.
1935 m. gimė Almantas Grikevičius - lietuvių kino režisierius, scenaristas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2009 m.). Jo filmai pasižymi originalia vaizdine kalba ir giliais psichologiniais personažais.
1861 m. gimė Jonas Šliūpas - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
1790 m. gimė Karolis Podčašinskis - lietuvių architektas, architektūros teoretikas. Vėlyvojo klasicizmo atstovas. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje.
1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas - Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas.
1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas.
Birželio 8 d.
1936 m. gimė Juozas Aputis - lietuvių rašytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005 m.). Jo kūryba pasižymi realizmu ir giliu tautosakos supratimu.
1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - lietuvių rašytoja. Viena svarbiausių lietuvių literatūros klasikų, jos kūryba išsiskiria lyrizmu ir jautrumu.
1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis - lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.). Jo skulptūros pasižymi monumentalumu ir išraiškingumu.
1784 m. gimė Teodoras Narbutas - lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. Svarbiausias veikalas - lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ - pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija.
1931 m. gimė Jurgis Mačiūnas - lietuvių išeivijos menininkas.
1950 m. gimė Ričardas Gavelis - lietuvių rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų.
1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai - architektai. Jų kūryba padėjo formuoti moderniosios Lietuvos architektūros veidą.
Birželio 9 d.
1595 m. gimė Vladislovas Vaza.
1760 m. gimė Antanas Strazdas - lietuvių poetas, katalikų kunigas.
1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas.
1869 m. gimė Juozas Naujalis - lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
1921 m. gimė Bronius Babkauskas - aktorius.
1009 m. - pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
Birželio 10 d.
1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas - architektas.
1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis - lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
1903 m. gimė Antanas Poška - lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius - vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.) laureatas.
Birželio 11 d.
1912 m. gimė Levas Vladimirovas - lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas.
1879 m. gimė Jonas Biliūnas - lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
Birželio 12 d.
1838 m. gimė Stanislovas Išora - kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1940 m. gimė Gediminas Baravykas - architektas.
Birželio 13 d.
1893 m. gimė Juozas Dalinkevičius - lietuvių geologas. Detalių Lietuvos geologinių tyrimų pradininkas. Sukūrė Lietuvos geologinio kartografavimo mokslo pagrindus, sudarė 11 Lietuvos geologinių žemėlapių.
1935 m. gimė Ugnė Karvelis - lietuvių visuomenės veikėja, diplomatė, literatūros kritikė, vertėja.
1964 m. gimė Šarūnas Marčiulionis - vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų žaidęs NBA lygoje (1989-1997 m.). 2014 m. įtrauktas į NBA Krepšinio šlovės muziejų, 2015 m. į FIBA Šlovės muziejų. 1999 m. įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri veikė iki 2003 m., buvo jos komisaras. 1993 m. jo iniciatyva įsteigta Lietuvos krepšinio lyga, iki 2002 m.
1871 m. gimė Jurgis Matulaitis - Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.
1890 m. gimė Danielius Dolskis - Lietuvos dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
1806 m. gimė Emilija Pliaterytė - grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m.
Birželio 14 d.
1888 m. gimė Jokūbas Šernas - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikėjas.
1941 m. prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis. Keturias paras trukusį trėmimą vykdė SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių: daug Lietuvos kariuomenės karininkų ir inteligentų, tarp jų - apie 1200 mokytojų, 79 kunigai. Tremtyje atsidūrė 5120 vaikų, daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941 m. gyventojų trėmimai iš dalies lėmė dalies Lietuvos žmonių apsisprendimą 1944 m.
1900 m. gimė Jonas Prapuolenis - lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms.
1866 m. gimė Justinas Staugaitis - vyskupas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas. Prelatas (1924 m.). Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo, I ir II Seimų narys, 1923-1924 m. ir 1926 m.
1890 m. gimė Vytautas Kairiūkštis.
1925 m. gimė Vaclovas Intas - gydytojas, akmenų kolekcininkas.
1961 m. gimė Jurga Ivanauskaitė - 20-21 a. lietuvių rašytoja, dailininkė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.). 2008 m. įsteigta Jurgos Ivanauskaitės vardo premija.
Birželio 15 d.
1940 m. sulaužydama tarptautines sutartis, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 15 val. į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų - apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos - Kauną.
1909 m. gimė Jonas Žemaitis. (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas). Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
1940 m. gimė Vladas Česiūnas - lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. - 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m.
Birželio 16 d.
1819 m. gimė Antanas Juška - Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.
1908 m. gimė Adolfas Damušis - Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams veikėjas. 1941 m. Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras.
1846 m. gimė Jurgis Bielinis - Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas - Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
1939 m. gimė Jonas Strielkūnas - lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
1947 m. gimė Raimondas Katilius - lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
1893 m. gimė Kazys Binkis - 20 a.
Birželio 17 d.
1520 m. gimė Martynas Mažvydas - 16 a.
1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.
1904 m. gimė Salomėja Nėris.
1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius - teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas - kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
1910 m. gimė Vladas Mikėnas - šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
Birželio 18 d.
1850 m. gimė Juozapas Montvila - Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius - istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
1882 m. gimė Juozas Tūbelis - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
1881 m. gimė Juozas Zikaras.
1600 m. gimė Kazimieras Semenavičius - karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje.
Birželio 19 d.
1867 m. gimė Česlovas Sasnauskas.
1904 m. gimė Balys Dvarionas - kompozitorius, dirigentas ir pianistas. Buvo Kauno radiofono orkestro, Vilniaus miesto simfoninio orkestro, Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas.
1899 m. gimė Juozas Matulis - Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.
Birželio 20 d.
1566 m. gimė Zigmantas Vaza - Lenkijos karalius (1587-1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588-1632 m.), Švedijos karalius nuo 1594 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Dėl ATR sosto varžėsi su Maskvos caru ir Šventosios Romos imperatoriumi.
Birželio 21 d.
1909 m. gimė Antanas Ylius - Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
1952 m. gimė Eimuntas Nekrošius - vienas žymiausių 20-21 a. lietuvių teatro režisierių.
Birželio 22 d.
1873 m. gimė Teofilius Matulionis - arkivyskupas, 2017 m. paskelbtas palaimintuoju. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais.
1880 m. gimė Vladas Mironas - Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Kunigas (1904 m.). Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
1941 m. gimė Linas Leonas Katinas - Lietuvos dailininkas, 1992-2008 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (2008 m.). Nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).
1609 m. gimė Jonas Kazimieras - Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.
1786 m. gimė Joachimas Lelevelis - lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m.
1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas - lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.).
Birželio 23 d.
1906 m. gimė Antanas Vaičiulaitis - Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas. Žymiausias kūrinys - psichologinis romanas „Valentina“ (1936 m.).
1851 m. gimė Jonas Basanavičius - 19 a. antros pusės-20 a. pirmos pusės lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas. Parengė pirmuosius Aušros numerius (1883). Didžiojo Vilniaus seimo, Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius. Lietuvių konferencijos (1917 m.) pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys.
1881 m. gimė Petras Rimša - vienas žymiausių 20 a.
1910 m. gimė Henrikas Radauskas.
1918 m. gimė Vytautas Kasiulis - lietuvių išeivijos dailininkas.
1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės.
2002 m. Prezidentūroje iškilmingai minėtos „Lietuvių kalbos žodyno“ leidybos pabaigtuvės.
2003 m. Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje pašventinti naujai sumontuoti vargonai, jie laikomi vieni geriausių Lietuvoje.
1911 m. gimė Česlovas Milošas - lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas.
2009 m. birželio 6-7 d. - vyko neeilinis devintasis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame sąjunga atsiskyrė nuo SSRS rašytojų sąjungos.
Birželio 24 d.
1757 m. gimė Juozapas Arnulfas Giedraitis - vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas. Per 1830-1831 m. sukilimą ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Sukilimą numalšinus Rusijos administracija jį nušalino nuo tiesioginio vyskupijos valdymo.
1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara - lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
1714 m. gimė Tomas Žebrauskas - astronomas, matematikas ir architektas, kunigas jėzuitas. Reformavo tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, įkūrė fizikos ir astronomijos kabinetus. Parengė Vilniaus universiteto observatorijos projektą, buvo pirmasis jos direktorius.
1930 m. gimė Adolfas Laimutis Telksnys - inžinierius elektrotechnikas, informatikas. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas.
Birželio 25 d.
1886 m. gimė Jonas Vailokaitis - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Finansininkas, pramonininkas. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16 Akto signataras.
1885 m. gimė Juozas Balčikonis - Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
1930 m. gimė Vytautas Ambrazas.
1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai. Trėmė 13785 okupantai (MVD ir MGB darbuotojai bei kareiviai) ir 16666 kolaborantai (stribai ir ginkluoti aktyvistai).
1908 m. gimė Vytautas Bulvičius - Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius.
1879 m. gimė Jurgis Šaulys - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
Birželio 26 d.
1828 m. gimė Antanas Mackevičius - 1863-1864 m. sukilimo vadas, kunigas. Pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje, kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su 250 kovotojų būriu išėjo į Krekenavos miškus. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai, būrys buvo manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m.
1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius.
1885 m. gimė Borisas Dauguvietis - Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais.
1898 m. gimė Antanas Gustaitis - Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m.
1899 m. gimė Pranas Skardžius - lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
Birželio 27 d.
1937 m. gimė Gražina Balandytė - Lietuvos aktorė.
1881 m. gimė Konstantinas Šakenis - 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1927-1934 m. švietimo ministras. 1934-1940 m. valstybės kontrolierius. 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai.
1926 m. gimė Laimonas Noreika - 20-21 a. lietuvių aktorius.
1880 m. gimė Feliksas Vizbaras.
1940 m. gimė Antanas Šurna - lietuvių aktorius.
1881 m. gimė Konstantinas Šakenis.
1926 m. gimė Galina Dauguvietytė - 20-21 a. lietuvių televizijos režisierė, scenaristė, aktorė.
Birželio 28 d.
1875 m. gimė Povilas Višinskis - lietuvių visuomenės veikėjas.
1924 m. gimė Donatas Banionis - vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
1873 m. gimė Jurgis Baltrušaitis - Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
1911 m. gimė Beatričė Grincevičiūtė - 20 a. lietuvių dainininkė (sopranas). Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. Nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai.
Birželio 29 d.
1886 m. gimė Justinas Vienožinskis - Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas.
1901 m. gimė Juozas Grušas - 20 a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų.
1910 m. gimė Antanas Škėma - lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius. Vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų.
Birželio 30 d.
1911 m. gimė Česlovas Milošas - lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas.
1427 m. gimė Kazimieras Jogailaitis - Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440-1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų. Pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis. Jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas.
1768 m. gimė Andrius Sniadeckis - chemikas, gydytojas. Biochemijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba „Chemijos pradmenys“ (Początki chemiji 2 t.).
1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė - Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai.
1894 m. gimė Juozas Tonkūnas - Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas.
1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis - Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752-1755 m. - Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m.
Birželio mėnesio įvykiai ir gimę žmonės atspindi įvairiapusę Lietuvos istoriją ir jos kultūrinį klestėjimą. Nuo kovų už nepriklausomybę iki meninių ir mokslinių pasiekimų, šis mėnuo yra svarbus liudijimas apie lietuvių tautos indėlį į pasaulio istoriją.
