Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaigos, kuriose ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami be tėvų globos likę vaikai. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos namų standartai Lietuvoje, įskaitant finansavimą, socialines paslaugas ir teisinį reglamentavimą.
Teisinis reglamentavimas
Vaikų teisių apsauga Lietuvoje nustatyta 1996 m. kovo 14 d. LR Seime priimtame LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234. Šis įstatymas nustato teisinę apsaugą šalyje, suderinus su 1992 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencija.
Vaikų globos namų veiklą reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas; Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas; Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68; Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 (2012 m. gruodžio 11 d įsakymo Nr. A1-566 redakcija).
Valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Socialinės globos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia, socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia.
Institucinės globos pertvarka: nuo didelių įstaigų prie šeimyninių namų
Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena esminius pokyčius, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti. Ši pertvarka yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - atsisakyti didelių, institucinio tipo globos įstaigų ir pereiti prie šeimos modeliu paremtų globos formų. Ši pertvarka apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams jaukesnę, šeimyninę aplinką, kurioje jie galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje.
Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst.
Pertvarkos priežastys ir tikslai
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta pertvarkyti vaikų globos sistemą, yra suvokimas, kad didelės, institucinio tipo įstaigos netinkamos ilgalaikiam vaikų apgyvendinimui. Tokiose įstaigose vaikai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti savarankiškumą.
Pagrindiniai pertvarkos tikslai: Sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių. Užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką. Suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius. Padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Integruoti vaikus į visuomenę.
Šeimyniniai namai: naujas modelis
Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Juose vaikai gyvena šeimos modeliui artimoje aplinkoje, jiems sudarytos palankesnės sąlygos ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.
Šeimynos kaip alternatyvi globos forma
„Lietuvoje vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką, daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti. Viena iš jų - vaiko globa šeimynoje. Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja) užtikrinanti globojamų vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikianti vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.
Šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus šeimynos dalyvio pajamų dydį iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, 2022 m.
Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, - kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t.y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį.
Siekiama išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.
Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus.
Finansavimo šaltiniai ir iššūkiai
Vaikų globos namų finansavimo šaltiniai: Valstybės biudžeto lėšos; Savivaldybės biudžeto lėšos; Lėšos, gaunamos kaip parama ir labdara; Lėšos, gaunamos iš vyriausybinių ir nevyriausybinių fondų; ES struktūrinių fondų lėšos; Kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos.
Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.
Šis vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui.
Remiantis 12 pav. duomenimis, didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė".
Išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėse atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc.
Socialinės paslaugos ir socialinis darbas
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN.
Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šios paslaugos organizatoriai bei koordinatoriai. Socialinis darbas, jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė, kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse.
Socialinio darbo klientams norisi gerų santykių, supratimo, saugumo, pagarbos, užuojautos. Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Kaip išmatuoti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu, atvirumą?
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame "Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip "profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jų bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.
Socialinė globa apibrėžiama kaip visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinė specialistų pagalba, apgyvendinimas ir priežiūra, užtikrinant asmens saugumą ir tenkinant jo socialinius, asmeninius, higienos ir kitus poreikius.
Socialinis darbas atlieka svarbų vaidmenį mažinant vaikų skaičių globos namuose. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, vaikais ir bendruomenėmis, siekdami užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą. Jie teikia pagalbą, konsultacijas ir paramą, padeda šeimoms įveikti sunkumus ir kurti saugią aplinką vaikams.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, įskaitant tarpininkavimą, konsultavimą, švietimą ir atstovavimą. Jie turi turėti gerus bendravimo, problemų sprendimo ir konfliktų valdymo įgūdžius. Svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų empatiški, supratingi ir gebėtų užmegzti pasitikėjimo santykius su klientais.
Tyrimai ir analizė
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus.
Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmų planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovai teigė, kad vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Pagrindinė globos nustatymo priežastis vaikams - tėvų nesidomėjimas vaikais, jų nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas. Be tėvų globos likusio vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje - tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. grąžinimo į biologinę šeimą ar įvaikinimo.
Vaikų globos namų skaičius Lietuvoje
Šis vaikų globos namų skaičius buvo 30, o 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija. Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Iššūkiai ir problemos
Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą šeimyniniams namams, globėjams ir budintiems globotojams.
Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.
Sprendimai ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams geresnę ateitį. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarką, būtina spręsti esamas problemas ir ieškoti naujų sprendimų.
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose apima šeimos stiprinimą ir paramą, prevenciją, alternatyvios globos formas.
Šeimos stiprinimas ir parama
Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama. Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. priežiūros paslaugas.
Prevencija
Prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose. Tai apima socialinių darbuotojų darbą su rizikos šeimomis, švietimą apie tėvystę ir vaikų teises, bei smurto prevencijos programas. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti krizinių situacijų ir apsaugoti vaikus nuo žalos.
Alternatyvios globos formos
Jei vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, svarbu užtikrinti alternatyvias globos formas, kurios atitiktų jo poreikius. Tai apima globą šeimose, įvaikinimą ir globos namus, kurie yra kuo labiau panašūs į šeimos aplinką. Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą priežiūrą ir paramą, kuri padėtų jam augti ir vystytis.
Globėjų ir įtėvių paieška ir parama
Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ir įtėviais. Būtina teikti jiems informaciją, mokymus ir paramą, kad jie galėtų sėkmingai pasirūpinti vaikais. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Taip pat svarbu gerinti globėjų ir įtėvių finansinę padėtį.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus.
Bendradarbiavimas ir partnerystė
Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės. Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Sėkmės istorijos
Tomas ir Laura iš Dotnuvos grupinio gyvenimo namų džiaugiasi savo sėkme. Šiuose namuose jie dabar gyvena aštuoniese kaip tikruose savo namuose: į parduotuvę eina, valgį gamina, namus tvarkosi patys. Socialinė darbuotoja Erika Klimienė sako, kad Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose negalią turintys žmonės gyvena kaip šeima.
Pertvarkos finansavimas ir projektai
Siekdama įgyvendinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų steigimas Klaipėdos mieste“. Įgyvendinta 2020 m. liepos 7 d. tarp VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos pasirašyta projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0001 „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“. Plungės rajono savivaldybės administracija 2020-07-14 pasirašė finansavimo sutartį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui Nr. Nijolės Genytės socialinės globos namai įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ar psichikos negalia plėtra Švenčionių mieste“, finansuojamą ES lėšomis ir Švenčionyse pastatė grupinio gyvenimo namus. Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį.
Situacija šalyje ir statistika
Statistikos duomenimis 2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų. Iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc., elgesio ir emocijų sutrikimų - 20 proc., vidutinę ir sunkią negalią - 10 proc.
Alternatyvios bendruomeninės paslaugos
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Viena iš šio proceso krypčių - su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.
Pagalba šeimoms, auginančioms neįgaliuosius
Norint, kad mažiau negalią turinčių žmonių patektų į globos namus, turime savivaldybėse užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai.
Asmeninio asistento pagalba
Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant.
Atvejo vadyba
Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso.
Pagalba įsidarbinant ir dirbant
Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje.
Pagalba priimant sprendimus
Šios paslaugos tikslas - suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Socialinės dirbtuvės
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Grupinio gyvenimo namai
Vienas iš būdų užtikrinti žmonėms jaukesnius namus ir ugdyti savarankiškumą yra steigti grupinio gyvenimo namus, kuriuose visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tokiuose namuose žmonės gyvena mums visiems įprastą gyvenimą, gamina maistą, tvarkosi buitį, lanko dienos užimtumo veiklas, socialinėse dirbtuvėse stengiasi įgyti arba atkurti darbinius įgūdžius, kai kurie dirba savarankiškai.
Apgyvendinimas apsaugotame būste
Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių.
tags: #bendrieji #valstybes #ir #savivaldybiu #vaiku #globos
