Miegas yra būtinas, kad užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą ir vystymąsi. O jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Tai reiškia, kad turime išsiaiškinti, kodėl vaikas blogai miega ir dažnai atsibunda, ir kaip išmokyti jį užmigti savarankiškai. Isterijos prieš miegą yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis tėvų.
Kada prasideda ir kada pasibaigia isterijos priepuoliai?
Isterijos dažniausiai būdingos 2-3 metų vaikams, kai jie pradeda suvokti save kaip atskirą asmenybę. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda reikšti savo poziciją, dažnai prieštaraudamas tėvams ir elgdamasis priešingai nei jie prašo. Tai normali raidos išraiška, tačiau reikalaujanti iš tėvų kantrybės ir ištvermės. Pasitaiko, kad ir vyresnių vaikų tėvai skundžiasi dėl isterijų. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad tėvai neatsispyrė vaiko reikalavimams ir nuolaidžiavo nepagrįstoms isterijoms. Jei penkerių-septynerių metų vaikas trypia kojomis ir klykia norėdamas ką nors gauti, tai gali reikšti, kad tėvai pražiopsojo tuos pirmuosius kartus, kai reikėjo pralaukti ir nenusileisti. Vaikas, kuris pajunta, kad isterija ar kitokiu „negražiu“ elgesiu gali ko nors pasiekti, tą elgesį kartoja. Ir atvirkščiai, jei supranta, kad nieko tokiu elgesiu nepasieks, isterijos greitai pasibaigia. Vaikas neplanuoja šių priepuolių, jie nėra tyčiniai, tiesiog mato, kad tai veikia tėvus, ir kartoja šį elgesį, kol jis veiksmingas.
Kodėl vaikas negali užmigti?
Žinoma, priežasčių, kodėl vaikas negali užmigti, yra tikrai nemažai. Tai gali būti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, jei mažyliui ką nors skauda, jis tikrai nenorės miegoti. Dažna priežastis būna kūdikių diegliai. Tokiu atveju galite palengvinti tiek vaiko, tiek savo kasdienybę naudojant buteliukus su anti dieglių sistema. Be sveikatos būklės, miego kokybei įtakos gali turėti ir kitos priežastys. Vaikas gali atsisakyti miegoti jei ilgai miegojo pietų miego, o taip pat dėl fizinio aktyvumo trūkumo. Svarbu dienos metu užsiimti su vaiku, kad vakare jis būtų pakankamai pavargęs ir jau norėtų ilsėtis. Tačiau nereikia jo pernelyg apkrauti prieš miegą, kadangi aktyvūs žaidimai prieš einant miegoti išblaškys vaiką ir jam bus sunkiau užmigti. Be to, jei vaikas ilgą laiką sunkiai užmiega, tačiau aiškių priežasčių tam nėra, gali padėti vitaminai vaikams ir paaugliams. Yra specialių vitaminų miegui, kurie gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei normalią miego kokybę. O paauglystėjė miego sutrikimai gali pasireikšti itin dažnai, kadangi brendimo metu kūne vyksta įvairūs pokyčiai, taip pat atsiranda stresas. Tad tam, kad užtikrinti tinkamą organizmo veiklą ir padėti lengviau suvaldyti stresą, gali padėti vitaminai paaugliams, kurie aprūpins organizmą reikiamomis medžiagomis ir tuo pačiu padės palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Miegas yra svarbi sveiko vaikų ir paauglių augimo bei vystymosi dalis. Tačiau vaikų miego sunkumai yra dažni. Vaikų miego problemomis laikomi įvairūs miego sunkumai - užmigimo, išmiegojimo, miego trukmės ar kokybės sutrikimai - kurie neatitinka vaiko amžiaus normų ir kartojasi pakankamai dažnai, kad turėtų neigiamų pasekmių vaiko raidai, elgesiui ar šeimos gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali ieškoti įvairių priežasčių atidėti miegą, pavyzdžiui: sakyti, kad nori į tualetą, atsigerti vandens ar pažaisti. Jie dažniau nei kitos amžiaus grupės priešinasi ėjimui miegoti, patiria naktinius prabudimus su verksmu, naktinius siaubus, su miegu susijusį atsiskyrimo nerimą, kai sunku užmigti be tėvų pagalbos ar prabudus naktį savarankiškai vėl užmigti. Vyresni vaikai ir paaugliai dažniau susiduria su tokiomis miego problemomis kaip nemiga, per trumpa miego trukmė, miego apnėja ar košmarai. Kiekvienam vaikui reikia skirtingo miego kiekio, kuris kinta jam augant. Vaikų miego problemų priežastys yra įvairios. Mažesni vaikai dažniau patiria miego sunkumų dėl su atsiskyrimu nuo tėvų susijusių baimių, bendro nesaugumo jausmo ar streso darželyje bei artimiausioje aplinkoje. Tuo tarpu vyresni vaikai ir paaugliai gali ilgai nemiegoti ar prastai miegoti dėl patiriamo streso mokykloje, iššūkių santykiuose su bendraamžiais, padidėjusio nerimo. Kaip teigė pediatras, psichoanalitikas D. W. Winnicottas, „miegas reikalauja pakankamo saugumo jausmo“, todėl neužmigimas gali atspindėti vaiko emocinio saugumo trūkumą. Fizinės vaikų miego sunkumų priežastys apima kūno diskomfortą kaip alkis, troškulys, ligų pasekmės, dantų dygimas, egzemos. Vaikai, kurie jautrūs garsams ar prisilietimui, gali sunkiai užmigti arba dažnai pabusti nakties metu. Vaikų rutinos pokyčiai kaip šventės, kelionės ar net paprasti kasdienės rutinos nukrypimai, pvz.: ėjimas vėliau miegoti, gali sutrikdyti miegą. Telefono, planšetės ar televizoriaus šviesa ir turinys gali vėlinti užmigimą ir sumažinti miego kokybę, stimuoliuoti smegenis. Ekranų šviesa gali sulėtinti melatonino, hormono, reguliuojančio miego ir pabudimo ritmus - išsiskyrimą. „Praktikoje matoma, kad miegas kartais vaikui pateikiamas kaip griežta prievolė, kurią reikia atlikti, o ne kaip natūralus organizmo poreikis. Toks požiūris gali formuoti neigiamą vaiko santykį su miegu, kai jis pradedamas suvokti kaip nemaloni būtinybė, o ne kaip poilsio ir atsistatymo laikas” - sako psichologė D. Šlapikaitė. Tėvų vaidmuo tampa itin svarbus: rodydami pavyzdį ir kalbėdami apie miegą kaip apie poilsį, energijos atgavimą ir pasirūpinimą savimi, jie padeda vaikui suprasti miego reikšmę gerai savijautai. Psichologė rekomenduoja bent valandą prieš miegą nenaudoti telefonų, planšečių, televizoriaus ar kitų ekranų visiems šeimos nariams, įskaitant ir tėvus. Vietoj to, verta rinktis raminančias, atpalaiduojančias veiklas, tokias kaip skaitymas, muzikos klausymas, piešimas, ramus žaidimas. Svarbu eiti miegoti ir atsikelti panašiu metu tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Reguliarus režimas padeda stabilizuoti vaiko biologinį laikrodį, todėl užmigti vakare ir atsikelti ryte tampa lengviau, mažėja rytinis nuovargis ir dirglumas. Palaikoma pastovi ir nuspėjama vakarinė miego rutina padeda vaikui jaustis saugiai ir siunčia signalą organizmui, kad artėja poilsio metas. Jeigu vaikui kyla sunkumų eiti miegoti ar atsisveikinti su dienos veiklomis, tėvai gali pasitelkti žaidimo elementus, pvz.: pasiūlyti lenktynes iki lovos, rungtynes, kas greičiau apsimaus pižamą ar išsivalys dantis. Psichologė D.Šlapikaitė pabrėžia, kad jei vaiko miego sunkumai tęsiasi ilgą laiką, stipriai veikia jo emocinę būklę, elgesį, mokymosi rezultatus ar visos šeimos kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į specialistą - psichologą, vaikų psichiatrą ar miego specialistą. Ankstyva pagalba padeda užkirsti kelią gilesniems emociniams ir elgesio sunkumams.
Patarimai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai
Norint padėti vaikui lengviau užmigti ir išvengti isterijų, svarbu sukurti tinkamą miego aplinką ir ritualus.
Patogi vieta miegoti.
Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
Kambaryje turi būti tamsu ir tylu.
Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos nakties metu, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Be to, yra nuomonė, kad vaikas neturėtų būti pratinamas miegoti visiškoje tyloje, kitaip jis vėliau pabus nuo kiekvieno šurmulio. Tačiau ši nuomonė taip pat yra klaidinga. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.
Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu.
Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu. Laikykitės aiškaus dienos režimo. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas.
Mėgstamas žaislas.
Labai gerai, jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.
Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą.
Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams. Nepersistenkite su ritualais prieš miegą. „Sukurkite tam tikrą ritualą prieš miegą” - šį patarimą rasite kone visur, kur kalbama apie vaikų migdymą. Tačiau būkite lankstūs ir neperlenkite lazdos. Visi turintys vaikų žino, kad beveik neįmanoma kiekvieną vakarą atkurti tos pačios „dzen” tipo rutinos prieš miegą. Kartais tėtis ar mama grįžta labai vėlai iš darbo arba senelė paskambina pasilabinti prieš pat miegą. Kitais kartais jūsų mažylis visai nenori sėdėti jums ant kelių ir klausyti pasakėlės prieš miegą. Tad nekovokite su tuo, kas yra neišvengiama. Pakeiskite žodžius „raminanti rutina” į „intymi rutina”. Juk tai akimirka, kai jūs nutraukiate visus savo darbus ir sutelkiate dėmesį į ryšį su vaiku. Tos minutės tik dviese iš tiesų yra intymios ir ypatingos. Paskutinę valandą ar dvi iki miego geriausia būtų vengti televizoriaus, tačiau jūs galite ne tik skaityti knygas, piešti, bet ir pastatyti kaladėlių bokštą. Tai turi būti kažkas, ką jūs ir jūsų mažylis mėgstate daryti kartu. Bandykite įvairius variantus ir mėgaukitės tuo, ką darote. Geriausia, kad tik dvi paskutinės minutės būtų be jokių dėmesį blaškančių dalykų. Laikykitės to paties scenarijaus paskutines dvi minutes. Išlaikykite dvi paskutines vakaro minutes iki miego vienodomis, ir vaikas supras, kad jis dabar jau iš tiesų eina miegoti. Pavyzdžiui, tai galėtų būti naujų sauskelnių uždėjimas, užuolaidų užtraukimas, šviesų išjungimas, pabučiavimas prieš miegą, nugaros ar galvos paglostymas. Vakaras prieš tai gali būti kupinas linksmybių, tačiau atėjus laikui miegoti, tos kelios pasikartojančios minutės padės jūsų vaikui lengviau užmigti.
Ramūs žaidimai prieš miegą.
Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.
Valgymas prieš miegą.
Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti gaminami iš stiklo ir plastiko, tačiau saugesnis parinkimas yra buteliukai iš plastiko (pavyzdžiui, Medela buteliukai). Be to, gerai, jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų. Venkite maitinti prieš pat užmiegant. Vietoj to, kad primaitintumėte vaiką likus kelioms sekundėms iki miego, suteikite jam šiek tiek laiko virškinimui. Pasistenkite pabaigti paskutinį maitinimą krūtimi likus 30 minučių iki miego. Svarbu, kad vaikai eitų miegoti sotūs, tačiau kai kuriems gali būti nepatogu gulėti su itin pilnu skrandžiu. Be to, labai svarbu, kad miegoti vaikas eitų išvalytais dantukais.
Metodai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai
Kai kurios strategijos gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai, mažinant isterijų tikimybę.
„Laipsniškas atsiskyrimas“
Galite pabandyti „laipsnišką atsiskyrimą“. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.
Apdovanojimų sistema
Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.
Pamėginkite guldyti nemiegantį vaiką
Jei padedate vaikui užmigti, jis gali manyti, kad jam esate būtina visą naktį, nes jo miego periodai kaitaliojasi nuo būdravimo iki miego. Iš kitos pusės, jei suteikiate jam galimybę užmigti pačiam, jis išmoks tai daryti vėl ir vėl, net kai nubus naktį.
Ką daryti, kai vaikas pradeda isterikuoti?
Kai vaikas pradeda isterikuoti, svarbu turėti aiškias elgesio ribas. Mažylis turi žinoti, kas jam leidžiama, o kas - ne. Nereikia bijoti vaikui pasakyti „ne“, nes jis turi išmokti išgirsti žodį „negalima“ ir jam paklusti. Svarbu, kad ribos būtų aiškios ir nekintančios. Ribos reikalingos, bet ne mažiau reikalingas ir įsiklausymas į vaiką, gebėjimas suprasti, kodėl jį ištiko isterijos priepuolis. Galbūt mažyliui nepakanka tėvų dėmesio ir jis nori žūtbūt jo gauti. Gal nori pasakyti, kad jam blogai, o kitaip savo jausmų nemoka reikšti. Priežasčių būna įvairių. Svarbu, kad vaikas turėtų teisę rinktis. Tai yra nesakyti „ne“ tais atvejais, jei turite galimybę leisti pasirinkti, nes jis turi išmokti rinktis - ne tik klausyti tėvų. Rinktis geriausiai duoti iš dviejų ar daugiausia trijų dalykų. Iš daugiau bus per sunku ir mažylis dar labiau gali supykti.
Isterijos viešoje vietoje
Vaikai dažniausiai isterijos priepuolius „surengia“ viešoje vietoje: svečiuose, parduotuvėje, gatvėje. Vaikai greitai pajaučia, kur tėvai labiau nuolaidžiauja. Kad taip nenutiktų, reikia vienodai elgtis tiek namuose, tiek viešoje aplinkoje. Jeigu nuspręsite, kad saldainių perkate tik savaitgaliais, nekeiskite nuomonės. Pačiam vaikui bus aiškiau ir jis ramiau jausis, jei žinos, kad atėjus savaitgaliui saldainių gaus. Mažylis sutrinka, kai nėra aiškių taisyklių ir tėvai kartais nė už ką nesutinka pirkti, tarkim, žaislo, o kitą dieną ima ir nuperka.
Senelių įtaka
Gali būti taip, kad tėvai labai stengiasi nustatyti taisykles, jų laikosi, tačiau vaikas turi dar ir senelius, kurie be galo myli. Gana dažnai būna, kad grįžę iš senelių mažyliai pasikeičia. Būna irzlūs, nes „išsimuša“ iš vėžių. Prireikia laiko, kol namuose vėl ima elgtis taip, kaip dera. Aiškios ribos reikalingos ne tik namuose, bet ir pas senelius. Tai svarbu dėl paties vaiko, nes jis jausis saugesnis. Dažnai augantieji namuose, kuriuose yra taisyklės, mažiau verkia, mažiau isterikuoja, nes jiems aišku, kaip elgtis. Seneliai retai mato vaiką, todėl nori jį palepinti. Antra vertus, ne visada tik jie „išderina“ vaiką. Kartais patys tėvai, jausdami, kad neskiria mažyliui pakankamai laiko, nori kaip nors atsidėkoti ir nuolaidžiauja. Tačiau pernelyg nuolaidžiaudami galime padaryti vaikui meškos paslaugą. Nes gyvenimas margas kaip genys, jis turi savas taisykles, kurių privalome laikytis. Ir tikrai visur ir visada mūsų vaikui nebus nuolaidžiaujama. Nebus taip, kad jo noras taps svarbiau už viską.
Ką daryti, kai vaikas ištiko isterija?
Svarbu jokiais būdais nenusileisti vaikui, net jei jis parpuolė ant grindų. Galima paeiti į šalį, leisti jam „išsipykti“. Vaikas gali rėkti, bet kai pajaus, kad tai neveikia, nustos. O jei problema įsisenėjusi, apibrėžkite taisykles nuo šiandien. Šiuo atveju rezultatą pasiekti bus sunkiau, isterijos tęsis ilgiau. Juk vaikas jau pripratęs taip elgtis, viską gauti, ir reikia laiko, kol supras, kad tai neveikia. Reikia rasti jėgų prakentėti. Dažnai tėvai vaiką uždaro kitam kambaryje: „Tu pagalvok, ką darai blogai.“ Tai viena didžiausių tėvų klaidų. Mažam vaikui per sunku galvoti, nes jis nesuvokia, ką bloga daro parpuldamas ant grindų. Jis tiesiog turi didžiulį norą ir tą norą reiškia kaip tik taip. Todėl geriau ne kitame kambaryje palikti, o paeiti šiek tiek į šoną, kad mažylis jaustų, jog jūs truputėlį atsitraukiate ir jūsų jo elgesys neveikia. Paliktas kitame kambaryje jausis atstumtas, nesuprastas, nuskriaustas dar labiau. O jeigu parodysite, kad suprantate, kas vyksta, pasakysite: „Aš suprantu, tu pyksti, bet neduosiu to daikto. Tad nusiramink ir tada abu kažką pažaisime“, mažiukui bus paprasčiau. Jis žinos, kad tėvai jį išgirdo.
Vaiko emocijos ir isterijos
Emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios vaiko organizmo reakcijos į situaciją. Žmogaus veidas geba sukurti virš 7000 veido išraiškų ir egzistuoja dešimtys įvairių emocijų. Vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai: apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose, palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius bei savo pavyzdžiu rodyti kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai. Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose. Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas. Antrinės vaikų emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika. Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai. Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją.
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę). Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz. Nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz. Neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais). Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai. Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“. Tokia situacija tėvų akimis dažnai gali atrodyti, kaip nevaldoma vaiko isterija, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra vaiko pagalbos šauksmas jums, nes tokio amžiaus vaikai dar negeba efektyviai reguliuoti savo emocijų patys ir dar ne vienerius metus tam pasitelks pačius artimiausius žmones - tėvus. Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau. Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus. Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos. Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje, ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.
