Kūdikio verksmas miegant gali kelti nerimą tėvams, tačiau dažnai tai yra normalus raidos etapas. Svarbu suprasti galimas verksmo priežastis ir kaip su tuo susidoroti, kad tiek kūdikis, tiek tėvai jaustųsi ramiau.

Nepilnas supratimas apie kūdikio verksmą miegant

Kokia galėtų būti to priežastis? Dažniausiai minimi pilvo diegliai, kurių pavadinimas tarsi sufleruoja, jog mažyliui pilvuką diegia arba skauda. Tačiau dažnai objektyvių tokio skausmo įrodymų nėra. Juk nepaklausime kūdikio, ar jam skauda! O atlikti medicininiai nenuraminamai verkiančių kūdikių tyrimai įprastai tik patvirtina, jog fiziškai kūdikis visiškai sveikas. Kartais minimas vertinys iš anglų kalbos kolikinis verksmas (ang. Colic). O kas, jei verksmas stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų išvardintų kriterijų? Trunka trumpiau ar pasireiškia rečiau? Kol kas nėra aiškaus ir vieningo sutarimo, ne tik kaip tokį verksmą vadinti, bet ir pakankamai informacijos, kaip elgtis, jei mažylis nenumaldomai verkia, su kuo toks verkimas gali būti susijęs ir, svarbiausia - jog toks verkimas yra kūdikio raidos etapas, kurį reikia tiesiog kuo ramiau pralaukti. Nepaaiškinamas verksmas skiriasi nuo pilvuko pūtimo pirmiausia tuo, jog nenurimsta pasišalinus dujoms ar vaikui pasituštinus. Jo nelydi padidėjęs irzlumas dienos metu, karščiavimas, pakitusios išmatos ar kiti ligas signalizuojantys simptomai. Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu.

Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo. Tačiau nenuraminamo ir nepaaiškinamo verksmo laikotarpis yra ypatingai sunkus tėvams ir kitiems kūdikius prižiūrintiems žmonėms. Būdami su verkiančiu kūdikiu, tėvai ir globėjai išgyvena itin stiprius jausmus: nerimą už jo sveikatą, savo nuovargį ir susierzinimą, stiprų vidinį poreikį tą verksmą nuraminti, nepasitenkinimą savo ar partnerio veiksmais, netgi abejones dėl savo, kaip tėvų, gebėjimų. Ir tai yra visiškai natūralu. Išvarginti verksmo, pervargę tėvai gali prarasti savikontrolę.

Laikotarpis, kai kūdikis verkia

Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu.

Kaip padėti kūdikiui?

Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus. Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.

• Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų.
• Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį.
• Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
• Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte.
• Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina.
• Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
• Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė.
• Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui.
• Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį.
• Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.

Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą - skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos.

Kūdikio miego svarba ir sutrikimai

Reikia pagalbos su mažylio miegu? Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir patiems didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda.

Miego trukmė pagal amžių

Miego regresijos ir kiti miego sutrikimai

4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Miego regresijos laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoko apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regreso metu šiek tiek primena augimo šuolį. Augimo šuoliai dažniausiai pasireiškia: 7-10 dienomis, 2-3 savaitę, 4-8 savaitę, 3 mėnesį, 6 mėnesį, 9 mėnesį. Normalu, jeigu miego regresas pasireiškia mėnesiu anksčiau arba vėliau.

8 mėnesių miego regresas. Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų ir t.t.

18 mėnesių miego regresas. Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas.

2 metų miego regresas. Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.

Kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus.

Kūdikio miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės.

Nepakankamas aktyvumas per nemiegojimo laiką. Galbūt vaikui maža įspūdžių. per mažai jis juda, ir todėl palyginti mažai jam reikia ilsėtis. Kai kurių vaikų nervų sistema ypač jautri, ir jie reaguoja net į silpniausią dirgiklį. Neramiai miega, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, vaikai, turintys vadinamąją gimdymo traumą. Tada reikia kreiptis į gydytoją.

Medicininės nemiego priežastys

Dirbant vaikų neurologijos srityje kasdien sutinku bent keletą šeimų, kurios atvyksta pasikonsultuoti dėl vaikų, ir ypač kūdikių, miego problemų. Pradžioje vyksta abiejų pusių - tėvų ir kūdikių - gyvenimo adaptacija, tad neramios naktys būna varginančios. Ilgainiui tėvai apsipranta, adaptuojasi ir neretai mums, gydytojams tik tenka pasakyti, kad tai visiškai normalu, natūralu ir su laiku praeis. Dažnai pačioms šeimoms reikia įdėti pastangų, sekti dienotvarkę, pakoreguoti dienos ritmą, nes neramų miegą lemia ne medicininės priežastys ir vaistų receptas jų neišspręs.

Situacijos, kuomet reikalinga medicininė gydytojo konsultacija ir pagalba:

• Kai kūdikis vietoj miego verkia, jaučia skausmą. Nebūtinai skausmas bus dėl pilvo problemų ar augančių dantukų. Tai gali būti fizinis diskomfortas dėl odos problemų - sausumo, alergijų, bėrimų, niežulio.
• Dėl nosies problemų - adenoidų, alerginės slogos. Ko kūdikis kitaip, nei verksmu neparodys.
• Geležies elemento stoka. Neretai, jeigu nėščioji sirgo anemija, kūdikis taip pat gali turėti geležies stokos simptomų.
• Specifiniai, epilepsiniai reiškiniai miego metu. Tokiu atveju daromi išsamesni miego tyrimai, skiriamas gydymas medikamentais.
• Vaikai, kuriems augant ryškėja raidos sutrikimai kūdikystėje neretai turi neramų miegą.
• Kai kūdikis miega per daug, neatsibunda valgyti.
• Kai atsisako valgyti, valgo tik primigęs ar valgydamas atpylinėja. Tuomet stebime bendrą raidą, reakcijas, vertiname ar vaikas neturi raumenų tonuso pakitimų.

Kas yra naktiniai siaubai?

Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai neretai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2 - 3 valandom nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Trukmė gali būti nuo kelių minučių ir net iki valandos. Tokių naktų vaikas pats neprisimena, jis gilia miega, nors ir atrodo prabudęs. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti.

Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti ties antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3 - 5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis gali ir iki paauglystės. Karantino metu ir bendrai greitėjant mūsų gyvenimo tempui pastebime, kad tokias neramias naktis patiria vis mažesni vaikai. Daugelis vaikų jas gali būti patyrę bent kartą gyvenime.

Lunatikavimas priskiriamas tai pačiai miego sutrikimų grupei, tik tai labiau ramus veikimas. Abiem atvejais nereikia vaiko žadinti, nes neretai to padaryti jums tiesiog nepavyks. Leiskite, kad miegas netrikdomai pereitų visas fazes, o jums tereikia išbūti šalia ir pasirūpinti vaiko saugumu. Lygiai taip pat nerekomenduojama vaiko specialiai žadinti, kad nuvesti į tualetą, bandant atpratinti nuo miegojimo su sauskelnėmis. Tai visiškai nereikalingas miego ritmo sutrikdymas.

Skirtingai nuo košmarų sapnavimo, jie vyksta paryčiais, greito miego fazėje. Vaikas juos atsimena, gali papasakoti. Budinamas pabunda ir nori būti nuraminamas, šviesos uždegimas ir „baubų“ išvaikymas iš kambario jam suveikia.

Neretai naktiniai siaubai siejami su raidos šuoliais, kai smegenys intensyviai keičiasi. Yra teorijų sakančių, kad tai vyksta dėl atsirandančios šlapimo pūslės kontrolės, kuomet 2 - 3 metų amžiaus vaikams formuojame tualeto įpročius. Pilna vaiko šlapimo pūslė siunčia signalą smegenims, jog reikia prabusti, bet pilnai neprabundama. Tuomet sakoma, kad jau prasidėjus naktiniam siaubui reikėtų vesti vaiką išsituštinti arba negerti prieš naktį ir taip galima sumažinti pasikartojimo dažnį.

Vieno atsakymo, kodėl taip vyksta nėra, nes žiūrint į statistiką, tai gali vykti vienam vaikui iš visos darželio klasės ar vienam suaugusiajam iš didelės įmonės. Tad vien tik su vaikyste ir raidos etapais nesiejama. Matyt, tai yra genetiškai nulemtas smegenų ypatumas, ne liga, o žmogaus tapatybės dalis. Taip pat, jeigu giminėje yra žmonių, turinčių šį miego sutrikimų, tai gali būti paveldima.

Pagalba ramesniam miegui

Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Tad miego sutrikimai gali atsirasti dėl pervargimo, pokyčių, adaptacijos darželyje, atostogų su nauja miego vieta, gimusių sesių ar brolių, sunkių artimųjų ligų, šeimoje juntamos įtampos, nerimo. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų. Tai priminimas ir mums, suaugusiems, atkreipti dėmesį ir pradėti kontroliuoti savo emocijas.

Tokiais atvejais siūloma leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti. Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių, užrašymas. Tuomet tėvai tampa dėmesingesni ir pradeda savaime valdyti vaiką įtakojančius rizikos veiksnius. Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 - 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus. Taip suardoma miego fazių seka, kad nepasiekti piko stadijos. Įtakos, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas. Būtent dėl to vaikiška kakava prieš miegą tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Kai kuriuos jautresnius ar raidos sutrikimų turinčius vaikus veikia ir mėnulio pilnaties fazė. Pastebint tokius pasikartojimus, šeimai taip pat reikėtų šiuo periodu kiek sulėtinti gyvenimo tempą.

„Kai pradėjau žymėtis dienos įvykius, po kurios turėdavome sunkią naktį, greitai pastebėjau priežastis, dėl kurių tai vyko būtent mūsų dukrai. Viena iš jų buvo mano pačios stresas, tad jeigu turėdavau įtemptą dieną, dukrą migdydavo vyras. Taip pat ją neigiamai veikia sunkus vakarienės maistas, kai dienos metu turime per daug įvairių įspūdžių arba jie vyksta per arti miego laiko. Tokiais atvejais dvigubai prailginame laiką prieš miegą ir apie valandą laiko praleidžiame vandenyje, t. y. duše ar vonioje. O pramogą renkamės tik vieną per dieną, pirmoje dienos pusėje. Toks laiko sulėtinimas praktiškai panaikinimo mūsų neramaus miego problemą.“

„Puikus individualaus šeimos sprendimo pavyzdys ir jų gali būti daugybė. Tėvai kartais ieško stebuklingos, viską išsprendžiančios piliulės, bet jos nėra. Tikrai nerekomenduoju vaikams duoti jokių miego gerinimo sirupų. Jie nesprendžia problemos, o tik nutolina sprendimą, kad vis tiek reikalinga peržiūrėti vaiko dienotvarkę, miego rėžimą ir kitus aspektus. Taip pat yra ir kitų nemedikamentinių padedančių priemonių, tokių kaip kvėpavimo pratimai, vaikų joga. Nebent šeima ruošiasi kažkokiam labiau stresą keliančiam įvykiui, kaip tarkim operacijai, tokiu atveju asmeniškai pagal kiekvieno vaiko situaciją gali būti skiriami papildai. Bet tik kaip laikina pagalbinė priemonė, šalia visų kitų šeimoje daromų veiksmų.“

„Konsultuojant šeimas neretai pastebiu, jog patys tėvai per jautriai reaguoja ir kad ne kiekvienas verksmas prieš miegą, miego metu ar ką tik prabudus yra problema, kurią reikia spręsti. Kūdikio verksmas yra labai natūrali komunikacijos priemonė. Yra daugybė paprastų priežasčių dėl ko jie gali verkti - galbūt pritrūko pietų miego, gal išsibudino ne toje miego fazėje, gal karšta ar šalta. Lygiai taip pat, kaip ir mes, vaikai yra skirtingo temperamento, vieni gal yra ryto mėgėjai, kiti vakaro, o gal tiesiog tą dieną „išlipo ne ta koja iš lovos“.

tags: #kudikis #verkia #miegodamas

• Gimtadienio palinkėjimai
• Zodiako ženklai: praeitis ir dabartis
• Daugiau informacijos apie „Bitės“ darželį
• Naujagimio kelnės
• Pokyčiai šeštąjį nėštumo mėnesį