Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Tinkamas auklėjimas - tai santykių kūrimas bendraujant, palaikant ir nustatant aiškias taisykles. Šiame skyriuje įvardinti bendravimo principai nėra sudėtingi. Sudėtingiausia - keisti savo nusistovėjusius bendravimo įpročius. Kai kurie dalykai yra tapę tokie įprasti, kad net nebepastebime jų.
Tėvai vaiko gyvenime atlieka labai svarbų ir lemiamą vaidmenį ugdydami, lavindami ir puoselėdami savo vaikų besivystančius socialinius ir emocinius įgūdžius. Juk vaikas, kaip asmenybė, pirmiausia formuojasi šeimoje. Tėvai yra emociniai globėjai ir saugumo garantas bei elgesio modelis. Taigi, kokie yra vaikai, labai priklauso nuo to, kaip su jais elgiasi jų tėvai, kaip sugeba ugdyti vaikų pagrindinius poreikius ir jausmus. Tam, kad vaikų emocinė raida vyktų sėkmingai, reikalingi nuolatiniai šilti santykiai su jam artimiausiu žmogumi. Tėvai turėtų dažniau vaiką apkabinti, bučiuoti, šypsotis jam, kalbėtis su juo. Įvardydami vaiko veiksmus, emocijas, mokydami jį naujų žodžių, skatindami, girdami, tėvai užmezga stiprų emocinį ryšį, kuris sudaro pagrindą tolimesniam vaiko vystymuisi ir asmenybės raidai.
Bendravimo su vaikais svarba ir principai
Bendraudami žmonės labiau atsiveria ir pažįsta vienas kitą, todėl nuo pat mažų dienų tėvai moko savo vaikus bendrauti, kad jie užaugtų ir taptų pavyzdingomis, daug pasiekusiomis asmenybėmis. Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama ir tėčiu. Nuo pirmų dienų mylintys, bendraujantys tėvai yra vaiko pasaulio modelio atitikmuo, santykių su kitais pavyzdys. Pagal tėvų bendravimo modelį formuojasi vaiko nuomonė apie pasaulį, socialinę aplinką ir visus bendravimo mechanizmus, kurie jame veikia. Jeigu vaikas gauna pakankamai meilės, su juo bendraujama, juo rūpinamasi, jis yra suprastas, pasaulį jis priima kaip saugią vietą, pasitiki savimi, sugeba pasiekti tikslus, yra teigiamai nusiteikęs.
Kaip tinkamai bendrauti?
Kalbėdami su savo atžala, įdėmiai klausykitės. Klausydamiesi galite savais žodžiais atkartoti pagrindines jo mintis. Komunikabilus žmogus ne tas, kuris moka tik kalbėti, bet tas, kuris moka dar ir išklausyti! Paaugliai, kaip ir suaugusieji, yra ne visada nusiteikę bendrauti. Gali tekti pasistengti, norint juos prakalbinti. Mokėdami tinkamai užduoti klausimus, galite paskatinti savo atžalą labiau atsiverti.
Vienas iš būdų parodyti vaikui, kad jį palaikote, - jį padrąsinti. Pagyrimai gerai, bet padrąsinimai - dar geriau! Tėvų pagalba vaikui reikalinga, tačiau turime pajusti, kada ir kiek jos iš tikrųjų reikia. Nereikia už vaiką visą gyvenimą jam gaudyti žuvies. Tiesiog išmokykime jį naudotis meškere, kad jis pats gebėtų sužvejoti tinkamą laimikį.
Su vaiku kalbėkite apie viską, kas benutiktų: ir apie gerus, teigiamus dalykus, ir apie jo sunkumus, nelaimes, klaidas. Taip giliau pažinsite savo vaiką ir žinosite, kaip jis iš tikrųjų gyvena. SKATINKITE ATVIRUMĄ.
Nepervertinkite vaiko nesėkmių ir klaidų reikšmės. IŠLIKITE RAMŪS.
Taisyklės ir ribos šeimoje
Šeimoje labai svarbu aiškios ribos: kas galima, o kas ne. Visi kartu susėskite ir sudarykite savo šeimos taisyklių sąrašą. Kai suaugusieji įtraukia paauglius nustatant taisykles, o ne nusprendžia viską vieni, didėja galimybės, kad atžalos jų laikysis. Tačiau atminkite: taisyklės ir jų nesilaikymo pasekmės galioja visiems vienodai.
Taisyklių trūkumas gali pridaryti tiek pat žalos, kaip ir perdėtas bausmių naudojimas. Vieni tėvai sako: „Lenk medį, kol jaunas“. Kiti, priešingai, tvirtina vaikui leidžiantys viską. Ribos yra būtinos, tačiau kaip jas tinkamai nustatyti?
Labai svarbu vaikams leisti patiems patirti nesėkmių. Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, todėl svarbu leisti vaikams jas patirti anksti ir dažnai. Tai suteikia galimybę pasimokyti iš savo klaidų saugioje aplinkoje, kurioje jie gali sulaukti palaikymo.
Konfliktų sprendimas ir bendravimo įgūdžių ugdymas
Ginčuose gimsta tiesa? Tačiau kartais sugenda santykiai. O kaip konflikto metu rasti tinkamus sprendimus ir išsaugoti gerą tarpusavio ryšį? Konflikto metu nepamirštame vieno - išsakyti savo nuomonę. Tačiau svarbu išgirsti ir vaiko mintis nepertraukiant jo.
Kai vaikas pasielgia netinkamai, natūralu, kad tėvai pyksta. Tačiau pyktis dažnai tėra emocinio ledkalnio viršūnė, po kuria slypi nuoskauda, nusivylimas, baimė ar pažeminimas. Pabandykite pakeisti požiūrį ir pažvelgti į situaciją kaip į galimybę geriau pažinti savo vaiką. Vietoj to, kad pultumėte kritikuoti, pasistenkite atvirai pasikalbėti su juo.
Kai paauglys pasielgia nebrandžiai, pavojingai ar kvailai, galite supykti. Tačiau svarbu suvaldyti savo pyktį, nusivylimą ir baimę. Priklausomai nuo situacijos, jums gali prireikti netgi kelioms minutėms išeiti į kitą kambarį, kad nusiramintumėte. Suimkite save į rankas ir pagalvokite, kokius jausmus jaučiate ir kodėl. Jūsų tikslas - ne nubausti, o suprasti ir padėti vaikui ištaisyti klaidą.
Jūsų vaikas tikisi, kad imsite kritikuoti ir bausti. Nustebinkite jį atvirumu ir supratimu. Vietoj to, kad iškart pultumėte barti, pabandykite atvirai pasišnekėti apie įvykį, savo baimes ir rūpestį. Galbūt padėtų, jei atvirai išsakytumėte, kodėl jūs dėl to pykstate?
Būtų sumanu įtraukti paauglį į pokalbį apie pasekmes. Paklauskite jo: „Kaip manai, kas dabar turėtų nutikti? Pasirūpinkite, kad paauglio pasiskirta bausmė būtų logiška ir susijusi su jo veiksmais. Svarbu nustatyti aiškų ryšį tarp veiksmų, pasitikėjimo praradimo ir pasekmių, kad tai netaptų paprastu savęs plakimu.
Paaiškinkite vaikui, kad, norėdamas atgauti jūsų pasitikėjimą, jis turėtų daugiau su jumis bendrauti. Paprašykite, kad jis visada pasakytų jums, kur bus, kada atvyks į tam tikrą vietą, ką šiuo metu veikia, ką planuoja daryti vėliau ir kada grįš namo. Paaiškinkite paaugliui, jog toks bendravimas rodo, kad jis nori atgauti prarastą pasitikėjimą.
3 KONFLIKTO SPRENDIMO strategijos vaikams | Klasės valdymas 🍎
Vaikų ugdymo metodai ir strategijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus.
Tėvai turėtų dažniau vaiką apkabinti, bučiuoti, šypsotis jam, kalbėtis su juo. Pirmaisiais metais supažindinti su išoriniu ir vidiniu pasauliu. Svarbu, kad vaikas tyrinėtų pasaulį ne klaidų ir bandymo metodu, o kad tėvai jam viską parodytų ir paaiškintų. Vėliau labai svarbu atkreipti dėmesį, kuo vaikas domisi, kas jam svarbu, kokie jo norai, kas jam patinka ir suteikia džiaugsmo.
Nuo kelių metų vaikas pradeda bendrauti ir reikalauja dėmesio? Bendravimas su vaiku prasideda jau nuo pirmų gyvenimo minučių. Motina ima vaiką ant rankų, apkabina, keičia vystyklus, maitina. Kūdikis atsako mimika, judesiais, verksmu. Vėliau vaikas reaguoja į motinos balso intonaciją, nors neatpažįsta jos tariamų žodžių, girdi jų tarimo toną. Dar vėliau ( 4-5 mėn.) vaikas sąmoningai mato motinos veidą, kuomet susiformuoja taip vadinama ,,socialinė šypsena“ - tai vaiko pasaulio suvokimas. Pagal motinos veido išraišką, šypseną, emocinę būseną jis pradeda suprasti supančią aplinką. Jau vienerių metų vaikas moka bendrauti. Jis apie savo norus ir jausmus praneša tėvams gestais, garsais, pavieniais žodžiais. Čia yra būtina tinkamai reaguoti į vaiko siunčiamus signalus, kitaip sakant juos atliepti.
Tėvai, augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką, turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
| Principas | Aprašymas |
|---|---|
| Atvirumas | Kalbėkite su vaiku apie viską: gerus dalykus, sunkumus, klaidas. |
| Ramumas | Nepervertinkite vaiko nesėkmių ir klaidų reikšmės. |
| Klausymasis | Atidžiai klausykitės, atkartokite vaiko mintis savais žodžiais. |
| Padrąsinimas | Parodykite vaikui, kad jį palaikote, skatinkite jį. |
| Ribos | Nustatykite aiškias taisykles šeimoje, kas galima, o kas ne. |
Vaikų auklėjimas šeimoje yra vienas iš svarbiausių tėvų tikslų - išmokyti vaikus tinkamo elgesio, nustatytų visuomenės pagrindinių taisyklių. Tik gimęs vaikas nežino, kas yra gerai, kas blogai, koks jo elgesys bus priimtinas pasaulyje, o koks ne. Šeimoje nustatytos ribos vaiko ateičiai sukuria saugumą. Svarbu, kad vaikas suprastu, kas yra tinkamas elgesys, o kas ne. Svarbu, kad vaikas suprastų netinkamo elgesio pasekmes.
