Bambos išvarža yra chirurginė būklė, kai pilvo ertmės audiniai, tokie kaip žarnynas ar riebalinis audinys, išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą. Ši sritis yra natūraliai silpnesnė, nes per ją vaisiaus vystymosi metu praeina virkštelė, kuri po gimimo užsidaro, tačiau kartais lieka defektas. Bambos išvarža dažnai pasitaiko naujagimiams ir kūdikiams, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiems, ypač dėl padidėjusio pilvo slėgio ar silpnėjančios pilvo sienelės.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moterims po gimdymo gali atsirasti bambos išvarža, yra tiesiųjų pilvo raumenų diastazė - tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimas. Nėštumo metu, didėjant placentai, augant vaikeliui ir plečiantis pilvui, nėščiajai prasiskiria pilvo raumenys. Pasak mediko, dažniausiai tai ir įtakoja liekamąjį tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimą. Daugeliui moterų po gimdymo šie raumenys susitraukia ir jokių problemų neiškyla. Bet neretai, ypač kai yra stokojama fizinio aktyvumo, tiesieji pilvo raumenys, liaudyje vadinami pilvo „preso“ raumenimis, atgal nebesugrįžta, 40-60 proc. atvejų ir lieka išsitempę. „Taip yra todėl, kad tarp raumenų yra sausgyslinė - minkštųjų dangalų siena (baltoji linija), kuri neturi elastinių skaidulų. Todėl jei jau išsitempia, atgal nebesugrįžta“, - paaiškina chirurgas L. Dambrauskas. Tiesieji pilvo raumenys, vadinami „pilvo presu“, jei jau prasiskyrė, tai ir liks prasiskyrę.
Diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, kuomet tarp jų atsiranda aiškiai apčiuopiamas tarpas. Šį tarpą sudaro baltoji linija (linea alba) - tarpusavyje susipynusios pilvo raumenų aponeurozės. Aponeurozė - tai tampri, blizgi plėvelė, per kurią raumenys jungiasi tarpusavyje arba tvirtinasi prie kaulų. Dėl šios struktūros silpnėjimo ar padidėjusio tempimo pilvo ertmėje, pavyzdžiui, nėštumo metu, staiga priaugus svorio, netinkamai atliekant fizinius pratimus ar susiduriant su kitais didesnio krūvio atvejais, tiesieji pilvo raumenys pradeda tolti vienas nuo kito. Dėl diastazės gali sutrikti pilvo sienos funkcija, sumažėti bendras kūno stabilumas, atsirasti nugaros ar juosmens skausmai bei išryškėti pilvo pūtimo pojūtis.
Bambos išvaržos simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, išvaržos dydžio ir komplikacijų. Kūdikiams jos dažnai yra besimptomės, o suaugusiems gali sukelti diskomfortą. Pasak gydytojo, dauguma šios patologijos atvejų diagnozuojama moterims po nėštumo ir gimdymo. Neretai ši problema ištinka ir asmenis, turintiems antsvorio ar numetusiems daug svorio. Nelabai fiziškai aktyvūs, bet sugebėję su mityba susireguliuoti viršsvorį, įgyja naują problemą - diastazę. Kartais šios problemos neišvengia ir dirbantieji labai sunkų fizinį darbą, kai reikia daug ir sunkiai kilnoti ir, dėl didelio liemens raumenų aktyvumo ir vidaus organų santykio, sukeliamas intraabdominalinis slėgis, dėl kurio laiko tėkmėje gali išsivystyti tiek tiesiųjų pilvo raumenų diastazė, tiek bambos, baltosios linijos išvaržos.
Vienas garsus chirurgas sakė, jei yra didelė išvarža, tai praktiškai pilvo numesti neina. Dažnai moterys stengiasi, sportuoja, bet tas pilvukas taip ir lieka su tarpu, pakaręs, pasipūtęs, kartais atrodo panašiai kaip nėštumo metu. Taip yra dėl to, nes tarpas tarp tiesiojo raumens yra iškleręs, prasiskyręs. Bambos išvarža atrodo kaip apvalus ar ovalus bambos iškilimas. Problemą pastebėjo šeimos gydytoja. 35-erių metų pacientė atvyko konsultacijai su šeimos gydytojo siuntimu. Moteris pasakojo, kad po pirmo vaikelio gimdymo jai buvo diagnozuota bambos išvarža, o po antrojo nėštumo, pilvui susitraukus, atsirasdavo „volelis’’ pilvo sienos vidurio linijoje tarp pilvo raumenų. Moteris pasakojo, kad pati pastebėjo pilvo pokytį, bet galvojo, kad po gimdymo taip pasidarė ir nieko čia nepadarysi. Ji kreipėsi į šeimos gydytoją dėl kitų sveikatos problemų. Šis apžiūros metu pastebėjo didžiulę diastazę - tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimą ir išrašė siuntimą pas chirurgą. Pacientę konsultavęs gydytojas chirurgas Lukas Dambrauskas patvirtino šeimos gydytojo nustatytą diagnozę - tiesiųjų pilvo raumenų diastazę ir paaiškino, kokia pagalba ligoninėje gali būti teikiama.
Tiesieji pilvo raumenys yra priversti išsitempti, kai nėštumo metu sparčiai didėja gimda. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Kai po gimdymo moteris pradeda varginti atsikišęs, savo formos neatgaunantis pilvukas, galima įtarti raumenų išsiskyrimą. Tokie fiziologiniai pokyčiai priekinėje pilvo sienoje yra normalūs, nes kitaip mažylis netilptų į mamos pilvuką. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja paprastą būdą pasitikrinti savarankiškai dėl raumenų prasiskyrimo. Pilvo sienos diastazės atveju kairės ir dešinės pusės tiesieji pilvo raumenys atsiskiria viduryje ties baltąja pilvo linija. Dažniausiai itin ryškus pilvo raumenų išsiskyrimas matomas plika akimi, išsipučia pavalgius ar atsigėrus vandens. Deja, dažniausiai sportas ir dietos nepadeda.
Visos išvaržas galima suskirstyti į įgimtas ir įgytas. Išvaržą diagnozuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas konsultacijos metu, apžiūrint pacientą apčiuopos būdu. Labai retai prireikia papildomų tyrimų, pavyzdžiui, ultragarso. Operacija - dažniausiai vienintelis efektyvus gydymo būdas. Neoperuojama išvarža gali įstrigti ir sukelti organizmui nepageidaujamų komplikacijų. Problemų kyla, kai per silpną raumenį išsikiša dalis organo (paprastai žarnyno) ir įstringa išorėje. Dėl to gali atsirasti žarnų nepraeinamumo galimybė ar sutrikti išvaržos maiše spaudžiamo organo kraujotaka ir net prasidėti gangrena.
Jei sąrėmių ir gimdymo metu nebuvo sukontroliuota pilvo siena ir su skausmo jėga “sprogdintas” pilvą, t.y. Cezario pjūvio operacija taip pat padidina riziką išlikti diastazei po gimdymo dėl patirtos raumenų ir fascijų traumos pilvo srityje. Tai, kad bambos išvarža neturėtų skaudėti, sako ir patyrusios moterys. Tačiau, jei ji tampa skausminga, tai yra pavojinga sveikatai ir siūloma rimtai susirūpinti ir gauti siuntimą pas chirurgą konsultacijai.
Vienas garsus chirurgas sakė, kad jei yra didelė išvarža, tai praktiškai pilvo numesti neina. Pasak mediko, dažnai moterys stengiasi, sportuoja, bet tas pilvukas taip ir lieka su tarpu, pakaręs, pasipūtęs, kartais atrodo panašiai kaip nėštumo metu. Taip yra dėl to, nes tarpas tarp tiesiojo raumens yra iškleręs, prasiskyręs. Bambos išvarža atrodo kaip apvalus ar ovalus bambos iškilimas.
Viena iš naujausių ir veiksmingiausių metodų, atliekant laparoskopinę pilvo raumenų diastazės korekciją, yra SCOLA (angl. Subcutaneous Onlay Laparoscopic Approach). Šios metodikos privalumai - mažesnė komplikacijų rizika, puikus estetinis rezultatas dėl itin mažo pjūvio. Operacija atliekama bendrinėje nejautroje per tris mažus pjūvelius apatinėje pilvo dalyje. Jei yra cezario pjūvio randas, naujų randų nelieka (didžiausias pjūvis iki 2 - 3 cm). Operacijos metu atidalinamas poodinis riebalinis audinys nuo tiesiojo pilvo raumens aponeurozės, susiuvamas aponeurozės defektas specialiu, ilgą laiką tirpstančiu siūlu, suartinami išsiskyrę raumenys, esant tam tikroms situacijoms papildomai dedamas tinklelis.
Pasak gydytojo, dauguma šios patologijos atvejų diagnozuojama moterims po nėštumo ir gimdymo. Neretai ši problema ištinka ir asmenis, turintiems antsvorio ar numetusiems daug svorio. Nelabai fiziškai aktyvūs, bet sugebėję su mityba susireguliuoti viršsvorį, įgyja naują problemą - diastazę. Kartais šios problemos neišvengia ir dirbantieji labai sunkų fizinį darbą, kai reikia daug ir sunkiai kilnoti ir, dėl didelio liemens raumenų aktyvumo ir vidaus organų santykio, sukeliamas intraabdominalinis slėgis, dėl kurio laiko tėkmėje gali išsivystyti tiek tiesiųjų pilvo raumenų diastazė, tiek bambos, baltosios linijos išvaržos. Deja, aktyvus sportas ir griežtas mitybos planas šios problemos jau nesutvarkys, šiuo atveju gali padėti tik chirurgas“, - aiškina L. Dambrauskas, tikėdamasis, kad ir daugiau šeimos gydytojų pastebėję patologiją, nelaukdami jos komplikacijų, siųs savo pacientus chirurgo konsultacijai.
Jei perteklius gana didelis, chirurgas siūlo atlikti platesnio spektro operaciją - pilvo abdominoplastiką. Jos metu atliekamas platesnis pjūvis pilvo apačioje, atsluoksniuojamas poodis, susiuvama diastazė, atliekama išvaržos plastika, panaikinamas papilvės odos perteklius, galiausiai atstatomas pilvo vientisumas, susiuvant audinius ir suformuojant naują vietą bambai. „Po šios procedūros apatinėje pilvo linijoje lieka ilgesnis pjūvis, nei prieš tai minėtoje operacijoje, tačiau būna pašalinamas nukarusios papilvės efektas. Dauguma moterų, turinčių diastazę, neturi pakankamai odos pertekliaus, kad būtų galima daryti standartinę abdominoplastiką. Tad naujoji SCOLA operacija yra tinkamesnė procedūra, apsauganti nuo galimų užleistos ligos komplikacijų - bambos ir baltosios linijos išvaržų ir su jomis susijusių papildomų ligų“ - sako gydytojas chirurgas Lukas Dambrauskas, atlikęs pirmąją SCOLA operaciją Šiaulių apskrityje.
Bambos išvaržos gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų ir komplikacijų rizikos. Kūdikiams: Dažnai bambos išvarža (ypač mažesnė nei 1-2 cm) užsidaro savaime iki 2-5 metų amžiaus. Suaugusiems didesnės ar skausmingos išvaržos gali riboti fizinį aktyvumą, darbą ar sportą, sukeldamos diskomfortą ar nerimą dėl išvaizdos. Komplikacijos, tokios kaip įstrigusi ar smaugiamoji išvarža, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą. Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo per kelias savaites.
Po operacijos apie mėnesį rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir taikyti kompresiją pilvo srityje (dėvėti korsetą). Apie 7-9 paras po operacijos tenka gyventi su išvestu vamzdeliu (drenu) iš operacinio pjūvio, kad susidaręs audinių skystis nesirinktų ir pasišalintų. AJ klinikoje gyd. Chirurgas Andrius Račkauskas konsultuoja esant šiai būklei, suplanuoja pilvo sienos raumenų diastazės ir pilvo sienos išvaržos operacijos eigą.
Prieš operaciją būtina paisyti kelių taisyklių: rekomenduojama iki planinės operacijos dvi savaites nerūkyti. Laparoskopinės diastazės korekcijos metu susiuvami tik išsiskyrę pilvo raumenys, odos paodės perteklius nešalinamas. Todėl paciento svoris geram rezultatui pasiekti yra svarbus. Po laparoskopinės diastazės korekcijos operacijos į darbą galima grįžti praėjus 2 savaitėms po operacijos arba 4 savaitėms, jei dirbate fizinį darbą. Pacientai turi dėvėti specialų korsetą pilvo sienai stiprinti, rinktis ramesnio tempo gyvenseną, apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo.
Po gimdymo diastazė dažniausiai grįžta į pradinę būsena jei torso raumenys yra stiprūs (atliko nėščiųjų korekcinio treniravimo mankštas). Riebalinis audinys laikosi ant pilvo sienos kaip apsauginis sluoksnis susidariusiam tarpui tarp pilvo raumenų. Tai tarsi kūno vidinių organų apsauga, kurios nebeliko dėl pilvo sienos atsiskyrimo. Turint atsiskyrimą, nemokėti kontroliuoti spaudimo, kurio pasekoje iššoka kauburėlis per pilvo vidurį nepaisant, ar laukiatės, ar esate pagimdžiusi.
Jei turite klausimų arba abejojate, kokius pratimus atlikti, nedelskite ir kreipkitės į kineziterapeutą. Tinkama priežiūra, laiku pradėta korekcija, tikslingi pratimai bei specialisto priežiūra padeda saugiai susigrąžinti vientisą ir funkcionalią pilvo sieną.
Bambos išvaržos operacija – animacija – Dr. Tulip's TODS | Bambos išvaržos operacijos animacija
Bambos išvaržos prevencija apima rizikos veiksnių mažinimą, tokių kaip normalaus svorio palaikymas, tinkamos kėlimo technikos taikymas ir vidurių užkietėjimo vengimas. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus guzelį, skausmą ar komplikacijų požymius, ypač jei išvarža negrįžtama.
Dėl bambos išvaržos ir tiesiųjų pilvo raumenų diastazės gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pilvo raumenų diastazė iššaukia ne tik psichologines problemas dėl pasikeitusios išvaizdos. Pilvo chirurgijos gydytojas dr. V. Eismontas akcentuoja, kad fiziniai pratimai pilvo presui, specialūs korsetai ne visada užtikrina, kad po gimdymo sumažės diastazės atsiradimo rizika. Moterims rekomenduojama pirmuosius metus po gimdymo stiprinti pilvo raumenis. Vėliau, ar po antrojo ir kitų nėštumų bei gimdymų moterų sveikatos būklę atstatyti sunkiau.
Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip normalus svoris, pilvo raumenų stiprinimas ar lėtinio kosulio gydymas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius patikrinimus, ypač kūdikiams ar suaugusiems su rizikos veiksniais, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Suaugusiems didesnės ar skausmingos išvaržos gali riboti fizinį aktyvumą, darbą ar sportą, sukeldamos diskomfortą ar nerimą dėl išvaizdos. Komplikacijos, tokios kaip įstrigusi ar smaugiamoji išvarža, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą. Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo per kelias savaites.
Svarbu laiku pasikonsultuoti su pilvo chirurgais dėl endoskopinės pilvo diastazės korekcijos. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje tausojanti operacija atliekama laparoskopiniu būdu. Moters kūnui atsigauti po nėštumo ir gimdymo įprastai reikia ne mažiau nei šešių mėnesių. Nors endoskopinė diastazės korekcija trunka apie dvi valandas - tiek pat, kaip ir operuojant atviruoju būdu, skirtumų yra. Svarbiausia po laparoskopinės diastazės operacijos - estetinis rezultatas: operuojama atlikus nedidelius, vos 5-12 milimetrų pjūvius. Pjūvio vietos parenkamos kruopščiai, operacijos metu prasiskyrę raumenys sukabinami. Po pusės metų randai praktiškai nebematomi.
Jei įtariate bambos išvaržą ar pastebite simptomus, tokius kaip guzelis aplink bambą, skausmas ar diskomfortas, būtina konsultuotis su chirurgu, pediatru (kūdikiams) ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai naudoti išvaržos diržus, klijuoti juostas (kūdikiams) ar vartoti vaistus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar sukelti komplikacijų.
Bambos išvarža yra būklė, kai audiniai išsikiša per silpną pilvo sienelės vietą aplink bambą, dažnai pasitaikanti kūdikiams ir suaugusiems su rizikos veiksniais, tokiais kaip nutukimas ar nėštumai. Rizikos veiksniai apima įgimtą silpnumą, lėtinį kosulį, vidurių užkietėjimą ir sunkų fizinį krūvį. Diagnozė nustatoma fiziniu tyrimu ar ultragarsu, o gydymas kūdikiams dažnai yra stebėjimas, suaugusiems - chirurgija (atvira ar laparoskopinė).
