Džiaugiuosi sulaukusi tokių įvairių klausimų apie kūdikio primaitinimą. Panašu, kad tai yra aktuali tema, o atsakymai pravers ir kitoms mamoms.

Pirmąjį pusmetį mažyliui dar nereikia kitokio maisto, nes iš mamos pieno jis gauna pakankamai vitaminų ir kitų augančiam organizmui reikalingų medžiagų. O kitas papildomas maistas užpildo skranduką ir vaikas rečiau bei trumpiau žinda iš krūties, todėl pradeda mažiau gamintis pieno. O pirmą pusmetį tik mamos pienas gali visiškai patenkinti mitybos poreikius.

Rekomendacija pradėti duoti papildomo maisto nuo pusės metų, o ne anksčiau, nėra iš piršto laužta. Ji susijusi su keliais svarbiais aspektais:

• Imuninės medžiagos.
• Virškinimo sistema. Mamos pienas sudaro sąlygas subręsti kūdikio virškinimo sistemai.
• Mažakraujystė.
• Viduriavimas.
• Kalorijos. Kadangi kūdikiui iki šešių mėnesių visiškai pakanka mamos pieno, o papildomo maisto jis dar nemoka valgyti, mažyliui tenka gaminti skystas košeles, kurios savo kaloringumu lenkia mamos pieną. Be to, tokio amžiaus kūdikis dar nesugeba parodyti noro valgyti ir pasisotinimo jausmo, todėl jį nesunku permaitinti.
• Mamos pieno mažėjimas.

Taigi apie ankstesnį primaitinimą galima galvoti nebent tuomet, kai kūdikis yra tam subrendęs fiziškai. Būtina atsižvelgti ir į patį mažąjį valgytoją.

Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti.

Jeigu pastebėjote, kad jūsų keturių-penkių mėnesių pipiras jau tiesia rankutes į maistą ant jūsų stalo, nenumuškite ūpo veikti savarankiškai: duokite jam šaukštą arba leiskite pažaisti su šiaudeliu. Taip pat galite pasiūlyti atsigerti iš puodelio arba palaižyti iš mamos pieno sušaldytų ledukų. Tačiau gali būti ir taip, kad laikas bėga, o ir vyresnis nei šešių mėnesių kūdikis vis dar nesidomi maistu ir nė neketina valgyti mamos paruošto maisto.

Amerikos Pediatrų draugija rekomenduoja jog, kūdikio primaitinimas kietu maistu turi prasidėti 4 - 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi.

Pradėjus valgyti kietą maistą (piure tipo košes), nereikia nutraukti ir maitinimo pienu / mišiniu. Pastarąjį vis dar duokite pusryčiams, tarp košių ir prieš miegą. Siūloma pirma duoti košę, po to, pasisotinti pieneliu. Net iki 10 mėnesių kūdikio pagrindinis maistas dažniausiai būna pieno tipo.

Svarbu ir maitinimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis ,,pusryčių-pietų-vakarienės‘‘ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarpe jų.

Pradžioje nemažai maisto išstums iš burnos. Taip yra dėl to, kad vaiko liežuvis dar nemoka nustumti viso kiekio maisto į ryklę. Raukysis ar net kartais sužiaukčios - ne dėl to, kad neskanu, dėl to, kad neįprasta. Duokit atsikvėpti. Gali pakosėti pasitaikius kiek didesniam gumulėliui. Tai normalu - tai apsauginis kosėjimo refleksas, ir to jokiu būdu nereikia vengti. Tiesiog stebėkite vaiką. Kai ryklė pripras prie kietesnio maisto žiaukčiojimo ir kosėjimo nebebus.

Vaikai puikiai ,,sukramto“ maistą.

Sėkmingai pripratinus vaikutį prie grūdų bei daržovių (arba vaisių) galimi įvairūs šių produktų deriniai. Pusryčiams galite išvirti avižinės košės su garuose virtais vaisiais arba bananų tyrele, pietums puikiai tiks grikiai su garuose virtais burokėliais ir cukinija, vakarienei - garuose virto moliūgo ir obuolio košė. Vaikui, valgančiam kiaušinius, galite iškepti avižų apkepą. Užkandžiui galite pasiūlyti daržovių ir vaisių košę, pvz., cukiniją su bananu arba avokadu. Taip pat galite pasiūlyti ir pilno grūdo makaronų ar makaronų, pagamintų iš kukuruzų, grikių bei ryžių miltų.

Kada? Jeigu vaikučio sveikata gera, svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių (mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių).

Kiek? Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti. Įvedant naują produktą stengtis nemaišyti daugiau kaip 3-4 ingredientų - taip kūdikis lengviau pajaus naują skonį. Vaikai yra skirtingi, vieni greitai priima naujoves, kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko. Todėl, atsakyti į klausimą „kiek kūdikis turi suvalgyti?“ neįmanoma. Nevalgaus kūdikio per prievartą neprimaitinsi, o valgaus - alkano nelaikysi. Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgiesiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn. kūdikių skrandžio talpa yra būtent tokia.

Ką? Kokią ruošti pirmąją košytę? Vieni rekomenduoja pradėti nuo daržovių, kiti - nuo grūdinių košių. Kartais tos rekomendacijos remiasi į esantį sezoną: rudenį, kuomet yra šviežių daržovių, verta naudotis jų maistingosiomis savybėmis. Tačiau, jei, tarkim, kūdikėlis sunkiau priauga svorio - tuomet rekomenduojama pradėti nuo grūdinių košyčių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kūdikio virškinimo sistemos ypatumus: jei viduriukai linkę kietėti, nederėtų pradėti primaitinimo nuo ryžių košės, ar virtos morkos; jei viduriai laisvesni - cukiniją, moliūgą, avižas pasilikti vėlesniam laikui. Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio. Sviestuku į košę skaninti rekomenduojama šiek tiek vėliau (apie 7 - 8 mėn).

Daugeliui tėvų kyla klausimas, nuo kurios košės pradėti primaitinti mažylį - daržovių ar grūdų. Pasirodo, nuo ko pradėti, skirtumo nėra. Daugeliu atvejų tai lemia kultūriniai įsitikinimai ir metų laikas. Jei vasara ar ruduo, kai apstu mūsų krašte auginamų šviežių daržovių, geriausia nuo jų ir pradėti. Tačiau žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai daržovės jau suvytusios, vaikui pažintį su košėmis galima pradėti ir pasiūlius grūdų košės.

Jeigu kūdikis nėra alergiškas, galima pradėti nuo penkių grūdų košės. Tačiau jeigu yra alergijos požymių ar didelė alergijos tikimybė, reikėtų duoti po vieną naują produktą kas kelias dienas, vedant mitybos dienoraštį. Kad vaikas priprastų prie naujo patiekalo, jį gali tekti siūlyti daug kartų - net iki 10-15, kol mažylis įveiks naujo produkto baimę.

Iki dvejų metų mažylis dar tik mokosi atskirti valgoma nuo nevalgoma. Vyrauja nuomonė, esą mažasis valgytojas naują maistą priima tik paragavęs jo 8-10 kartų, o mėgstamu jis gali tapti po 12-15 bandymų. Taigi, kol tiek kartų nedavėte, nesakykite, kad jūsų atžala vieno ar kito produkto nemėgsta. Taip pat gali reikėti padaryti kelių savaičių pertrauką, po kurios nemėgstamas patiekalas gali pasirodyti esąs labai skanus. Kūdikius lengviau pripratinti prie naujo skonio nei paaugusius mažylius, kurie laikui bėgant tampa įtaresni. Jokiu būdu mažylio neskubinkite ir neverskite valgyti per prievartą, būkite švelnūs ir kantrūs. Beje, mažieji mieliau valgo tą maistą, kurio jie ragavo dar būdami mamos įsčiose. Mamos pienas keičia skonį pagal tai, ką mama valgo. Primaitinimo tikslas yra papildyti mamos pieną maistinėmis medžiagomis ir kalorijomis. Todėl virdami košę nepamirškite į ją įmaišyti daugiau maistinių medžiagų turinčių produktų. Pavyzdžiui, į kruopų košę ne tik įpilkite aliejaus, bet ir įmaišykite lapinių daržovių ar vaisių. Venkite skysto maisto, didelio kiekio vandens, sulčių, arbatų, saldintų gėrimų, nes jie mažina apetitą.

Paprastai susirgus valgyti nesinori. Ne išimtis - ir mažieji. Tačiau net ir tuomet, kai mažylis stumia šaukštą, skatinkite jį valgyti ir gerti. Žinoma, po nedaug, bet dažnai. Pasiūlykite ligoniukui jo mėgstamo ir kiek įmanoma įvairesnio maisto. Tik nesigriebkite naujų produktų. Šie tegu palaukia, kol vaikutis pasveiks. Jeigu žindote, žindykite toliau.

Daržovių košė. Reikėtų pradėti nuo vienos rūšies daržovės paragavimo (arbatinio šaukštelio), kiekvieną dieną didinant suvalgomą kiekį, kol pasieksite visą porciją. Maitinančios mamos pirmuosius košių šaukštelius turėtų duoti po maitinimo. Po kelių savaičių, kai vaikas jau suvalgo didesnį košės kiekį, pasiūlyti pieno arba vandens užsigerti. Nesvarbu, nuo kokios daržovės pradėsite, ypač svarbu, kad tai būtų geriausios kokybės maistas - užaugintas namų ūkyje, be cheminių trąšų, gerai išsilaikęs. Daržoves geriausiai virti garuose, be druskos, sutrintą košę galite pagardinti keliais lašais migdolų, moliūgų sėklų arba kanapių aliejumi. Pirmąją daržovę duokite bent kelias dienas - įsitikinus, kad vaikui nepasireiškia alerginė arba maisto netoleravimo reakcija, pridėkite dar vieną. Pavyzdžiui, pradėjus primaitinti nuo moliūgo po kelių dienų ar savaitės galite duoti paragauti cukinijos, po kelių dienų - saldžiosios bulvės, dar po kelių - brokolio. Stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, ar nepučia pilvuko, ar nepasireiškia kiti negalavimai. Per porą savaičių košė turėtų pakeisti vieną maitinimą pienu, tačiau pagal poreikį maitinami kūdikiai ir toliau gali norėti užsigerti pienuku. Mišinuku maitinamiems kūdikiams košei pilnai pakeitus maitinimą mišinuku (kuomet po košės kūdikis atsisako siūlomo mišinuko) būtina duoti atsigerti vandens. Pirmąją košę geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, tuomet geriau pastebėsite nepageidaujamas reakcijas.

Kruopų košės. Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės.

Spelta - senovinė kviečių rūšis, turinti daugiau mikroelementų bei organizmui svarbių amino rūgščių nei įprasti kviečiai. Speltą toleruoja ir maždaug pusė žmonių, netoleruojančių glitimo, ši kultūra dar nėra genetiškai modifikuota. Spelta grūduose randama daug magnio, cinko, mangano ir B grupės vitaminų, taigi jie puikiai tinka visiems, siekiantiems pilnavertės mitybos. Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius.

Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų.

Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio.

Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami.

Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę.

Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Tradicinis grikių paruošimo būdas - virimas puikiai tinka kūdikiams. Nepamirškite, kad artėjant pirmajam gimtadieniui galima pabandyti ir kitus vartojimo būdus - grikius tiesiog užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti išbrinkti, košėse naudoti daigintus grūdelius. Grikiuose gausu vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas.

Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių. Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.

Mažyliui meniu

6 mėn.

• Porcijos dienoje: 1
• Konsistencija: Skysta, sutrinta smulkintuvu
• Kas naujo: Virtos daržovės: bulvės, morkos, cukinijos, brokoliai, kopūstai, žiedinis kopūstai, lęšiai, moliūgai. Paragavimui švieži vaisiai, uogos (augantys mūsų krašte, geriausiai mūsų darže) - obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, bananai. Ryžiai, avižos, grikiai.

7 mėn.

• Porcijos dienoje: 2
• Konsistencija: Tirštesnė, bet vis dar trinama smulkintuvu
• Kas naujo: Virtos daržovės: baklažanai, burokėliai, pomidorai, saldžiosios paprikos, žirniai. Pomidorų, burokėlių, morkų sultys. Persikai, abrikosai, avietės, avokadai, braškės, žemuogės. Savos pagamintos (ar parduotuvėje pirktos) tyrelės. Kukurūzų, miežių, sorų, manų, kvietinės kruopos. Triušiena, veršiena, ėriena, žvėriena ar kalakutiena.

8 mėn.

• Porcijos dienoje: 2 - 3
• Konsistencija: Pratinam prie gumuliukų - trinam košyte šakute
• Kas naujo: Virtos daržovės: špinatai, šparaginės pupelės. Prieskoninės žolelės: krapai, petražolės, bazilikai ir pan.). Kuskusas, makaronai, perlinės kruopos. Galima karvės pienu balinti grūdines košes (neviršyti 150 ml). Gervuogės, spanguolės, trešnės, vyšnios, mangai, kiviai, arbūzai, melionai.

9 mėn.

• Porcijos dienoje: 3-4
• Konsistencija: Pratinam prie gumuliukų - trinam košyte šakute, pasiūlome smulkiai pjaustyto, kapoto maisto.
• Kas naujo: Neriebi kiauliena. Jogurtas. Pupelės. Agurkų sultys.

10 mėn.

• Porcijos dienoje: 3-4
• Konsistencija: Grubiai trintas, smulkiai pjaustytas, kapotas maistas, mėsa malta.
• Kas naujo: Liesa žuvis (geriau jūrinė arba pagauta tėčio) - jūrinė lydeka, menkė, plekšnė, sterkas. Greipfrutų sultys. Kefyras, rūgpienis.

11 mėn.

• Porcijos dienoje: 3-4
• Konsistencija: Grubiai trintas, smulkiai pjaustytas, kapotas maistas, mėsa malta.
• Kas naujo: Varškė, grietinė.

12 mėn.

• Porcijos dienoje: 3-4
• Konsistencija: Grubiai trintas, smulkiai pjaustytas, kapotas maistas, mėsa malta.
• Kas naujo: Nevirti brokoliai, moliūgai, saldžiosios paprikos, cukinijos, kopūstai, ridikėliai, salotos, smulkinti ir be odelės pomidorai, špinatai, agurkai. Prieskoniai: pipirai, lauro lapai, druska, cukrus. Sultys: citrinų, apelsinų, mandarinų, ananasų, granatų, serbentų. Kiaušinis. Virtas, troškintas šeimos maistas.

Įvedus į racioną mėsą (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks. Bet nepadarysite klaidos, jei pratinsite vaiką prie sveikiausio gėrimo be jokių saldiklių.

Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl vertsi kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.

Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.

Vienas iš kūdikių maisto tyrimų, atliktų Jungtinėje karalystėje parodė, kad kūdikių maistas yra ne toks ir vertingas. Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikio dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.

Baby Lead Weaning arba nujunkymas kūdikio ritmu

Kita kryptis, kurią gali rinktis mamos, tai Gill Rapley aprašyta primaitinimo sistema „nujunkymas kūdikio ritmu“ arba Baby Lead Weaning (BLW). Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį. Galbūt visa sistema ir skamba drastiškai, tačiau tam tikri jos elementai gali būti puikiai pritaikyti kasdieniniame valgymo procese.

Neleiskite, kad vaikui pietų metas asocijuotųsi su perkreiptu ir susirūpinimo kupinu mamos veidu. Ne veltui tai vadinama primaitinimu, kadangi iki metų laiko pagrindinius vaiko poreikius vis dar tenkina mamos pienas arba mišinukas. Nesvarbu, nuo ko pradėsite primaitinti, nepamirškite, kad maistas turi būti sveikas, įvairus bei pilnavertis, o svarbiausia - jis turi teikti malonumą - tai bendravimo forma, ritualas, per jį kuriamos tradicijos ir įpročiai, kurie lydės jūsų vaiką visą gyvenimą. Todėl kartais tiesiog atsipalaiduokite, pasiimkite fotoaparatą, ir kartu su vaiku prisiminkite, ką reiškia valgyti košę rankomis, kaip maloniai susispaudžia tarp pirštų virtas brokolis bei kaip skanu nulaižyti bananinius pirštukus.

Mamos pienas neskatina ėduonies atsiradimo. Priešingai - mamos piene esančios mineralinės medžiagos stiprina dantis.

Troškulys vasarą - kuo numalšinti?

Vasarą, kai karšta, ypač svarbu nepamiršti atsigirdyti. Kūdikiams, kurie dar maitinami mamos pienu, pakanka jo teikiamos skysčių normos. Tačiau, jei kūdikis jau primaitinamas ir jam duodama kieto maisto, ypač jei jis yra tirštesnis, tuomet verta papildomai pasiūlyti atsigerti vandens. Svarbu nepamiršti, kad sultys, net ir natūralios, neturėtų būti duodamos kūdikiams iki vienerių metų. Geriau jau sutrinti vaisiai ir juos patiekti.

Tokie valgymo gebėjimai 2 metų amžiaus vaikui jau laikomi sutrikimu. Savaime aišku, kiekvienas atvejis yra individualus ir gali būti kelios skirtingos to priežastys.

tags: #kudikiui #primaitinimas #duoti #atsigerti

• Maisto papildų nauda besilaukiančioms
• Vežimėliai sportui ir aktyviam laisvalaikiui
• Vaikų tortų idėjos čia
• Gamtamokslinio ugdymo organizavimas darželyje
• Kaip panaudoti gamtines medžiagas ikimokyklinėje įstaigoje