Šlapimo pasėlio tyrimas yra svarbus diagnostikos metodas, skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Šis tyrimas ypač svarbus kūdikiams, nes ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Kada kūdikio šlapimo tyrimas yra būtinas?
Profilaktiškai tirti kūdikio šlapimą, jei jis gerai jaučiasi, miega, taisyklingai maitinamas, o svoris ir ūgis auga nuosekliai, nebūtina. Tinkamai surinkti mažylio šlapimą yra sudėtinga, o netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali sukelti nepagrįstą nerimą. Tačiau, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, prastai auga svoris, šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti ar patikslinti negalavimo priežastį.
Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos problemas. Temperatūra gali rodyti ne tik peršalimo ligas, bet ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.
Kaip tinkamai surinkti kūdikio šlapimą tyrimams?
Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo pūslės. "Sugauti" šlapimą iš šlapimo srovės vidurio sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta. Specialūs maišeliai, skirti šlapimui surinkti, nėra labai tikslūs, nes jie klijuojami ant lytinių organų, ir šlapimas, liesdamasis su išorine aplinka, gali būti užterštas bakterijomis, gleivėmis, epitelio ląstelėmis ar leukocitais. Tai iškraipo tyrimų rezultatus.
Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapintų ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį. Vyresniems kūdikiams, kurie jau "daro" į puoduką, šlapimo pasėliui būtina rinkti šlapimą tik į sterilų indelį, geriausia - iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, net ir švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, todėl šlapimas iš jo netinka pasėliui. Jeigu vaikas sąmoningai šlapinasi, jam sėdint ant puoduko, reikia pakišti sterilų indelį, kad šlapimas tekėtų tiesiai į jį.
Prieš renkant šlapimą būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu. Neliesti sterilaus vienkartinio indelio vidaus. Prieš šlapinantis, švariu vandeniu gerai apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių). Plaunant braukti iš priekio atgal. Nusausinti išorinius lytinius organus švaria, vienkartine servetėle. Surinkti vidurinę šlapimo porciją į sterilų indelį. Pirmoji šlapimo porcija nenaudojama (gali patekti papildomi mikrobai), todėl pasišlapinti į tualetą, paskui į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą.
Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?
Apie negalavimą paprastai signalizuoja pakitusi šlapimo spalva ir kvapas - jis tampa aštresnis, nemalonus. Sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, panašių į pūlingas išskyras. Kūdikis būna neramus, riečiasi nuo skausmo šlapindamasis. Vyresnis vaikas gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba suspaudžia kojytes, trina jas vieną į kitą, rodydamas, kad šlapintis jam nemalonu. Dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - pakilusi aukšta temperatūra.
Kuo pavojingos inkstų ir šlapimų organų sistemos ligos?
Pavojingesnės yra įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali pažeisti inkstus. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas tiesiog reikia laiku nustatyti ir pradėti gydyti. Nustačius sukėlėją, jei nėra įgimtų šlapimo organų problemų, jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas nėštumo metu?
Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėštumo metu būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę. Nėštumo metu dažnos tam tikros infekcijos, dalies jų žymenys aptinkami šlapime. Tačiau moters šlapime bakterijų gali būti aptinkama nesant jokių šlapimo takų infekcijos požymių. Svarbu žinoti, kad bakterijos šlapime gali būti aptiktos ir dėl užteršto mėginio, pavyzdžiui, jei nepanaudotas vidurinis šlapimo srautas ar netinkamai nuvalyta tarpvietė.
Nėščiosios šlapime aptikus bakterijų, stengiamasi įvertinti priežastis. Jeigu moteris turi nusiskundimų, pavyzdžiui, jaučia didelį poreikį šlapintis, kuris nepraeina net ir nuėjus į tualetą; skausmą ir deginimą šlapinimosi metu; jai pavyksta pasišlapinti tik labai nedaug ir kt. Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius nėštumo metu. Gydymo gali neprireikti, jei išsiaiškinama, kad šlapimo tyrimo atsakymas dėl bakterijų yra klaidingai teigiamas. Tą galima įtarti, jeigu šlapimo tyrime aptinkama didesnė nei įprasta bakterijų įvairovė arba jei bakterijų kiekis yra sąlyginai nedidelis - infekcijos atveju įprastai aptinkama daug, bet vienos rūšies bakterijų (pvz., E. coli).
Šlapimo tyrimų svarba bendrai sveikatos būklei
Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Bendras šlapimo tyrimas atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek ir skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Jis gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems.
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitų organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Ką reiškia šlapimo tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra.
- LEU - leukocitai. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją.
- NIT - nitritai. Šlapime neturėtų būti.
- PRO - baltymų kiekis. Padidėja sergant inkstų ligomis.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama.
- KET - ketonai. Šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme.
- BIL - bilirubino kiekis. Šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai.
- URB - uribilinogenas.
- ERY - eritrocitai. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojama pasitikrinti.
tags: #bakterijos #kudikio #slapime
