Viena iš hipotezių, aiškinančių padidėjusį vaikų jautrumą alergijoms, yra vadinamoji „higienos“ hipotezė. Ji teigia, kad alergijai formuotis reikšmingas yra sumažėjęs kūdikių ir mažų vaikų kontaktas su įvairiais mikroorganizmais. Kaip vystysis imuninė sistema, ar formuosis pakankamas kūdikio ir vaiko imuninis atsakas į infekcijų sukėlėjus, ar bus užtikrinama apsauga nuo imuninių ligų ir alergijų, lemia žarnyno mikrobiota, kitaip tariant - bakterijų rinkinys. Ypač svarbu, kokia bus žarnyno bakterijų sudėtis pirmaisiais gyvenimo metais. Padaugėjo įrodymų, kad moduliuojant žarnyno bakterijų sudėtį ir skiriant probiotikus, galima pagerinti imuninės sistemos funkcijas ir apsaugoti nuo alergijos bei atopinių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas (egzema), alerginis rinitas, astma. Pažymėtina, kad ne visos žarnyno bakterijų rūšys vienodai veikia žarnyno gleivinės imunines ląsteles, ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vartojant įvairios sudėties žarnyno bakterijas gaunami skirtingi tyrimų rezultatai. Stipriu imunomoduliuojančiu poveikiu pasižymi viena iš pieno rūgšties bakterijų - Lactobacillus rhamnosus GG. Dėl to svarbu, kad siekiant sustiprinti imunitetą ir apsaugoti nuo maisto alergijos, atopinio dermatito, probiotikų sudėtiniuose preparatuose būtų moksliškai atrinktos gerųjų bakterijų rūšys, kurios sąveikauja tarpusavyje ir kurių sudėtyje yra Lactobacillus rhamnosus GG.

Imuninės sistemos funkcijos žarnyne yra dvi - tai apsauga nuo infekcijos ir tolerancija. Tolerancija - tai gebėjimas nereaguoti į svetimas medžiagas, tokias kaip maisto baltymai, ar į savas molekules. Nors Cochrane atlikta klinikinių tyrimų metaanalizė nepatvirtino, kad gerosios bakterijos apsaugo kūdikį nuo egzemos, pažymėtina, kad buvo analizuoti klinikiniai tyrimai su skirtingomis bakterijų rūšimis ir skirtingais jų deriniais. Tai tik dar kartą įrodo, kad gerųjų bakterijų apsauginis poveikis nuo alergijos bus tik tada, jei bus vartojamas moksliškai atrinktas bakterijų rinkinys, pakankamas bakterijų kiekis ir bakterijos pateiktos patikimoje formoje.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau ir garsiau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas pagrindinių imuninės sistemos organų. Yra nemažai visuotinai išbandytų ir patikrintų būdų užkirsti kelią ligų plitimui - tinkama higiena (pavyzdžiui, rekomenduojama dažnai plauti rankas, kosint, čiaudint prisidengti burną ir kt.).

Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra visiškai unikali. Anksčiau manyta, kad aplinka, kurioje vystosi vaisius, yra sterili. Tačiau naujausiuose moksliniuose tyrimuose atskleidžiama, kad vaisiaus žarnyne bakterijų aptinkama dar iki gimimo - kolonizacija gali įvykti prenataliniu laikotarpiu. Vaisiaus mikrobiotai nemažai įtakos turi mamos imunitetas, sveikatos būklė, mityba, galiausiai, net ir nėštumo trukmė. Po gimimo mikrobiota intensyviai vystosi iki 3-4 metų amžiaus, po to pasiekiamas didesnis stabilumas. Todėl pirmieji keleri vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbūs: tuo metu galime paveikti ir tinkamai palaikyti besivystančią mikrobiotą. Jei žarnynas yra sveikas, gerųjų bakterijų ir kitų mikroorganizmų kiekis turėtų viršyti blogųjų (t. y. patogeninių). Ilgainiui žarnyno imuninė sistema išmoksta atskirti naudingus mikroorganizmus nuo kenksmingų.

Bakterijos atlieka labai svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, tam tikros bakterijos iš suvartoto maisto gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis. Šios rūgštys padeda sušvelninti mūsų imuninį atsaką, sumažina uždegimą ir stiprina žarnyno apsauginį barjerą. Sveika ir subalansuota mikrobiota vaiko imuninei sistemai padeda susidoroti su įvairiais kylančiais sveikatos iššūkiais - nuo paprasčiausių įbrėžimų, mėlynių iki ligų, infekcijų ir t.t.

Atminkite, kad kūdikių ir mažų vaikų imuninė sistema vystosi intensyviausiai. Padėti formuoti sveiką kūdikių ir vaikų mikrobiotą - lengviau, nei manėte. Didelę įtaką mikrobiotai turi mityba. Gerųjų bakterijų gausu ir fermentuotuose maisto produktuose. Tiesa, ne visi produktai tiks vaikams, tačiau svarbu žinoti, kad šis maistas taip pat gali padėti reguliuoti imuninį atsaką, įskaitant ir žarnyno gleivinės funkcijas. Tokie produktai kaip įvairių rūšių sūriai ir varškės sūriai su gerųjų bakterijų kultūromis yra naudingi. Valgant fermentuotų produktų didėja žarnyno mikrobiotos įvairovė, daugėja gerųjų bakterijų.

Nors auginant vaikelį higiena - išties labai svarbi, tačiau taip pat reikėtų atžalų neauginti „šiltnamio sąlygomis“. Vaikams reikia leisti pažaisti smėlio dėžėje, pasikapstyti darže, glostyti gyvūnus ir t.t. Dažna mama guodžiasi: „Namie buvome sveiki, o nuėję į darželį ištisai sergam.“ Belieka tik apgailestauti, kad, deja, mažo vaiko imunitetas dar silpnas.

Vaikų imunitetas ir jo svarba

Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų organizmui svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema augant vis labiau tobulėja. Kūdikiui gimus jis turi įgimtą imunitetą, o jam augant jis papildomas įgytu imunitetu. Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos - tai reiškia, kad organizmo apsauga nėra prisitaikiusi prie tam tikrų ligų. Įgytam imunitetui priklauso barjerinė apsauga, gerosios organizmo bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Tuo tarpu įgytas imunitetas kovoja būtent su atskiromis ligomis, bakterijomis ir virusais. Šį imunitetą vaikas gali įgyti persirgęs tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus. Vaikui susirgus, aktyvuojasi tik tam tikros imuninės ląstelės, kurios kovoja būtent su užpuolusia liga. Sergant šios imuninės ląstelės pradeda daugintis ir gaminti antikūnius, o kai pasveikstama - imuninių ląstelių kiekis sumažėja.

Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų - paveldimumas. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, tai gali būti, kad vaikas taip pat dažniau sirgs peršalimo ligomis. Taip pat vaiko imunitetas ir jo formavimasis labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Svarbu, kad nuo pat pirmųjų dienų būtų laikomasi režimo, namuose būtų palaikomas tinkamas mikroklimatas, būtų laikomasi sveikos mitybos principų ir pan.

Vaiko imunitetą silpnina ir stresas bei patiriamas nuovargis, tad, kaip minėjome, dienos režimas yra būtinas. Taip pat vaiko imunitetą silpnina ir ne iki galo išgydomos infekcinės ligos, kai vaikui nespėjus pasveikti jis vėl suserga. Dar vienas vaiko imuniteto priešas - antibiotikų vartojimas. Kadangi antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms.

Dažniausiai vaikai peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis pradeda sirgti pradėjus lankyti darželius ir mokyklas. Žinoma, visiškai apsaugoti vaikų nuo užsikrėtimo yra neįmanoma.

Kaip stiprinti vaikų imunitetą?

Kadangi vaikų imuninė sistema dar nėra brandi, būtina ją stiprinti. Vaiko imunitetui labai svarbi sveika ir pilnavertė mityba. Kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas, kadangi su mamos pienu jis gauna įvairių imunitetą stiprinančių medžiagų bei imuninės sistemos pagamintų antikūnų. Taip pat vaiko imunitetas susijęs ir su miego kokybe, tad labai svarbu, kad vaikas gerai pailsėtų ir išsimiegotų. Vaikams būtina kasdien praleisti laiką lauke užsiimant aktyvia veikla. Aktyvumas gerina kraujotaką bei aktyvina organizmo saugančių sistemų darbą.

Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių.

Vitaminai vaikams - kokius ir nuo kokio amžiaus gerti?

Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams. Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai.

Imuninės sistemos vystymasis ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu turi įtakos vaiko sveikatai ateityje. Vos tik gimusio kūdikio imunitetas nėra pakankamai išsivystęs, todėl reikia laiko, kad jis išmoktų reaguoti į patogenus. Per pirmąsias tūkstantį gyvenimo dienų tinkama mityba padeda užtikrinti, kad vaiko imunitetas būtų stiprus. Gerai funkcionuojanti imuninė sistema mažina alergijų pasireiškimo riziką bei imlumą infekcijoms ir apsaugo nuo autoimuninių ligų.

Nėštumo metu mažylis per placentą pasisavina Jūsų antikūnius. Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos yra vienas svarbiausių imunitetą stiprinančių veiksnių. Šios bakterijos kūdikio žarnyne pradeda formuotis gimdymo metu ir netrukus po gimimo. Natūralaus gimdymo metu vaikas iš motinos gimdymo takų pasisavina natūralią mikroflorą - tai pirmoji jo imuniteto apauga. Mamos piene yra prebiotikų, kurie yra nesuvirškinami angliavandeniai. Jie gerina virškinimo sistemos mikrobiotą ir stiprina mažylio organizmo apsaugą.

Vaiko imuninė sistema nuolat pasirengusi mokytis. Brolių ar seserų turintiems vaikams kyla didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo stipresnis jo imunitetas, todėl mažiau tikėtina, kad jis susirgs tokiomis infekcijomis kaip gripas. Kiekvieną rudenį tėvai susiduria su tuo pačiu scenarijumi: prasidėjus mokyklų ir darželių sezonui, padaugėja peršalimo, kosulio ir įvairių virusinių infekcijų atvejų. Ši tema tampa ypač aktuali tuo metu, kai sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje pabrėžia ankstyvos prevencijos svarbą.

Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas. Dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, tačiau žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imuninės sistemos funkcija.

Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.

Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą. Nors riešutai ne visada yra pirmas pasirinkimas, jų galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.

Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą.

Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pavyzdžiui, vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms.

Šeivamedis yra juodųjų uogų krūmas, jau seniai naudojamas liaudies medicinoje.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienas organizmas yra unikalus.

Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl ji jautriai reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius, virusus ar antibiotikus. Vienas svarbiausių sveikatos ramsčių - subalansuota žarnyno mikroflora. Būtent čia į pagalbą ateina gerosios bakterijos vaikams, kurios padeda palaikyti virškinimo sistemos pusiausvyrą, stiprina imunitetą ir apsaugo nuo įvairių virškinimo sutrikimų.

Probiotikai vaikams - tai gyvosios bakterijos, naudingos žarnyno mikroflorai. Jie padeda mažinti pilvo pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, o svarbiausia - stiprina natūralią organizmo apsaugą. Tyrimai rodo, kad vaikai, vartojantys probiotikus, rečiau serga peršalimo ligomis, greičiau pasveiksta, o jų virškinimo sistema veikia sklandžiau.

Gerosios bakterijos ypač naudingos vaikams, lankantiems darželius ar mokyklas, kur jie dažniau susiduria su įvairiais virusais ir bakterijomis. Probiotikai padeda apsaugoti organizmą nuo ligų bei stiprina žarnyno barjerinę funkciją.

Gerosios bakterijos vaikams po antibiotikų

Antibiotikai, nors būtini gydant bakterines infekcijas, pažeidžia ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas žarnyne. Dėl to vaikams gali pasireikšti šalutiniai poveikiai - viduriavimas, pilvo skausmas ar net bėrimai. Todėl gerosios bakterijos vaikams po antibiotikų yra būtinos norint atkurti mikrofloros pusiausvyrą ir padėti organizmui greičiau atsigauti. Rekomenduojama pradėti vartoti probiotikus kartu su antibiotikais ir tęsti dar keletą dienų po gydymo. Tai padeda sumažinti nepageidaujamus virškinimo sutrikimus ir palaiko gerą savijautą.

Smagus būdas rūpintis sveikata - gerosios bakterijos vaikams-guminukai

Vaikai nenoriai vartoja tabletes ar kapsules, todėl gerosios bakterijos vaikams-guminukai tampa puikia alternatyva. Šie skanūs ir spalvingi guminukai ne tik primena saldainius, bet ir turi visą reikiamą dozę probiotikų, reikalingų kasdieniam organizmo palaikymui. Guminukai praturtinami papildomais vitaminais ir mineralais - C, D ar cinku, todėl jie tampa dar veiksmingesni kovojant su virusais ir stiprinant imunitetą. Svarbu pasirinkti kokybiškus produktus be dirbtinių dažiklių ar per didelio cukraus kiekio.

Kaip išsirinkti tinkamus probiotikus vaikui?

Renkantis probiotikus vaikams, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

• Bakterijų rūšys: geriausia, jei produkte yra Lactobacillus ir Bifidobacterium padermės - jos laikomos efektyviausiomis vaikų žarnynui.
• Dozavimas: skirtingo amžiaus vaikams gali būti skirtingi poreikiai, tad svarbu laikytis gamintojo nurodymų ar pasitarti su gydytoju.
• Forma: probiotikai gali būti miltelių, lašų, kapsulių ar guminukų pavidalo - svarbiausia, kad vaikui būtų patogu ir malonu juos vartoti.

Reguliari priežiūra - ilgalaikė nauda

Gerosios bakterijos vaikams - tai ne tik pagalba ligos metu, bet ir ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą. Reguliariai vartojami probiotikai vaikams stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, mažina alergijų ar net odos problemų riziką. Tėvams svarbu ugdyti vaikų supratimą apie sveikos gyvensenos pagrindus - pradedant nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir baigiant tinkamomis papildų formomis.

tags: #bakterijos #imunitetas #vaikai #delfi

• Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos istorija
• Kaip patekti į ikimokyklinio ugdymo grupes Plungės rajone
• Tėvų pareigos
• Saugios priemonės plaukams nėštumo metu
• Diabeto prevencija Lietuvoje