Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. šalies mokyklose buvo įdiegtas mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelis. Įvedus šį apmokėjimą mokytojo etatas sudaromas iš 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Etatinio darbo apmokėjimo esmė - atlyginimas skaičiuojamas nebe už kiekvieną pamoką, bet bendrai už visą darbo krūvį.
Etatinis modelis Lietuvoje diskutuojamas jau dešimtmetį. Nuo šių mokslo metų atlyginimai mokytojams pradedami skaičiuoti kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas. Atlyginti mokytojams už anksčiau neapmokamus darbus iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams - nuo rugsėjo iki gruodžio. Iki 2020 m. papildomai tam numatyta 95 mln. Eur. Šios lėšos mokytojų atlyginimų fondą iš viso padidins 20 proc.: 10 proc. nuo šio rudens ir dar 10 proc. nuo 2019 m.
2018 m. duomenimis, Lietuvoje 3 iš 10 mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato krūviu ir tik vos 5 proc. mokytojų dirbo visu krūviu. Būtent mažas krūvis buvo pagrindinė mažų atlyginimų priežastis, todėl šią problemą nuspręsta spręsti sistemiškai, t. y. Etatinis apmokėjimas įvedamas bendrojo ugdymo mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir profesijos mokytojams. Švietimo pagalbos specialistams ir darželių auklėtojams ir iki šiol buvo taikomas etatinis apmokėjimas, tad jiems darbo užmokesčio tvarka nesikeičia.
Etatinio modelio įgyvendinimas ir pokyčiai
Dėl etatinio įvedimo negali būti mažinamas šiuo metu mokytojui nustatytas koeficientas, o dėl valandų perskaičiavimo iš savaitinių į metines darbo krūvio apimtis taip pat negali būti mažinama. Tad teisiškai etatinio įvedimas mokytojų darbo sąlygų negali bloginti. Mokytojo etatą sudaro 1 512 val. per metus (36 val. per savaitę). Etatas gali būti dalijamas.
Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja etato neskaidyti smulkiau nei iki 0,25.
Svarbiausi etatinio patobulinimai nuo rugsėjo 1 d.:
- Etatas susideda iš dviejų kategorijų darbo valandų: 1) pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei 2) veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti.
- Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys, tačiau mokyklų bendruomenės skundėsi, kad toks skaičiavimas yra keblus.
- Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. - jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. - jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.
- Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį - didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leis teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio - ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30.
- Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.
- Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai. Etate numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba - 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), profesiniam tobulėjimui.
- Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt,), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.
- Pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams - laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.
- Profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai.
- Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla.
- Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems - 756 val. (50 proc.). Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.
Etatinio tobulinimo darbo grupė, į kurią įėjo ir visų švietimo profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, dirbo nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 m. kovo. Kovo 1 d. ministras patvirtino etatinio modelio pakeitimus.
Konsultacijos ir pagalba įgyvendinant etatinį
Mokyklose ir savivaldybėse konsultacijų vizitus pradėjo etatinio modelio koordinavimo grupė. Mokykloms talkina paskirti konsultantai - mokyklų vadovai, savivaldybių darbuotojai. Nuo balandžio dirba konsultantai praktikai, kurie pataria ir padeda mokykloms etatinio klausimais: rengiami seminarai, vyksta konsultacijos telefonu ir vietose. Kiekvieną penktadienį rugsėjo mėnesį 14 val. - Etatinio modelio ir darbo teisės klausimais konsultuoja ir profesionalūs Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkai.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius dėkoja aktyviai į šį darbą įsijungiančioms švietimo profesinėms sąjungoms, kad jų žmonės talkina mokyklų administracijoms ir mokytojams įgyvendinant etatinį, taip pat mokyklų vadovams, savivaldybių padaliniams.
Diskutuojamos problemos ir ateities perspektyvos
2024 metų pabaigoje priesaiką davusios Vyriausybės programos 281 punktas skelbia, kad bus tobulinama etatinio apmokėjimo už darbą tvarka. Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad pagrindinė problema yra būtent dėl bendruomenei skirtų valandų apmokėjimo, kurios yra skirtingai skiriamos kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Tai, anot jos, yra ta niša arba ta problema, kurią reikėtų peržiūrėti.
Ministrė pabrėžia, kad bus stebima, kaip veikia naujasis modelis. „Prireikus jį galėsime koreguoti atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš mokyklų vadovų, tiek iš mokytojų, jų profsąjungų“, - sako ministras.
Tiesa, dar šiam planui neišvydus dienos šviesos, ministrė jau praskleidė jos planus dengusios nežinios šydą. „Pagrindinė problema yra būtent dėl bendruomenei skirtų valandų apmokėjimo, kurios yra skirtingai skiriamos kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Tai, sakyčiau, yra ta niša arba ta problema, kurią reikėtų peržiūrėti. Tą ir padarysime, būtent ką ir pabrėžia mokytojai, kad būtent tai yra problema, kuri lemia skirtingą apmokėjimą ir netolygumus, tad turime sėsti ir ieškoti būdų, kad ta apmokėjimo tvarka ir forma patenkintų pedagogų bendruomenę”, - taip apie savo planus keičiant mokytojų apmokėjimo tvarką kalbėjo R.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad tokia pareiga turėtų būti nustatoma įstatymu arba būti iš jo kildinama.
Darius Mockus, Jonavos r., pastebi, kad „gana sklandžiai įvyko kontaktinių ir nekontaktinių valandų paskirstymas. Etatų turime įvairių - ir 0,87, ir 0,99, ir 1,03.“
XVII Vyriausybė savo veiklos programoje nurodė siekį reformuoti pagrindines šešias sritis šalyje, tarp kurių ir švietimas.
Kaip jau minėta, mažų atlyginimų pagrindinė priežastis yra maži krūviai: iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc.
Sodros duomenimis, pernai Lietuvos vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 520 Eur. Kaip jau minėta, mažų atlyginimų pagrindinė priežastis yra maži krūviai: iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc.
2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo redakcija nuo 2024-01-01) Nr. 2018 m. liepos 11 d. Lietuvos vyriausybės nutarimas Nr. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr.
Pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams - laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.
tags: #etatinis #apmomejimas #darzelis
