Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, užtikrinančių tinkamą vaisiaus vystymąsi. Tačiau šis laikotarpis taip pat gali atnešti ir tam tikrų rizikų, viena iš kurių - B grupės hemolizinis streptokokas (BGS).
Kas yra B grupės hemolizinis streptokokas?
Streptococcus agalactiae, dar žinomas kaip B grupės β hemolizinis streptokokas (GBS), yra dažniausiai naujagimių ankstyvosios (įgimtos) infekcijos sukėlėjas.
BGS yra natūraliai aptinkama bakterija, esanti daugelio žmonių organizme, dažniausiai - storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis. Ji gali lengvai patekti į makštį ar šlapimo takus. Suaugusiems žmonėms, neturintiems imuninių sutrikimų, BGS dažniausiai nesukelia jokių ligų, tik retais atvejais gali sukelti šlapimo takų infekcijas.
Tačiau nėštumo laikotarpiu šios bakterijos tampa pavojingos naujagimiui ir gimdyvei.
Rizikos nėštumo metu ir naujagimiui
Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti besimptomę bakteriuriją (bakterijų buvimą šlapime be aktyvių simptomų). Literatūros duomenimis, apie 20% - 30% nėščiųjų makštyje randamas β hemolizinis streptokokas. Tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug apie 20 proc. nėščiųjų (įvairių tyrimų duomenimis - nuo 6 iki 36 proc.) makštyje.
Nėštumo metu streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Gimdymo metu kyla rizika kūdikiui susirgti meningitu arba sepsiu.
Infekcija gali pasireikšti sepsiu (kraujo užkrėtimu), pneumonija ar meningitu. Komplikacijos naujagimiams gali būti labai grėsmingos.
Statistika ir tikimybė susirgti
Apie 50% naujagimių, kurių motinos turėjo BGS, po gimimo būna kolonizuoti (bakterijos apsigyvena jų organizme), tačiau tik 1-2% iš jų suserga ankstyvąja BGS sukelta infekcija. Bakterijomis užkrečiamas maždaug vienas iš dviejų naujagimių. Ankstyvąja BGS sukelta infekcija suserga mažiau nei 1%. Apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14% (1 atvejis iš 700 gimdymų).
Taigi, nors infekcija kyla santykinai nedidelei daliai naujagimių, tačiau komplikacijos - labai grėsmingos.
BGS tyrimas nėštumo metu
Pasaulinėje praktikoje taikoma nėščiųjų patikra dėl kolonizacijos BGS. BGS tyrimas atliekamas 35-37 savaitę, yra paimamas pasėlis iš makšties ir tiriamas siekiant nustatyti B grupės Beta hemolizinį streptokoką. Šis tyrimas yra kompensuojamas teritorinių ligonių kasų.
Tyrimo metu iš makšties ir išangės imamas tepinėlis. Iš jo bandoma auginti bakterijų koloniją. Tam sukuriama palanki terpė. Bakterijos paprastai išauga per kelias dienas.
Vienas iš kontrargumentų prieš šį tyrimą - jog nežinia, ar ši bakterija makštyje vis dar bus gimdymo metu, ar kaip tik atliekant tyrimą bakterijos nebus, tačiau ji atsiras vėliau, visai prieš pat gimdymą.
Profilaktika ir gydymas
Nustačius BGS buvimą, atliekama profilaktika ir gydymas antibiotikais, norint išvengti galimų rizikų. Prasidėjus aktyviai gimdymo veiklai, nėščiosioms leidžiama antibiotikų. Antibiotikai 80-90%.
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai.
Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
Antibiotikų poveikis naujagimiui
Svarbu žinoti, kad antibiotikai neapsaugo nuo vėlyvosios BGS infekcijos, pasireiškiančios po gimimo praėjus 72 val. Antibiotikai veikia ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Jie geba prasiskverbti pro placentą, tad dažnai sutrikdoma naujagimio žarnyno mikroflora ir dėl to naujagimiui pasireiškia pilvo skausmai, viduriavimas ar pienligė.
Kiti svarbūs pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu įvairių medžiagų, tarp jų ir vitaminų, poreikis padidėja. Moters organizme gausėja eritrocitų ir kraujo plazmos, nes jų turi užtekti ir vaisiui. Eritrocitų masė padidėja 18-25%, kraujo plazmos tūris 40-60%, todėl net ir padidėjus eritrocitų masei, hemoglobino koncentracija ir vertė sumažėja. Mažesnė hemoglobino koncentracija kraujyje ir hematokrito dydžiai dar nėra anemijos įrodymas.
Anemija nėštumo metu
Anemija Lietuvoje serga 35-50 proc. visų nėščiųjų, geležies stokos mažakraujyste - apie 80-90 proc., 10-20 proc. nustatomos kitos priežastys. Įtariant anemiją svarbiausia nustatyti pagrindines priežastis, kokio vitamino ar mikroelemento konkrečiai trūksta.
Megaloblastinė anemija - tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Jeigu megaloblastinė anemija nepatikslinta, nėščiosios gydyti vien tik folio rūgštimi nerekomenduojama, nes kai nenustatyta vitamino B12 stoka, gali išsivystyti kai kurie negrįžtami neurologiniai simptomai. Prieš pradedant gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kurio būtent elemento trūksta.
Diagnostika
Laboratorijoje atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g / l, II nėštumo trimestrą - kai mažesnė kaip 105 g / l. Svarbūs ir kiti kraujo analizės duomenys: geležies kiekis kraujo serume, hematokrito vertė, eritrocitų spalvinis indeksas, eritrocitų skaičius, sumažėjęs kraujo serumo feritino kiekis ir padidėjęs transferino kiekis.
Vaisiaus vystymasis paskutiniais nėštumo mėnesiais
Šį mėnesį vaikutis užauga iki 45 - 50 cm ūgio ir sveria apie 2000 - 2500 g. Bruožai tampa dar ryškesni. Nagučiai siekia pirštų galiukus. Greitai pasaulį išvystantis mažylis jaučia mamos gyvenimo ritmą, jos nuotaiką, puikiai girdi aplinkos garsus ir į juos reaguoja. Jis jau moka tvirtai sugriebti, jo oda rausva ir padengta mažais plaukeliais. Šį mėnesį oda sustiprės ir susiformuos antikūnai vaikelio organizme. Tolimesnėmis savaitėmis jis didins riebalų sluoksnį po savo oda. Jūsų mažylis pilnai fiziškai išsivystęs ir pasiruošęs išoriniam pasauliui. Per paskutinę savaitę vaikelis turėtų apsiversti žemyn galva, jei tai neįvyks, jums bus paskirtas cezario pjūvis. Nuo 34 savaitės mažylis jau turi didelius šansus išgyventi palikęs gimdą.
