Autodestruktyvus vaiko elgesys: kaip atpažinti, suprasti priežastis ir suteikti efektyvią pagalbą

Vaikų auklėjimas - tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir supratimo. Deja, dar gana dažnai vaiko auklėjimas, jo drausminimas, siekiant netinkamų elgesio įpročių keitimo, yra siejamas su jo baudimu. Dažniausiai taip yra, kai nežinome, kaip, nebaudžiant vaiko, galima pasiekti gerų rezultatų. Tačiau, galima pasinaudoti keletu rekomendacijų, praktikoje padedančių siekiant, kad vaikas pats norėtų elgtis tinkamai.

Elgesio priežastys: kodėl vaikas elgiasi netinkamai?

Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį, vertėtų pabandyti nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkime, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose - jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti, kaip ir kada prasideda Jus neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.

Agresyvūs ir destruktyvūs vaiko veiksmai akivaizdžiai matomi kaip netinkami, tačiau probleminis elgesys - tai ir nerimastingumas, apatija, užsitęsęs liūdesys. Dažniausiai vaiką vienaip ar kitaip elgtis paskatina tam tikra situacija, kurioje jis atsiduria. Pavyzdžiui, praleidęs 10 valandų darželyje, vaikas yra išsiilgęs tėvų, tad tikrai zys ar verks, jeigu jie nors ir trumpam stabtelėjo išgerti kavos su pažįstamais. Kita itin dažna situacija, išprovokuojanti nederamą elgesį, kai vaikas gauna pernelyg daug stimuliacijos. Tai gali būti žaidimų kambariai, atrakcionų parkai ir pan. Panašiai jaučiasi ir mokiniai, kurie kiekvieną dieną lanko po kelis būrelius ar turi pasirengti ne vienam atsiskaitymui. „Vieni įsiaudrinę tampa dar aktyvesni, o kiti nieko nenori, tik - gulėti. Kartais nereikia ieškoti giluminių priežasčių. Natūralūs amžiaus ypatumai taip pat turi daug įtakos konkrečiam vaiko elgesiui. „Sunkiausia suaugusiems suprasti psichologines probleminio elgesio priežastis, kurias dažniausiai lemia nepatenkinti vaiko poreikiai. Kai vaikas negauna pakankamai dėmesio, bando jo išsireikalauti sirgdamas, žalodamas save ar kitus ir kitu destruktyviu elgesiu. Dar viena priežastis, kodėl paaugliai susižavi pavojingomis ar ekstramaliomis veiklomis, taip pat pradeda vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, nes nėra patenkinamas susijaudinimo poreikis, kuris svarbus visuose amžiaus tarpsniuose. Kitas labai svarbus vaiko poreikis - priklausyti šeimai ar bendruomenei.

Probleminio elgesio apraiškos gali būti įvairios: agresija (fizinis ar verbalinis smurtas prieš save ar kitus), destruktyvumas (daiktų laužymas, gadinimas), nerimastingumas (nuolatinis jaudulys, baimė, panikos atakos), apatija (emocijų stoka, abejingumas aplinkai), užsitęsęs liūdesys (depresija, energijos stoka, prislėgta nuotaika), savižala (žalojimas savęs, mintys apie savižudybę), žalingi įpročiai (alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas), izoliacija (atsiribojimas nuo šeimos, draugų, nenoras bendrauti), mokymosi sunkumai (nelankymas mokyklos, pažymių kritimas), valgymo sutrikimai (apetito stoka, persivalgymas, anoreksija, bulimija).

Autodestruktyvaus elgesio priežastys gali būti:

Nepatenkinti poreikiai: dėmesio, saugumo, meilės, priklausymo, susijaudinimo, autonomiškumo.
Psichologinės traumos: smurtas (fizinis, emocinis, seksualinis), apleistumas, netektis, nelaimingi atsitikimai.
Stresas: sunkumai mokykloje, konfliktai su draugais, šeimos problemos, gyvenamosios vietos pakeitimas.
Emocijų reguliavimo sunkumai: negalėjimas atpažinti, įvardinti ir valdyti savo emocijų.
Žema savivertė: savęs nuvertinimas, nepasitikėjimas savimi.
Socialiniai veiksniai: patyčios, atskirtis, neigiama bendraamžių įtaka.
Biologiniai veiksniai: genetinis polinkis, smegenų veiklos ypatumai.

Natūralūs amžiaus ypatumai taip pat turi daug įtakos konkrečiam vaiko elgesiui. Tad nereikėtų savęs kaltinti ir dramatizuoti situacijos, kai dvimetis krenta ant grindų, priešmokyklinukas tampa itin iniciatyvus, o septynmetis staiga nori visus nugalėti.

Mūsų reakcija ir jos svarba

Pavykus nustatyti netinkamo elgesio ar įpročio (pavyzdžiui, nagų kramtymo) „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti pakankamai rimtai, bet supratingai, ramiai. Tai yra, nederėtų garsiai baimintis dėl baisių pasekmių, bartis ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo - net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas, manome, yra nepagrįstas, paties vaiko sugalvotas. Vaikui, jo patiriami „vaikiški“ sunkumai ar nesėkmės yra ne mažiau svarbios, kaip mums „suaugusiųjų rūpesčiai“. Svarbu vaiką išklausyti, padėti išspręsti jo rūpesčius, pabūti kartu. Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis turi kur kas mažiau priežasčių elgtis netinkamai.

Pasakydami „kalbi nesąmones, baik, atstok, negalima ir panašiai“, mes vaiko nenuraminame. Juo labiau, menkai padeda žodžiai „dabar tai gausi, pasakysiu tėtei (mamai), negausi planšetės, nepirksiu…“. Trumpam vaikas gali sureaguoti taip, kaip tikėjotės, tačiau tai nepadės jo elgesio pakeisti ilgam. Vietoj gąsdinimo verčiau reikėtų skirti laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų paaiškinti savo prašymo priežastis ir netinkamo vaiko elgesio natūralias pasekmes, atsakyti į vaiko klausimus. Nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir vaikui suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), vaiko jausmus, be kritikos, pašaipos, ar barimo, padės jam nurimti, pasijusti saugiau.

Klausymasis, susitarimas ir tinkamas elgesys

Vaikui svarbu suprasti, kaip negalima elgtis (netinkamas elgesys) ir kodėl negalima (pasekmės - kas atsitiks). Atsitiks - natūrali pasekmė. Reikėtų atskirti natūralios pasekmės įvardijimą nuo gąsdinimo ar baudimo. Natūralias pasekmes reikia įvardinti, kad vaikas suprastų ryšį tarp savo elgesio ir to, kas atsitiks jam taip elgiantis. Pavyzdžiui, natūrali pasekmė - jei kramtysi nagus, jie neužaugs ir pirštukus tau skaudės. Tuo tarpu gąsdinimas ir baudimas nėra tinkami ir veiksmingi būdai vaiko elgesiui koreguoti. Pavyzdžiui, netinkamo gąsdinimo pavyzdys „jei kramtysi nagus - naktį ateis vilkas ir tavo pirštukus nusineš į tamsą“. Arba, vargu ar bus veiksminga bausmė „jei kramtysi nagus - nepirksiu planšetės“. Gal būt, vaikas susilaikys tol, kol nupirksite, jei tai bus gana greitai. Po to, labai tikėtina, netinkamas įprotis „sugrįš“. Taigi, sakome vaikui koks jo elgesys mums nepatinka ir kokios bus natūralios pasekmės.

Neretai auklėjimas šioje vietoje ir pasibaigia, manant, kad viskas padaryta. Tačiau, tai dar ne viskas. Neretai pamirštama padėti vaikui suprasti, kokio jo elgesio mes tikimės. Tai yra, mes sakome vaikui kaip jam elgtis negalima. Tačiau, mes nepasakome kaip jam elgtis galima. Siekiant teigiamų elgesio pokyčių, vaikui reikėtų žinoti ne vien tik tai, ko mes nenorime, draudžiame, bet ir tai, ko mes iš jo norime, kokio elgesio tikimės. Jeigu vaikas nežinos ką ir kaip reikia daryti, tai, greičiausiai, jis ir toliau elgsis taip, kaip moka - netinkamai. Pasakykime kokiu tinkamu elgesiu reikia pakeisti šį netinkamą elgesį. Taip pat vertėtų papasakoti apie tokio (gerojo) elgesio privalumus, apie naudą kitiems žmonėms ir, tai svarbu, pačiam vaikui.

Visa tai įgyvendinti nebus labai sudėtinga, jei skirsime truputį laiko, būsime nuoseklūs ir vadovausimės žemiau aprašytais žingsneliais. Galime vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:

pasakyti, kad toks elgesys mums nepatinka
paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys nepatinka
pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį
įsitikinti ar vaikas suprato, leisti jam paklausti
papaskakoti apie naujo, geresnio elgesio naudą pačiam vaikui
aptarti su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus
susi-tartti kaip skatinsite už tinkamą elgesį - pasirinkite tinkamiausius būdus (vaiko norimus ir jums priimtinus)
nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to - bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jo susilaikymą nuo nagų kramtymo).
pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais
skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir taip toliau)
paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui - kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta. Pabandykime įsivaizduoti - kaip yra sunku laukti ir stengtis, kai nežinai (nes nesupranti) kada būsi apdovanotas už pastangas!
tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!

Tėveliams reikėtų pasistengti „persiorientuoti“ nuo baudimo už netinkamą elgesį link skatinimo už tinkamą elgesį. To galima išmokti. Šioje vietoje kartais tėvai sako - nejau nebus galima drausminti? Galima, netgi reikia. Tinkamai drausminti padės aukščiau aprašytas natūralių pasekmių paaiškinimo pavyzdys. Natūralių pasekmių įvardijimas padeda vaikui suprasti, kas atsitiks jam netinkamai elgiantis. O toliau - skatiname tinkamą elgesį, kad vaikas norėtų elgtis taip pat, kaip mes iš jo tikimės. Tokiu „prizu“ galėtų būti ir vaiko jau mėgstama ar nauja, jį sudominusi veikla (pavyzdžiui, apsilankymas jo mėgstamoje vietoje, susitikimas su jam patinkančiu žmogumi, žaidimas su draugu, išvyka su šeima ir taip toliau). Paprastai tai „veikia“ daug geriau, nei daikto parduotuvėje nupirkimas.

Dažnai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti

Taigi, yra dalykų, kurie padeda siekiant tinkamo vaikų elgesio ir jį skatinant. Taip pat yra dalykų, kurie nepadeda šio tikslo siekti, ar trukdo.

Suaugusiųjų „užmaršumas“: Gana dažna klaida, kai vaikui pradėjus elgtis tinkamai, netrukus mes patys pradedame „pamiršti“ jį pagirti, paskatinti, pamirštame laikytis susitarimų. Pavyzdžiui, buvome susitarę eiti į parką, jei vaikas nekramtys nagų šiandien ir rytoj. Vaikui tai pavyko, bet mes „nebeturime laiko eiti“, nes mes „turime daug reikalų“.
„Neskatinantis paskatinimas“: Kartais, siekdami vaiko elgesio pokyčių, mes numatome paskatinimą, kuris jo visai neskatina elgtis tinkamai. Pavyzdžiui, sakome - nupirksiu tau saldainių, žaislų, nors vaikas trokšta su mumis praleisti laiką, drauge pažaisti.
„Tolimas paskatinimas“: Pasiekti tikslo gali trukdyti vaikui nustatyti tolimi terminai paskatinimui gauti (po mėnesio eisime…). Elgesio pokyčiai reikalauja gana didelių pastangų. Prisiminkime save, bandančius keisti savo elgesį (pavyzdžiui, laikytis dietos, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių). Atlygio už savo pastangas mes norime tuoj pat (pavyzdžiui, nevartosiu cukraus šiandien - nusipirksiu suknelę rytoj). Juo labiau vaikams reikia atlygio „dabar“ - artimu metu. Kitaip jiems sunkiau suvokti ryšį tarp priežasties - tinkamo elgesio ir pasekmės - trokštamo atlygio.
Neaiškūs terminai: Suaugusieji neretai pamiršta, kad maži vaikai dar gali nesuvokti laiko sąvokų taip, kaip mes. Atrodytų savaime suprantama, kad pradinukui pasakius „eisime po kelių valandų“ ar „kitą savaitę“, jis supras. Tačiau, taip yra ne visuomet. Juo labiau, gali nesuprasti maži vaikai. Todėl, kalbėdami su vaiku, turėtume nurodyti numatomus terminus atsižvelgiant į jo amžių, raidą, įsitikinti ar supranta.
Sudėtingi reikalavimai: Siekiant vaikų elgesio ar įpročių pokyčių svarbu, kad keliami reikalavimai nebūtų per aukšti, atitiktų jo raidą. Taip pat vaikui būtų sunku įgyvendinti kelis naujus mūsų reikalavimus tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, pradėjus keisti vaiko elgesį, kartais galvojame panašiai taip: jei mes vargstame, kad tu nekramtytum nagų, tuo pačiu tu išmoksi pasikloti lovą, susitvarkyti savo žaislus, nesimušti su sese, valgyti daržoves… ir tik tuomet galėsim eiti visi į parką. Reikalavimai, tikriausiai, teisingi. Tačiau, jei to neprašėte iki šiol, lengviau tikslą pasieksite prašydami keisti vieną elgesį per tam tikrą laiką ir už jį skatindami. Kai tinkamas elgesys taps beveik įpročiu, Jūsų reikalavimai galėtų didėti. Tačiau, didesni pokyčiai „per naktį“ neįvyks. Atminkite - praėjo tam tikras laikas, kol susiformavo netinkamas vaiko įprotis, ar elgesys. Taip pat turi praeiti nemažai laiko, kad tas įprotis „pradingtų atgal“. Todėl būkite kantrūs ir sistemingi.