Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šios reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešos nuomonės apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose. Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio. Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę. Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ankstyvus požymius:
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis: Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
- Stereotipiniai judesiai: Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Maitinimo sutrikimai: Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Sensorinis jautrumas: Pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai.
- Dėmesio ir elgesio sunkumai: Dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Požymiai pagal amžių
- 6-12 mėnesių: Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai.
- Iki 24 mėnesių: Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 24 mėn.
- Iki 36 mėnesių: Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 36 mėn.
Autizmo spektro sutrikimo priežastys ir neuroįvairovė
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai išaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
- Genetika: Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtaką autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtaką autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: Kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtaką autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: Kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Autizmo spektro sutrikimo diagnostika
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau.
Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių.
Diagnozavimo procesas apima:
- Anamnezė: Gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: Į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: Dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo spektro sutrikimų sunkumo laipsniai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: Asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: Sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Pagrindiniai autizmo spektro sutrikimo požymiai
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Socialinės sąveikos sutrikimai:
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimai:
- Kalbos stoka arba atsilikimas
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos (kartojimas žodžių ar frazių)
Elgesio ypatumai:
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos (pasikartojantys judesiai)
- Sensoriniai sutrikimai (padidėjęs ar sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ir kt.)
- Sutrikęs socialinis žaidimas
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
Kaip suprasti vaiką su autizmu?
Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.
Autistai savaip reaguoja į garsus, kvapus, šviesas ir kitus dirgiklius. Autistiški vaikai turi tam tikrų ypatumų, kitaip reaguoja į įvairius dirgiklius, aplinką, stipriau reaguoja į šviesą, į akių kontaktą, garsus, kvapus ir skonius. Gaunamą informaciją iš lytėjimo organų jie priima kitaip, savaip. Tad svarbu atpažinti ir suvokti tokius vaiko jutimo skirtumus, sukurti tinkamą ir palankią aplinką, nesukelsiančią neigiamų emocijų ir papildomo streso.
Tėvų vaidmuo ir pagalba
Tėvų vaidmuo autizmo atpažinime ir pagalboje - ypatingas. Tėvams natūralu jaudintis dėl savo vaiko raidos, bet svarbiausia - stebėti, domėtis ir reaguoti. Autizmo spektro sutrikimas nėra nuosprendis, o iššūkis, su kuriuo galima susitvarkyti.
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.
Labai svarbu yra padėti ne tik vaikui, bet ir sau. Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės. Jeigu tėvai nebeturės energijos, bus pervargę, kaip jie galės pasirūpinti vaiku? Todėl svarbu nepamiršti partnerio, rasti laiko santykiams, laikui kartu, išklausyti vienas kitą, padėti. Taip pat reikia nepamiršti rūpintis savo sveikata, skirti laiko miegui, atrasti laiko dalykams, kurie džiugina, pomėgiams, kurie įkvepia, nes tai suteikia vidinės stiprybės ir padeda susidoroti su sunkumais.
Neabejotinai, vaiko autisto auginimas reikalauja begalinio atsidavimo, kantrybės, supratimo ir meilės. Tėveliams reikėtų suprasti, kad neįmanoma žinoti visko iškart, kad kiekviena diena bus kitokia, kad kasdien drauge su vaiku reikės atrasti ir išmokti naujų dalykų.
Pagalba ir terapija
Laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Pagalba šeimai: Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Moksliniai tyrimai: Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.
Lietuvoje vis daugiau įstaigų siūlo kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
Bendras vaiko raidos vertinimas:
- Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas.
- Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda.
Terapijos rūšys:
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
- Elgesio terapija: Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių.
- Psichoterapija: Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
- Logopedo užsiėmimai: Verta pradėti lankyti, net jei diagnozė dar nepatvirtinta.
- Žaidimų terapija: Taip pat naudinga ankstyvoje stadijoje.
- Ergoterapija: Padeda vaikui lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
Kaip drausminti savo vaiką, sergantį autizmu
Mitas ir tikrovė apie autizmą
Ar autizmas išgydomas? Ne, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.
Ar vaikai su autizmu neišauga? Ne, autizmas neišaugamas, bet galima pasiekti reikšmingą pažangą.
Ar skiepai sukelia autizmą? Ne, moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.
Statistika
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
| Metai | Diagnozuojama vaikų |
|---|---|
| 2016 | 1 iš 54 |
| 2018 | 1 iš 44 |
| 2020 | 1 iš 36 |
Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
