Su motinystės melancholija ir jos lydimais psichologiniais sunkumais susiduria kone 80 proc. moterų. Projekto „Mama mums rūpi“ psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė pasakoja, kad nors visuomenėje garsiau kalbama apie mamų psichologinę sveikatą, daugumai moterų vis dar nedrąsu apie tai prabilti savo artimoje aplinkoje.

Po gimdymo moters organizme sumažėja hormonų estrogeno ir progesterono, o tai gali nulemti dirglumą, nerimą, suprastėjusią nuotaiką, depresijos epizodus. Po gimdymo džiaugsmą sukelia hormonas oksitocinas, kuris yra natūralus antidepresantas. Dėl staiga pakitusio hormonų balanso moters nuotaikos gali stipriai banguoti nuo pakilios iki gilaus liūdesio. Šiuos nuotaikų svyravimus sunkiau priimti moterims, kurių aplinkoje transliuojama, kad mama turi būti laiminga. Susidūrus su liūdesiu, joms gali kilti mintys, kad yra blogos mamos, nors iš tiesų tokia emocijų kaita šiame laikotarpyje yra visiškai normali.

Pirmuosius depresijos požymius galima pamatyti jau nėštumo metu. Nėščioji gali susidurti su didžiule gimdymo baime arba baime nesusitvarkyti su motinyste. Kaip tokiais atvejais atskirti depresiją nuo nuotaikų bangavimo? Pirmiausia, vertėtų stebėti, kiek laiko motina susiduria su tokiais simptomais kaip suprastėjusi nuotaika, dingęs džiaugsmas, nieko nelaukimas, sunkumai džiaugtis vaiku. Jeigu tokia savijauta tęsiasi dvi savaites, tai gali būti požymis, kad tai jau nebe melancholija po gimdymo, o sudėtingesnis procesas, dėl kurio vertėtų kreiptis pagalbos.

Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyvinė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.

Pogimdyminė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyminės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyminė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms.

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti šiais simptomais:

• Didelis nuovargis;
• Apatija - nenoras nieko daryti;
• Gyvenimo džiaugsmo praradimas;
• Energijos stoka;
• Nevilties jausmas;
• Dažnas verkimas;
• Panikos priepuoliai;
• Nenoras rūpintis savo vaiku;
• Nenoras bendrauti su aplinkiniais;
• Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis);
• Pastovus nerimas ir dirglumas;
• Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs);
• Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės;
• Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).

Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas. Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

1. Fiziologiniai pokyčiai ir pokyčiai, sukeliantys fizinį diskomfortą ar skausmą:
   • Miego trūkumas ir didelis nuovargis. Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją;
   • Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas;
   • Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.);
   • Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas;
   • Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros;
   • Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.).
2. Psichologiniai pokyčiai:
   • Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.

Depresijos po gimdymo prevencija - tai geriausias būdas mamoms pasirūpinti savo psichologine sveikata. Pirmiausia, prevencija reikėtų užsiimti moterims, kurios yra turėjusios depresiją. Joms didesnė rizika, kad depresija gali sugrįžti po gimdymo. Tokiais atvejais dėl visa ko reikėtų iš anksto pasiruošti - turėti psichologo ir psichiatro kontaktus, taip pat pasikalbėti su savo artimaisiais apie galimą riziką. Tai gali išties pagelbėti, kadangi prasidėjus depresijai moteris gali nebeturėti vidinių resursų kreiptis pagalbos.

Psichologė-psichoterapeutė pataria neatsiriboti nuo socialinių santykių, kadangi jie gali veikti kaip antidepresantas. Ji pataria nėštumo metu susidaryti draugių sąrašą, su kuriomis visada būtų galima susitikti ar pasikalbėti telefonu. Artimųjų ir draugų palaikymas mamoms yra ypatingai svarbus.

Nuoširdžiai pasidomėkite, kokios pagalbos mamai reikia. O jeigu planuojate atvykti ją aplankyti, ateikite ne vakarienei, o patys atvežkite pagaminto maisto. Pasisiūlykite išplauti grindis ar paprasčiausiai pabūti su vaiku, kol ji galbūt nueis į vonią pasidaryti procedūras, kurioms neranda laiko. O svarbiausia - paklauskite, kaip ji jaučiasi, ir išklausykite, supraskite bei venkite tokių frazių kaip „juk viskas gerai“, „nieko tokio, praeis“. Labai svarbu, kad artimieji nesiųstų mamai žinučių, kurios slopintų jos norą dalintis savo jausmais bei prašyti pagalbos.

Mamoms po gimdymo ypatingai svarbūs vitaminas D ir žuvų taukai. Omega rūgštys svarbios smegenų veiklai, regai ir kraujagyslių sistemai. Vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, bet ir gali padėti palaikyti stabilią nuotaiką, kol mama susiduria su dideliais hormonų pokyčiais, nulemiančiais nuotaikų svyravimus. Taip pat naujoms mamoms svarbu palaikyti normalią kraujodarą, todėl su B grupės vitaminais reikėtų vartoti folio rūgštį, vitaminą C ir geležį. Pastaroji būtina reikiamam hemoglobino kiekiui palaikyti, kadangi gimdymo metu moteris patyrė kraujavimą.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją? Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyminė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė bei psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.

Kaip gydyti pogimdyvinę depresiją geriausiai atsakys gydytojas. Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų:

• Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites;
• Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja;
• Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje;
• Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
• Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku;

Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdyminė depresija.

Pogimdyminė depresija gali būti gydoma keliais būdais:

• Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas.
• Medikamentinis gydymas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijaus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu.
• Bendras geros sveikatos būklės palaikymas. Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis.

Vaikelio atėjimas - didelis pokytis šeimos gyvenime. Dažniausiai į tokius didelius pokyčius mūsų psichika reaguoja prieštaringai: gali kilti emocijų nuo euforijos iki nerimo ar baimės, nuo jausmo, kad prasideda naujas gyvenimo etapas, iki nepasitikėjimo savimi ar kylančio klausimo: „Ar viskas bus gerai?“. Besilaukiančių moterų organizme padidėja hormonų (progesterono ir estrogenų) gamyba. Hormonai veikia gebėjimą valdyti emocijas, todėl jos tampa daug aštresnės nei kitais gyvenimo laikotarpiais. Vyksta ir matomi išvaizdos pokyčiai. Besikeičiantis kūnas gali būti suvokiamas kaip svetimas, jis tampa sunkesnis, keičiasi formos. Dažnai nėštumo metu kūno pokyčiai gali sukelti net ir pyktį, nes pasidaro sunkiau judėti, nėščiosios pasidaro nerangesnės. Moterys, kurios gyvenime linkusios savo rankose laikyti kontrolę, su savo kūnu turi šiek tiek kėblesnį santykį. Jos sudėtingiau supranta savo emocijas ir dažnai į pokyčius reaguoja jautriau. Kartais gali kilti nerimo epizodų, panikos atakų. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo lengviau bus rasti būdų kaip padėti. Besilaukianti moteris gali pradėti audringai reaguoti į tai, kas anksčiau nejaudindavo. Taip psichika ruošiasi sukurti empatišką santykį su vaiku. Besilaukiančios moterys turėtų po truputį lėtinti savo gyvenimą, neapsikrauti nebūtinais dalykais: darbais, santykiais, įsipareigojimais. Svarbu atminti, jog žmogaus psichikos resursai - riboti. Jei dirginame save ir apsikrauname papildomais, nebūtiniais dalykais, galime pradėti blokuoti savo emocijas arba jos nekontroliuojamos išsilies.

Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo gali pasireikšti itin padidėjęs jautrumas, nerimastingumas - tai normalu. Ši būsena vadinama motinystės melancholija (angl. baby blues), kuri pasireiškia dėl staigių hormonų pokyčių organizme. Simptomai panašūs į pogimdyminės depresijos, tačiau jie mažiau išreikšti, prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka iki poros savaičių. Jie nesukelia bejėgiškumo jausmo ar didžiulės kaltės pojūčio. Dažnai padeda maloni veikla, ramus buvimas su mažyliu, pagalba, galimybė atsitraukti, pabūti vienai. Labai svarbu pasirūpinti ir savimi: skaniai pavalgyti, išsimiegoti.

Pogimdyminė depresija pasireiškia per pirmuosius metus po gimdymo, įprastai per pirmąsias 8 savaites. Manoma, kad 1 moteris iš 7 (vyrai taip pat gali susidurti su šiuo sutrikimu; statistiškai tokių atvejų yra 1 iš 10) patiria šį sutrikimą. Teigiama, jog apie pusę moterų net pačios neįtaria, kad jos patiria depresiją po gimdymo. Depresija tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo gali pasireikšti kiekvienai moteriai. Pastebėjus depresijai būdingus simptomus svarbu kreiptis į artimuosius ar tiesiai į specialistus.

KAS SAU PADĖTI? Svarbu suvokti, kad tai nėra atvejis, kuomet jūs esate bloga mama ar tėtis. Nenustokite kalbėti su žmonėmis, kuriems galite papasakoti apie savo savijautą ir sulaukti pagalbos, palaikymo.

Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta milžiniški pokyčiai, užtikrinantys galimybę įsčiose esančiam vaisiui sėkmingai augti, gimti, o užgimus - išgyventi. Be išoriškai akivaizdžių fizinių pokyčių nėštumo metu, moters smegenyse pradeda vykti ypač svarbūs pokyčiai, kurių mastas prilygsta pokyčiams paauglystės laikotarpiu, kai iš vaiko virstama suaugusiuoju, o šiuo atveju - tampama mama. Gimdymo metu ir iš karto po jo kiekviena moteris patiria kardinalius hormoninius pokyčius. Tuo pačiu, vos pagimdžius, moters gyvenimas reikšmingai pasikeičia - jo epicentru tampa naujagimis, o moteris įgyja naują - mamos - identitetą. Visiškai nesvarbu, ar moteris mama tampa mama pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir kitus kartus, pagimdžiusi antrąjį vaiką moteris tampa dviejų vaikų mama - t.y. tokia mama, kuria dar nėra buvusi. Visi šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir moters psichiką. Ne veltui anglų kalboje jau kuris laikas yra įsitvirtinęs naujas terminas matrescence, reiškiantis motinystės virsmą. Laikotarpis po gimdymo kiekvienai moteriai yra ypač jautrus, tad verta žinoti, jog šiuo metu kylantys patys įvairiausi jausmai, taip pat ir sunkūs, yra normalu. Daugelis moterų iš karto po gimdymo patiria taip vadinamąją motinystės ar pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Tačiau ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu.

Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai po gimdymo pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kasmet Lietuvoje atlieka apklausą „Mano gimdymas“, kurioje 2020-2023 m. laikotarpyje dalyvavo daugiau nei 6,5 tūkst. moterų, praėjus 3-18 mėn. po gimdymo. Šios apklausos duomenimis pogimdyminę depresiją kasmet būtų galima įtarti 22-24% neseniai pagimdžiusių moterų. Viena iš pagalbos nesikreipimo priežasčių gali būti patiriamų sunkumų nesusiejimas su pogimdyminės depresijos sutrikimu. Pogimdyminę depresiją galima atpažinti iš gilaus liūdesio ar tuštumos jausmo, malonumo pojūčio ir interesų praradimo, energijos ir motyvacijos stokos, apatiškumo, užsisklendimo savyje, kylančio nerimo ar kaltės jausmo ir pan., kurie trunka ilgiau nei dvi savaites. Moteris gali nustoti domėtis, tapti abejinga savo kūdikiui arba gali kilti įkyrių, gąsdinančių minčių apie baimę pakenkti kūdikiui, jį sužeisti ar susižeisti pačiai, gali net kilti minčių apie savižudybę.

Patiriant pogimdyminės depresijos simptomus svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus - psichologą, psichiatrą. Geriausia ieškoti pagalbos ne tik tada, kai moteris nebegali pakelti patiriamų sunkumų, bet jau tada, kai dar gali, bet yra labai sunku. Priklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, moterims gali padėti psichologo konsultacijos ar psichoterapija, o prireikus - ir psichiatro paskirtas gydymas vaistais, kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei mama kūdikį maitina savo pienu.

Svarbu suprasti, kad ne tik toms moterims, kurioms jau pasireiškė psichikos sutrikimai, reikalinga pagalba. Motinystės virsmo metu kylantys sudėtingi jausmai lydi daugelį moterų, tad paramos ir palaikymo reikia kiekvienai mamai. Minėti emociniai iššūkiai yra patiriami tokiu metu, kai didžioji dalis fizinių ir psichologinių pačios moters resursų yra nukreipta į naujagimį, todėl savo emocinės sveikatos užtikrinimui prireikia sąmoningų, aktyvesnių pastangų. Nors mama nuolatos besirūpindama kūdikiu beveik niekuomet nebūna viena, tačiau motinystėje gali jaustis labai vieniša. Dėl to daugeliui moterų svarbu rasti kitų žmonių, dažnai - mamų su panašia patirtimi, su kuriomis jos galėtų dalytis savo patiriamais sunkumais, patirti bendrystės jausmą ir taip susikurti savo palaikymo ratą.

Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu.

Priešlaikinis gimdymas - tai ne tik medicininis įvykis, bet ir stipri emocinė patirtis, galinti sukelti įvairių jausmų: liūdesį, kaltę, nerimą ir baimę.

Priešlaikinis gimdymas dažnai ateina netikėtai, sujaukdamas visus planus ir lūkesčius. Moteris gali jaustis sutrikusi, išsigandusi ir net kalta, ypač jei mano, kad kažką padarė ne taip. Šie jausmai yra visiškai normalūs, tačiau svarbu, kad jie nebūtų ignoruojami.

Emocinių sunkumų priežastys:

• Neišsipildę lūkesčiai: Priešlaikinis gimdymas dažnai nesutampa su įsivaizduojamu gimdymo scenarijumi, todėl moteris gali jaustis nusivylusi ir praradusi kontrolę.
• Nerimas dėl kūdikio: Nerimas dėl prieš laiką gimusio kūdikio sveikatos ir ateities yra natūralus jausmas, kuris gali sukelti didelį stresą.
• Kaltės jausmas: Moteris gali jaustis kalta dėl to, kad gimdymas įvyko per anksti, net jei ji neturėjo jokios įtakos situacijai.
• Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo moters organizme vyksta staigūs hormoniniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei būsenai.
• Fizinis išsekimas: Gimdymas, ypač priešlaikinis, yra didelis išbandymas organizmui. Fizinis išsekimas gali sustiprinti emocinius sunkumus.

Psichologinė pagalba po priešlaikinio gimdymo yra labai svarbi, nes ji padeda moteriai:

• Suvokti ir išreikšti savo jausmus: Terapijos metu moteris gali atvirai kalbėti apie savo patirtį, jausmus ir baimės, nesijausdama teisiama ar kritikuojama.
• Įveikti kaltės jausmą: Psichologas gali padėti moteriai suprasti, kad ji nėra atsakinga už priešlaikinį gimdymą ir kad kaltės jausmas yra nepagrįstas.
• Sumažinti nerimą ir baimę: Terapijos metu moteris gali išmokti įveikos strategijų, kurios padės jai sumažinti nerimą dėl kūdikio sveikatos ir ateities.
• Pagerinti santykius su partneriu: Priešlaikinis gimdymas gali paveikti santykius su partneriu. Terapija gali padėti porai atvirai bendrauti ir kartu įveikti sunkumus.
• Atsigauti po trauminės patirties: Priešlaikinis gimdymas kai kurioms moterims gali būti trauminė patirtis. Terapija gali padėti moteriai apdoroti traumą ir atgauti emocinę pusiausvyrą.

Kur Kreiptis Pagalbos? Po priešlaikinio gimdymo psichologinę pagalbą galima gauti įvairiose vietose:

• Gydymo įstaigos: Gydymo įstaigoje, kurioje moteris gimdė, ją gali konsultuoti psichikos sveikatos specialistai.
• Poliklinikos ir psichikos sveikatos centrai: Šiose įstaigose galima gauti psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas.
• Visuomenės sveikatos biurai: Visuomenės sveikatos biurai organizuoja psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, savitarpio paramos grupes ir teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas.
• Krizinių nėštumų centrai: Tokie centrai teikia kompleksinę, tęstinę pagalbą patiriant su nėštumu susijusias krizes. Vienas iš tokių centrų yra VšĮ „Krizinio nėštumo centras“, kuris teikia nemokamą pagalbą moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, o taip pat moterims ir šeimoms, kenčiančioms po kūdikio netekties dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto.
• Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Galima kreiptis į privatų psichologą arba psichoterapeutą, kuris specializuojasi pogimdyminės depresijos ir kitų pogimdyvinių sutrikimų srityje.
• Organizacijos ir linijos: Yra įvairių organizacijų ir linijų, teikiančių emocinę paramą moterims po gimdymo, pavyzdžiui, Mamos linija, VILTIES LINIJA, TĖVŲ LINIJA.

Artimųjų Palaikymo Svarba Artimųjų palaikymas yra labai svarbus moteriai po priešlaikinio gimdymo. Būti kartu ir išklausyti: Svarbiausia - būti šalia ir leisti moteriai išreikšti savo jausmus, nesistengiant jų keisti ar sumenkinti. Padėti rūpintis kūdikiu: Pasiūlyti pagalbą rūpinantis kūdikiu, kad moteris galėtų pailsėti ir skirti laiko sau. Atlikti namų ruošos darbus: Padėti atlikti namų ruošos darbus, kad moteris galėtų susikoncentruoti į savo ir kūdikio gerovę. Padrąsinti kreiptis pagalbos: Jei moteris jaučia didelius emocinius sunkumus, padrąsinti ją kreiptis į specialistus. Būti kantriems ir supratingiems: Suprasti, kad moteris gali būti emociškai pažeidžiama ir jai reikia laiko atsigauti.

Kaip elgtis partneriui? Šiuo laikotarpiu svarbiausia užduotis vyrui - būti kartu ir išklausyti moterį, išbūti su kylančiais jausmais, kurie gali būti sunkūs ir nemalonūs. Nerekomenduojama bandyti keisti skaudžių išgyvenimų ir bandyti pralinksminti moterį, pagreitinti jos pagerėjimą bei sakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tokie žodžiai gali tik suerzinti. Įvykus skaudžiam įvykiui, moteriai svarbu nesijausti vienišai ir visus jausmus išgyventi kartu su partneriu.

Psichosomatiniai Simptomai Kartais moteris gali jausti fizinius priešlaikinio gimdymo simptomus, nors apžiūros pas specialistus parodo, kad viskas yra gerai. Tai gali būti psichosomatiniai skausmai, kai kūnas kalba už ją pačią. Gydytojams nenustačius jokios skausmų medicininės priežasties, rekomenduojama tokios savijautos priežasčių ieškoti emocinėje sveikatoje. Dažnai moterys negali įvardinti savo jausmų, juos slopina, todėl kūnas pradeda duoti signalus, norėdamas pasakyti, kad ne viskas yra gerai. Tai ženklas daugiau patyrinėti save, savo vidų, suprasti, kas vyksta emociškai ir kodėl moteris taip jaučiasi.

Kito Nėštumo Baimė Dažnai nerimo pilnas laikotarpis yra iki tol, kol peržengiama prieš tai buvusio priešlaikinio gimdymo savaičių riba. Ir tik po to moteris pradeda pasitikėti savo jėgomis. Siekiant, kad priešlaikinis gimdymas nedarytų įtakos kito nėštumo metu, svarbu įveikti prieš tai buvusius psichologinius sunkumus.

Kaip pasitikėti savimi kito nėštumo metu? Dažnai žmonės, išgyvendami sunkias patirtis, nori nieko nejausti. Tačiau reikėtų nevengti jausmų, o juos išgyventi, apie juos kalbėtis. Taip pat svarbu atsipalaiduoti fiziškai - meditacija, kvėpavimo pratimai, nėščiųjų mankštos gali padėti moteriai nurimti. Ši veikla padės lengviau išgyventi skaudžią patirtį ir labiau pasitikėti savimi kito nėštumo metu.

Pagalbos Ieškojimas - Stiprybės Ženklas Svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos po priešlaikinio gimdymo nėra silpnumo požymis, o priešingai - stiprybės ženklas. Atminkite: Jūs nesate viena. Daugelis moterų patiria emocinių sunkumų po priešlaikinio gimdymo. Jūsų jausmai yra pagrįsti. Nesigėdykite savo jausmų ir leiskite sau juos išgyventi. Pagalba yra prieinama. Kreipkitės į specialistus, artimuosius ar organizacijas, kurios gali jums padėti.

Norite sužinoti daugiau apie mamos psichologinę būseną po gimdymo? Kviečiame žiūrėti video paskaitą „Ketvirtojo trimestro psichologija“ su psichologe Milda Kukulskiene.

Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Kvėpavimas. Mityba. Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Kitos pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.

Tekstus rengė Pogimdyminės depresijos centro specialistai: psichologės Sigita Valevičienė, Rūta Antanavičienė, vadovė Nida Vildžiūnaitė, www.pdcentras.lt

Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta milžiniški pokyčiai, užtikrinantys galimybę įsčiose esančiam vaisiui sėkmingai augti, gimti, o užgimus - išgyventi. Be išoriškai akivaizdžių fizinių pokyčių nėštumo metu, moters smegenyse pradeda vykti ypač svarbūs pokyčiai, kurių mastas prilygsta pokyčiams paauglystės laikotarpiu, kai iš vaiko virstama suaugusiuoju, o šiuo atveju - tampama mama. Gimdymo metu ir iš karto po jo kiekviena moteris patiria kardinalius hormoninius pokyčius. Tuo pačiu, vos pagimdžius, moters gyvenimas reikšmingai pasikeičia - jo epicentru tampa naujagimis, o moteris įgyja naują - mamos - identitetą. Visiškai nesvarbu, ar moteris mama tampa mama pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir kitus kartus, pagimdžiusi antrąjį vaiką moteris tampa dviejų vaikų mama - t.y. tokia mama, kuria dar nėra buvusi. Visi šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir moters psichiką. Ne veltui anglų kalboje jau kuris laikas yra įsitvirtinęs naujas terminas matrescence, reiškiantis motinystės virsmą. Laikotarpis po gimdymo kiekvienai moteriai yra ypač jautrus, tad verta žinoti, jog šiuo metu kylantys patys įvairiausi jausmai, taip pat ir sunkūs, yra normalu. Daugelis moterų iš karto po gimdymo patiria taip vadinamąją motinystės ar pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Tačiau ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu. Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai po gimdymo pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kasmet Lietuvoje atlieka apklausą „Mano gimdymas“, kurioje 2020-2023 m. laikotarpyje dalyvavo daugiau nei 6,5 tūkst. moterų, praėjus 3-18 mėn. po gimdymo. Šios apklausos duomenimis pogimdyminę depresiją kasmet būtų galima įtarti 22-24% neseniai pagimdžiusių moterų. Viena iš pagalbos nesikreipimo priežasčių gali būti patiriamų sunkumų nesusiejimas su pogimdyminės depresijos sutrikimu. Pogimdyminę depresiją galima atpažinti iš gilaus liūdesio ar tuštumos jausmo, malonumo pojūčio ir interesų praradimo, energijos ir motyvacijos stokos, apatiškumo, užsisklendimo savyje, kylančio nerimo ar kaltės jausmo ir pan., kurie trunka ilgiau nei dvi savaites. Moteris gali nustoti domėtis, tapti abejinga savo kūdikiui arba gali kilti įkyrių, gąsdinančių minčių apie baimę pakenkti kūdikiui, jį sužeisti ar susižeisti pačiai, gali net kilti minčių apie savižudybę. Patiriant pogimdyminės depresijos simptomus svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus - psichologą, psichiatrą. Geriausia ieškoti pagalbos ne tik tada, kai moteris nebegali pakelti patiriamų sunkumų, bet jau tada, kai dar gali, bet yra labai sunku. Priklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, moterims gali padėti psichologo konsultacijos ar psichoterapija, o prireikus - ir psichiatro paskirtas gydymas vaistais, kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei mama kūdikį maitina savo pienu. Svarbu suprasti, kad ne tik toms moterims, kurioms jau pasireiškė psichikos sutrikimai, reikalinga pagalba. Motinystės virsmo metu kylantys sudėtingi jausmai lydi daugelį moterų, tad paramos ir palaikymo reikia kiekvienai mamai. Minėti emociniai iššūkiai yra patiriami tokiu metu, kai didžioji dalis fizinių ir psichologinių pačios moters resursų yra nukreipta į naujagimį, todėl savo emocinės sveikatos užtikrinimui prireikia sąmoningų, aktyvesnių pastangų. Nors mama nuolatos besirūpindama kūdikiu beveik niekuomet nebūna viena, tačiau motinystėje gali jaustis labai vieniša. Dėl to daugeliui moterų svarbu rasti kitų žmonių, dažnai - mamų su panašia patirtimi, su kuriomis jos galėtų dalytis savo patiriamais sunkumais, patirti bendrystės jausmą ir taip susikurti savo palaikymo ratą. Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtoje svetainėje pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.

Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kiti judėjimo būdai padeda išjudinti kūną, nes nerimas jį kausto. Kvėpavimo pratimai, tinkama mityba ir adekvatūs lūkesčiai yra svarbūs. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Kitos pagalba taip pat svarbi. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.

Priešlaikinis gimdymas - emociškai sudėtinga patirtis. Jam įvykus, moteris gali jausti įvairius jausmus: liūdesį, savęs kaltinimą, nerimą, baimę. Psichologinė pagalba moterims, patyrusioms priešlaikinį gimdymą, gali būti suteikiama gydymo įstaigoje, kurioje moteris gimdė. Čia ją konsultuoja psichikos sveikatos specialistai. Kilus norui išsikalbėti, kai jau moteris grįžo į namus, psichologinę pagalbą galima gauti poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose, krizinių nėštumų centruose. Šiuo laikotarpiu svarbiausia užduotis vyrui - būti kartu ir išklausyti moterį, išbūti su kylančiais jausmais, kurie gali būti sunkūs ir nemalonūs. Nerekomenduojama bandyti keisti skaudžių išgyvenimų ir bandyti pralinksminti moterį, pagreitinti jos pagerėjimą bei sakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tokie žodžiai gali tik suerzinti. Moteris jaučia fizinį priešlaikinio gimdymo simptomą, nors nuvykus apžiūrai pas specialistus paaiškinama, kad viskas yra gerai. Tai - psichosomatiniai skausmai, kai žmogaus kūnas kalba už jį patį. Gydytojams nenustačius jokios skausmų medicininės priežasties, rekomenduojama tokios savijautos priežasčių ieškoti emocinėje sveikatoje. Dažnai moterys negali įvardinti savo jausmų, juos slopina, todėl kūnas pradeda duoti signalus, norėdamas pasakyti, kad ne viskas yra gerai. Dažnai nerimo pilnas laikotarpis yra iki tol, kol peržengiama prieš tai buvusio priešlaikinio gimdymo savaičių riba. Ir tik po to moteris pradeda pasitikėti savo jėgomis. Siekiant, kad priešlaikinis gimdymas nedarytų įtakos kito nėštumo metu, svarbu įveikti prieš tai buvusius psichologinius sunkumus. Dažnai žmonės, išgyvendami sunkias patirtis, nori nieko nejausti. Tačiau reikėtų nevengti jausmų, o juos išgyventi, apie juos kalbėtis. Taip pat svarbu atsipalaiduoti fiziškai - meditacija, kvėpavimo pratimai, nėščiųjų mankštos gali padėti moteriai nurimti.

tags: #kaip #sustipreti #emociskai #po #gimdymo

• Rekomendacijos vaikų mitybai
• Ugdymas ikimokykliniame amžiuje: saugumo kompetencijos
• Dvynukų tikimybė
• Kaip savaitės diena lemia gimtadienio horoskopą
• Kaip panaudoti kiaušinių lukštus darže