Vaiko raida nuo gimimo iki 12 metų – svarbiausi etapų požymiai ir patarimai tėvams

Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Vaiko raida apibrėžiama kaip biologinių, psichologinių ir emocinių pokyčių seka, vykstanti nuo gimimo iki pilnametystės pradžios. Tai svarbus vystymosi laikotarpis nuo visiškos priklausomybės iki visiškos nepriklausomybės. Šiam laikotarpiui didelę įtaką daro ne tik genetiniai veiksniai, bet ir aplinka (šeima, kultūra, ekonomika). Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą.

Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms pagrindinėms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai. Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus.

Vaiko raidos etapai

Kūdikystės raidos etapas (nuo gimimo iki 1 metų)

Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn. periodus. Šiuo laikotarpiu vaiko smegenys intensyviausiai vystosi. Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Smulkioji motorika vystosi nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Šio amžiaus kūdikiams būdingas išsiskyrimo nerimas bei prisirišimas prie tam tikrų mylimų žaisliukų ar antklodėlės.

Dvyliktąjį mėnesį mažylio statusas pasikeičia iš esmės. Ropojimas - pasiekta tobulybė. Metų kūdikis vis dar mėgsta ropoti - juk tokiu būdu jis gali greitai įveikti norimą atstumą. Priropojęs, kur jam patinka, vaikutis nesunkiai atsistoja ir gali įsikibęs tęsti kelionę toliau, tik jau žengdamas kojomis. Kuo toliau, tuo labiau vaikas ropoja tik žaisdamas (pavyzdžiui, gaudynes). Sėdėjimas - tobula jau seniai. Eina tik šiek tiek įsikibęs. Pirmuosius metus baigiantis vaikas labai nori eiti pats, dalis jau ir moka vaikščioti be niekieno pagalbos. Nedrąsiausi nori eiti įsikibę. Pirmieji žingsniai netvirti, vaikutis žengia išsižergęs, lengvai netenka pusiausvyros, svirduliuoja. Nėra būtina iki metų išmokti vaikščioti, vaikutis turėtų pradėti eiti palei baldus ar vedamas už rankų.

Dvylikos mėnesių vaikutis sąmoningai gali paduoti daiktą kitam žmogui arba įdėti jį į dėžutę. Galima mokyti daiktą paduoti ištarus žodelį „duok“. Vos pamatęs kito žmogaus atgniaužtą delną, vaikutis tiksliai įdeda į jį laikomą žaisliuką. Įmeta mažą daikčiuką pro siaurą plyšiuką. Kad įmestų, pavyzdžiui, sagą pro butelio kakliuką, mažylis turi daug ko mokėti: tiksliai ir tvirtai paimti sagą, pataikyti į butelio kakliuką, reikiamu momentu pirščiukus atgniaužti. Daiktus ima dar tobuliau - „replytėmis“ - sulenktu nykščiu ir smiliumi. Pasuka dilbį plaštaka aukštyn. Deda mažus daiktelius į dėžutę, stumdo pirmyn atgal mašinytę, išvynioja daiktą iš popieriaus.

Žaidžia gaudynes. Kol kas greitai judėti vaikutis moka tik ropodamas, tad surenkite gaudynes keturiomis. Bendravimas su suaugusiaisiais ar kitais vaikais kūdikiui vis svarbesnis, jam daug įdomiau ne knebinėti žaisliuką, o būti kalbinamam, žaidinamam. Jei mama ar tėtis atsistoja ant keturių ir bando lenktyniauti, kūdikis leipsta juokais.

Kūdikio kalba dar nelabai panaši į žmogiškąją, bet jau atsiranda pirmieji kūdikiški žodeliai, pavyzdžiui, di-di (važiuoti), ti-ti (eiti), au-au (šuniukas) ir t.t. Užtat vaikutis jau daug ką supranta. Pasakius „ateik čia“, jis prieina, prašant „duok žaisliuką“, paduoda. Nenusiminkite, jei treniruotė ne visada pavyksta, paprašytas atnešti batą, atneša plaukų šepetį arba visai nieko neatneša. Vienerių metų vaikas labai dažnai pamiršta, kas jam liepta. Juk atliekant užduotį jo dėmesį vis patraukia kiti įdomūs dalykai.

Gali reaguoti į pagyrimus ir draudimus (nebūtinai jų paiso). Padeda savo judesiais rengiant, gali nusiauti atsegtus batukus, nutraukti kepurę. Kai kurie pradeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Demonstruoja nepriklausomą elgesį, priešinasi suaugusiųjų kontrolei, dažnai sako ar rodo „ne“. Dažnai keičiasi nuotaika. Daugiau veiksmų atlieka viena (vyraujančia) ranka. Nevienodai pasitiki žmonėmis - turi savo favoritus, pavyzdžiui, brolį ar tetą. Pastato bokštą iš dviejų ar trijų kaladėlių.

Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.

Pastebite pokyčius mažylio elgesyje ar padidėjusį jautrumą - pasitikrinkite, galbūt artimame horizonte nusimato raidos ar augimo šuolis. Preliminariai žinodami kada raidos šuoliai vyksta bei kas dedasi mažylio galvoje jų metu, galėsime ne tik lengviau juos pastebėti, bet ir patiems bus lengviau išbūti kartu sunkesnį periodą. Pasistenkite tokiu metu būti kantresni, skirti kūdikiui daugiau dėmesio, artumo bei švelnumo. Pasiūlykite jį tuo metu dominančias veiklas, nes tikėtina, atradęs naują dalyką, mažylis labai labai norės jį treniruoti. Kartais netgi taip labai, kad sunkiau užmigs ar kelsis per miegus. Tad užtikrinkite laiko ir galimybių „treniruotėms“ dieną.

Šiais raidos šuolių periodais vaikų smegenys staiga apdoroja didelius kiekius naujos informacijos, viskas aplink keičiasi itin greitai, jie bando tai perprasti, o rezultate pavargsta ir suirzta. Todėl ir jūsų dėmesio bei būti ant rankų nori dažniau, nes jūs esate jų saugumo uostas, kuriame mažylis gali prisiglausti, išsigandęs nežinios.

Vaiko raida 1-3 metais

Vaiko raida 1-2 metais - tai laikotarpis, kai kuriasi pirmieji savarankiškumo pagrindai. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. 2 metų vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.

Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.

Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.

Nuo maždaug 1,5-3 metų vaikas pradeda aktyviai suvokti save kaip atskirą asmenybę. Jis atranda, kad gali turėti savo nuomonę, norus ir sprendimus. Žodis „ne“ tampa paprastu, bet labai galingu įrankiu išreikšti savarankiškumą. Vaikui tai nėra protestas prieš tėvus - tai bandymas pasakyti: „Aš esu, aš galiu rinktis.“

Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.

55 savaitė - programų arba labas, toleriyste! Šis raidos šuolis dovanoja mažyliams „programų“ suvokimą - jei iki šiol pavyko perprasti tik trumpas ir paprastas sekas, dabar mažyliams perprantamos sudėtingesnės ir ilgesnės mūsų veiksmų sekos - programos/scenarijai. Pavyzdžiui, Ema po valgio visad ieško savo šluotelės ir eina pašluoti po kėde. Pavadinkim tai „susitvarkyti po valgio“ programa. Tokiomis mažomis porcijomis, arba, programomis, mažyliai kategorizuoja pasaulį ir jame vyskančius įvykius. Tad žinodami tai, pasinaudokite mažylio susidomėjimu ir supažindinkite jį su „grįžus į lauką nusiplauname rankas“ arba „po valgio lėkštę nešame į kriauklę ir plauname“ ir pan. programomis.

64 savaitė - principai ir išdaigos. Perprasdami programas dabar vaikai mokosi ir daryti įtaką rezultatui, manipuliuodami eiga. Taigi, gali daugėti prašymų, pazirzimų, atsisakymų ar pabandymų daryti dalykus kitaip nei anksčiau. Dabar mažyliai ne tik supranta įvairias programas, bet jau suvokia, kad patys gali daryti įtaką ir jomis manipuliuoti. Taigi, gali daugėti „ne”, gali atsirasti meilinimasis prašant norimo dalyko. Taip pat, vaikai pradeda mąstyti kiek toliau į priekį, po truputį pradeda suvokti, kad jų veiksmai turi tam tikras pasekmės ir tai apgalvoti bei planuoti.

Tiesa, šiuos gebėjimus tikrai galima panaudoti ir sklandesnei kasdienai. Nemėgsta rengtis į lauką? Jau galite pasakoti keletą žingsnių į priekį: rengsitės, o tada eisit į lauką, ten aplankysite aikštelę su supynėmis. Šiame etape galite pastebėti, jog itin domisi praktinio gyvenimo veiklomis, pradeda žaisti rolių žaidimus - tvarkosi, migdo lėles, valo, plauna, kloja lovas ar pan. Taip pat, padidėja fizinis aktyvumas, ypač kontakto žaidimuose - nori žaisti gaudynių, laipioti, kartu voliotis.

Vaiko raida 3-6 metais

3 metų vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažasis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia visiems tėvams pažįstamas savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats.

Nuo maždaug 3 metų vaikai paprastai sugeba tvarkyti mažus žaislus, galima duoti žaisti didesnėmis, pagal amžių pritaikytomis kaladėlėmis, konstruojamosiomis transporto priemonėmis. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai. Dabar puikus metas pristatyti daugiau kūrybą skatinančių ir meninį polinkį ugdančių priemonių vaiko žaidimų erdvėje (kambaryje).

4 metų vaiko raida išsiskiria vis didėjančiu savęs ir kitų supratimu. Vaikas geba geriau valdyti emocijas, lengviau mezga draugystes, ima atpažinti laiką, dydžius, formas. Jo kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas. Tobulėja ir fiziniai gebėjimai - vaikas gali šokinėti viena koja, važinėtis paspirtuku, spalvinti neišeidamas už linijų. Norint lavinti smulkiąją motoriką, šiame etape vaikui galima pasiūlyti karoliukų vėrimą, sagų rūšiavimą ar siuvinėjimą plastikine adata. Vaikas stebi ir suaugusiųjų veiklas.

5 metų vaiko raida jau yra įžanga į pasiruošimą mokyklos gyvenimui. Vaikas geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas geba tiksliai valdyti pieštuką, užsegti sagas, taikliai mesti kamuolį.

74 savaitė - sistemos. Ilgas raidos šuolis, galintis trukti net 1-3 mėnesius, užkuria mažylių sąmonę, po truputį atsiranda empatija. Vaikai vis aiškiau identifikuoja savo jausmus bei emocijas, mokosi jais bei savo elgesiu manipuliuoti skirtingose situacijose. Vis geriau įsisavindami įvairius principus bei naviguodami savo emocijas, jausmus bei veiksmus, mažyliai pradeda sąmoningai taikyti principus bei savo elgesį prie besikeičiančių aplinkybių. Čia pradeda ryškėti vaiko pirminės normos bei vertybės, kadangi po truputį vis sąmoningiau mažyliai renkasi kaip reaguoti į skirtingas situacijas. Vaikas gali pasirinkti būti švelnus, atjaučiantis bei draugiškas, lygiai taip pat gali pasirinkti ir atvirkščiai.

Mums, tėvams, svarbu suvokti, kad šiame etape daug ką vaikai daro bandymų-klaidų metodu. Skirtingose situacijose jie testuoja skirtingą savo elgesį taip tarsi pasitikrindami kas gi priimtina. Tad mūsų pagalba čia itin svarbi - ne tiek barti, kiek būti gidais ir pagalbininkais, primenančiais apie mūsų šeimos principus bei vertybes ir pasufleruojančiais koks gi elgesys pageidautinas. Žinoma, nepamiršdami to iliustruoti ir savo pavyzdžiu.

Vaiko raida 7-12 metų (mokyklinis amžius)

Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams.

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Atsako „kas?, ką?, kur? Supranta lyginamuosius žodžius (t. y. didesnis, mažesnis). Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.

Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.

Paauglystė (nuo 12 iki 18 metų)

Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, kognityvinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.

Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Kaip skatinti vaiko raidą?

Tėvai vis labiau suvokia kartos, kuriai leista per mažai laiko žaisti, minusus. Visi vaikai išmoksta daugiau, jei juos supantys suaugusieji kryptingai stengiasi jiems padėti. Pvz., vaikai gali išmokti skirtingų spalvų ar gyvūnų pavadinimus tik tada, kai jiems buvo pasakyta.

Bendravimas ir kalba: Vaikai turi išmokti bendrauti su aplinkiniais. Jie mokosi ne tik kalbos, bet ir kaip įsitraukti į pokalbius, suskirstyti juos supantį pasaulį į kategorijas. Kūdikio kalba labai sparčiai lavėja: nuo čiauškėjimo, kai kūdikis daug kartų kartoja tokius skiemenis, kaip „mamama“, „tetete“ ar „dadada“, jis pereina prie atskirų aiškiai suprantamų skiemenų, tokių, kaip „ma“, „te“. Dar nemokėdamas kalbėti, kūdikis jau pradeda naudotis gestų kalba, net ir specialiai to nemokomas. Šio amžiaus kūdikis gali įvykdyti paprastus nurodymus, pavyzdžiui, paklausus: „Kur raudonas kamuoliukas?“, mažylis nuropoja prie šio daikto.

Įvardykite: ir toliau stenkitės kūdikiui įvardyti jį supančius daiktus, žmones, užsiėmimus, tam naudodami aiškius, paprastus žodžius. Galite pradėti žaisti naują žaidimą, tai yra, paprašyti, kad kūdikis pasakytų pavadinimus: parodykite į daiktą ir paklauskite „Kas čia?“, jam „atsakius“, pakartokite ir kartu pasakykite, kaip šį daiktą vadinate jūs.
Mokykite kūno dalių pavadinimų: palietę kūdikio nosį ar pilvuką, pasakykite, kaip jie vadinasi. Arba, palietę kūdikio pirštuku savo skruostą ar lūpas, pasakykite „Čia mamos lūpos“, „Čia tėčio skruostas“. Leiskite kūdikiui matyti, kaip kalbant keičiasi veido išraiška ir juda jūsų lūpos bei liežuvis.
Dainuokite: dainelės - vienas iš būdų lavinti kalbos mokymąsi, ypač dėl to, kad dainuojant dažnai daug kartų pakartojami tie patys žodžiai. Dainuokite su rankų gestais, keiskite muzikos stilių ir tempą.
Sekite pasakas: sekite įvairias pasakas ir savo sukurtas istorijas, ypač su įvairiais „garsiniais intarpais“, tai yra, maurokite kaip karvutė, jei istorijoje atsiranda toks personažas, mekenkite kaip ožka ar miaukite kaip katė.
Skaitykite: susiraskite spalvingą knygą, ypač tokią, kur kūdikis rastų ką pačiupinėti ir galėtų perversti storą puslapį. Skaitykite iš šios knygos ir leiskite mažyliui ją vartyti bei liesti. Rodykite paveiksliukus ir įvardinkite, kas ten nupiešta.

Fizinė sritis: Laikui bėgant kūno įgūdžiai lavėja ir našėja, vystosi stambioji motorika (išmokstama naudoti didžiuosius raumenis, t.y kojas ir rankas) ir smulkioji motorika (išmoksta naudoti raumenis reikalingus atlikti tikslius judesius, pvz. rankų pirštus).

Socialinė ir emocinė sritis: Vaikų tapatybė, savęs kaip „aš“ ir jausmų suvokimas vystosi jiems augant.

Kognityvinė sritis: Kognityviniai procesai yra aukštesnio lygio smegenų funkcijos, įskaitant mąstymą, žinojimą, prisiminimą, vertinimą ir problemų sprendimą. Per pirmuosius penkerius metus ankstyvieji patyrimai daro didžiulę įtaką neurologinių ryšių vystymuisi. Todėl labai svarbu mažą vaiką palaikyti ir skatinti visose vystymosi srityse.

5 paprasti patarimai, kaip padėti vaikui lavinti kalbą ir įgūdžius

Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.

Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, yra tam tikrų įgūdžių, kuriuos 12-24 mėnesių vaikai įgyja panašiu metu. Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus. Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

Žaidimų tipai vaikams:

Laisvasis žaidimas: Jūsų vaikas yra visiškai laisvas mąstyti, judėti ir įsivaizduoti. Visas pasaulis jam yra naujas, todėl galvodami apie žaidimo laiką nekurkite planų, kaip užimsite vaiką.
Savęs tyrinėjimo žaidimas: Šį tipą apibūdina ne taisyklės, o jūsų vaiko temperamentas, taigi jis gali būti ir aktyvus, ir pasyvus. Maždaug per 1-ąjį gimtadienį, kai gali žaisti savarankiškai ir lakstyti lauke.
Žaidimas šalia kitų vaikų: Gebėjimas žaisti su kitais vaikais yra labai svarbus įgūdis, norint, kad vaikas susitvarkytų su mokykloje ar už jos ribų kilusiais nesklandumais ateityje.
Žaidimas kartu su kitais: Mokydamasis žaisti kartu vaikas mokosi ir sutarti su kitais. Idealiausi šiuo atveju žaislai, kuriais galima dalytis, nes šis laikotarpis dažnai vaiko sąmonėje formuoja savininkiškumo jausmą: tai yra „mano“, o ne „jų“.
Kūrybinis žaidimas: Puikus metas pristatyti daugiau kūrybą skatinančių ir meninį polinkį ugdančių priemonių vaiko žaidimų erdvėje (kambaryje).
Komandinis darbas: Tai yra paskutinis raidos etapas, svarbus visais atvejais, kad ir ką vaikas darytų - namų darbus, užsiimtų mėgstama veikla ar sportuotų. Vaikas šiame etape yra linkęs į bendradarbiavimą, gali puikiai sutarti su klase (grupe).

tags: #12 #metu #vaiko #sys

Naujienos

Vaiko raida: nuo gimimo iki 12 metų