Raumenų tonusas - tai raumenų atsparumas tempimui. Normalų raumenų tonusą kontroliuoja centrinė nervų sistema. Raumenų tonusas yra pakankamai aukštas, kad pasipriešintų gravitacijos poveikiui, bet pakankamai žemas, kad būtų galima visiškai laisvai judėti. Teisingas raumenų tonusas yra būtinas tam, kad žmogus galėtų atsistoti, atsisėsti ir tinkamai judėti.
Esant raumenų hipertonusui vaikams būdinga nenormaliai padidėjusi kūno raumenų įtampa. Dėl hipertonuso sumažėja raumens gebėjimas išsitempti, todėl gali atsirasti kontraktūrų. Kontraktūros gali apriboti judesių amplitudę ir sutrikdyti funkciją.
Kas vaikams sukelia hipertonusą?
Hipertonusą gali sukelti centrinės nervų sistemos nervinių takų, kurie yra atsakingi už raumenų veiklos įjungimą arba išjungimą, sutrikimai. Šiais nerviniais takais iš centrinės nervų sistemos į kūną perduodama informacija, kuri kontroliuoja raumenų tonusą ir laikyseną. Dėl šių centrinės nervų sistemos nervinių takų sužalojimo ar pažeidimo nutrūksta pranešimai iš smegenų į kūną, todėl atsiranda raumenų tonuso sutrikimų. Hipertonusas dažnai pasireiškia vaikams ar suaugusiesiems, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, insultu arba patyrusiems sunkias galvos ar nugaros smegenų traumas. Ši būklė taip pat gali būti susijusi su spastiškumu ir distonija.
Kokie yra raumenų hipertonuso simptomai?
Su hipertonusu susiję simptomai:
- Funkcijos praradimas;
- Sumažėjęs judesių diapazonas;
- Raumenų sustingimas;
- Raumenų spastiškumas;
- Deformacija;
- Pažeistų raumenų jautrumas ir skausmas;
- Greiti raumenų susitraukimai;
- Nevalingas kojų kryžiavimas;
- Fiksuoti sąnariai.
Raumenų hipertonuso simptomai gali labai skirtis pagal savo požymius ir sunkumo laipsnį. Hipertonusas gali pasireikšti tik vienoje arba abiejose kūno pusėse. Simptomų pasireiškimo būdas labai priklauso nuo galvos ar nugaros smegenų pažeidimo vietos.
Kaip fizioterapija gali padėti hipertonuso atveju?
Kineziterapijoje taikomi įvairūs gydymo metodai, padedantys sumažinti hipertonusą ir pagerinti funkcijas. Raumenų hipertonusui gydyti gali būti taikomos įvairios gydymo priemonės, tarp kurių yra:
Laikysenos kontroliavimas
Kadangi susitraukia ir įsitempia daugybė raumenų, tikėtina, kad gali sutrikti vaiko laikysena. Gydymas yra orientuotas į vaiko atpalaidavimą ir bandymą sumažinti kūno įsitempimą, kad jo laikysena būtų natūralesnė.
Tempimo programos
Raumenų susitraukimai gali iškreipti vaiko galūnes ir neleisti jam laisvai judėti. Raumenų tempimas gali padėti pailginti susitraukusius raumenis, todėl vaikas gali laisviau judėti galūnes.
Ortopedinės priemonės
Ortopedines priemones galima derinti su raumenų tempimo programa. Šių priemonių pagalba laikoma taip, kad raumenys būti tinkamai tempiami net tada, kai vaikas yra ramybės būsenoje. Tokiu būdu galima pailginti pažeistus raumenis.
Normalaus judėjimo palengvinimas
Vaiko judėjimo modeliai gali būti pažeisti dėl įtampos ir kontraktūrų. Kartu su kitu gydymu galima praktikuoti kasdienę veiklą, lavinant jai atlikti reikalingus judesius.
Apibendrinimas
Raumenų hipertonusas - tai būklė, kuriai būdingas nenormaliai padidėjęs vaiko raumenų tonusas. Normalus raumenų tonusas leidžia kūnui laisvai judėti ir kartu priešintis gravitacijos poveikiui. Raumenų tonusas padeda laikysenai ir leidžia žmogui stovėti, sėdėti ir efektyviai funkcionuoti. Hipertonusą gali sukelti centrinės nervų sistemos arba nugaros smegenų pažeidimas, sukeliantis nervinių takų, atsakingų už raumenų tonusą, sutrikimus. Hipertonuso simptomai yra funkcijos praradimas, sumažėjęs judesių diapazonas, deformacija ir raumenų sustingimas. Kineziterapija - tai labai veiksmingas gydymo metodas, padedantis sumažinti raumenų hipertonuso padarinius. Todėl susiduriant su raumenų hipertonuso problema, labai svarbu kreiptis į patyrusius ir kvalifikuotus kineziterapeutus.
Augimo hormono svarba ir jo trūkumas
Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas teigia, kad per pastaruosius 25 metus užregistruota daugiau kaip tūkstantis žemaūgių žmonių. Dažnai kyla klausimas: koks ūgis yra mažas? Vyrauja nuomonė, kad ūgis yra mažas, kai vyrų ūgis mažesnis kaip 155 cm, o moterų mažesnis kaip 145 cm. Remiantis standartais normalaus ūgio vidurkiai yra: vyrų - apie 180 cm (nuo 171 iki 193), moterų - apie 167 cm (nuo 156 iki 181).
Normalus vaiko augimas daugiausiai priklauso nuo augimo hormono, lytinių ir skydliaukės hormonų. Žmogaus augimą veikia daug faktorių - tai genetiniai ir aplinkos veiksniai, visavertė mityba, fizinė ir psichinė sveikata, miegas, imuninė sistema. Aišku, lemiamą vaidmenį atlieka genetika. Beje, sunki ar ilgai besitęsianti liga, galvos trauma, patirta kūdikystėje arba vaikystėje, gali silpninti augimą.
Kaip hormonai keičia moters kūną?
Koks augimas yra normalus?
- Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas paauga 18-25 cm.
- Per antruosius - 10-13 cm.
- Per trečiuosius - 7,5-10 cm.
- Trejus metus iki brendimo augimas sumažėja iki 5-6 cm per metus!
- Kai mergaitei 12-13 metų, o berniukui-14-15 metų, yra augimo šuolis: 8 - 10 cm per metus!
Būk didelis...
"Kai vaikas giliai miega, jis auga“, - sako prof. L. Lašas. Svarbu eiti miegoti anksčiau, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. (apie 22-23 valandą ) prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Todėl labai svarbu, kad vaikas gultų ne vėliau kaip 21-22 valandą. Daugeliui aktualus klausimas: ar ūgiui turi įtakos rytinis miegas? Pasak prof. L. Lašo, rytinis miegas neskatina augimo proceso, bet suteikia psichologinį ir dvasinį komfortą.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į augimo greitį. Vaikai, paaugantys mažiau kaip 4-5 cm. per metus, turi būti tiriami. Jei staiga keičiasi augimo greitis, galima įtarti sveikatos sutrikimą ar lėtinę ligą. Būtina atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Jeigu 14,5-15 metų berniukui dar nėra jokių brendimo požymių, jį reikia tirti ir nustatyti, ar šis atsilikimas nulemtas ligos, ar šeimos paveldimų konstitucinių faktorių. Brendimą gali trikdyti plaučių, inkstų, širdies ligos, galvos ir sėklidžių traumos, navikai, cistos. Jeigu 13,5-14 metų mergaitei nėra nei vieno brendimo požymio, reikia nustatyti, kodėl brendimas vėluoja. Tėvai turėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar konsultuotis su endokrinologu. Brendimas yra tiesiogiai susijęs su augimu. Dažniausiai vaikai nustoja augti sulaukę 16-kos, rečiau - 18-kos metų.
Kaip užaugti dideliam?
Jaunam žmogui svarbu kuo daugiau aktyviai judėti - tik sporto krūvis turi būti normalus! Augimą labai skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas, kabojimas ant skersinio ir kitos sporto šakos. Tačiau sunkioji atletika, gimnastika slopina augimą. Anot prof. D. Lašienės, augimui daro įtaką ir kokybiškas maistas. Labai svarbu, kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, D, E, C vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Vaikams ir paaugliams naudinga gerti vitaminų kompleksą su mikroelementais. Vaistinėse yra didelis jų pasirinkimas. Ypač tamsiu metų laiku, rudenį-žiemą, kai mažai saulės ir šviesos, reikėtų vartoti ir žuvies taukus (kapsulėmis ar skystu pavidalu 1-3 mėnesius), kurie ypač svarbūs kaulams formuotis. Naudingi švieži ir džiovinti vaisiai, medus. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, riešutus, žuvį. Vengti saldumynų, ypač cukraus. Daugiau vartoti joduotos druskos, jūros kopūstų, žuvies taukų. Ir nepamirškime meilės. Kai šeimoje normalus psichologinis klimatas, draugiški, geri santykiai, vaikas jaučiasi mylimas ir reikalingas, tuomet jis ir sveikas, ir linksmas, ir gerai auga.
Pasak prof. L. Lašo, augimą stabdo lėtinės infekcijos: sinusitai, tonzilitai, ėduonies pažeisti dantys, bronchitai. Taip pat virškinamojo trakto sutrikimai, reumatoidinis artritas, širdies ligos. Rūkantys, vartojantys alkoholį ar narkotikus paaugliai anksčiau nustoja augti. Pastebėta, kad berniukų konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas dažniausiai pasitaiko dėl lytinių liaukų sekrecijos trūkumo. Mažą mergaičių ūgį dažnai lemia Ternerio sindromas - šia liga serga viena iš 2 500 gyvų gimusių mergaičių.
Kada gydyti augimo hormonu?
Tarptautinės augimo hormonų tyrėjų asociacijos nariai prof. D. ir L. Lašai sako, kad prieš 30 metų buvo sunku nustatyti paciento augimo hormonų būklę. Šiandien imunomikroanalizės būdu nustatomas hormonų kiekis kraujyje padeda tiksliau diagnozuoti ligą ir ją gydyti. Nustačius vaikui augimo hormono (AH) trūkumą, gydymas augimo hormonu turi būti pradėtas kaip galima greičiau ir tęsiamas visą augimo laikotarpį, kol sukaulėja kaulų augimo zonos ir pasiekiamas normalus ūgis. 1985 m. pasaulyje buvo sukurtas pirmasis rekombinantinis AH preparatas, kurio veikimas atitiko natūralaus hipofizės hormono veikimą. Jo kasdien švirkščiama po oda, dažniausiai vakare, imituojant ankstyvą naktinį AH sekrecijos padidėjimą. Injekcijos vieta kiekvieną kartą turi būti kita vengiant lipoatrofijų. Negalima viršyti rekomenduojamų dozių. Pacientai geriau toleruoja poodines injekcijas, jos ilgiau veikia nei injekcijos į raumenis. Prof. L.Lašas pabrėžia, kad diagnozuoti ligą, gydyti AH, stebėti pacientų būklę, atlikti visus tyrimus gali tik patyrę šios srities medikai. Kai viską atlieka profesionaliai, dažnai pasiekiama gerų augimo rezultatų.
Hemoglobinas ir jo reikšmė
Hemoglobinas - tai geležies turintis kraujo baltymas, organizme prisijungiantis ir pernešantis deguonį. Trūkstant organizme hemoglobino, vystosi anemija, liaudyje vadinama mažakraujyste. Naujagimio hemoglobino kiekis būna didesnis nei suaugusio, kadangi nėštumo metu sukaupto hemoglobino rezervo turi pakakti iki kol kūdikiui sukaks 6 ar daugiau mėnesių ir jis bus primaitinamas tirštu maistu. Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, vaikams dažniausiai pasireiškiančia apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu.
Ar kada pagalvojote, kodėl mūsų kraujas yra raudonos spalvos? Sodriai ryškią spalvą kraujui suteikia ypatingas kraujo pigmentas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose - hemoglobinas. Sveiko suaugusio žmogaus normalus hemoglobino kiekis kraujyje svyruoja tarp 110-160 g/l.
Ką svarbu žinoti apie hemoglobiną nėštumo metu?
Kaip rodo statistika, pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma net 30-40% besilaukiančiųjų. Besilaukiančios moters organizme padidėja kraujo tūris, o kartu išauga ir organizmui reikalingas geležies kiekis, dėl to hemoglobino rodikliai nėštumo metu gali šiek tiek smuktelti žemyn.
Hemoglobino koncentracija kraujyje nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Bendrojo kraujo tyrimo metu nustatomi raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekiai kraujyje. Mot. Hemoglobino kiekis kraujyje matuojamas gramais decilitre (g/dl) arba gramais litre (g/l). Rodiklių diapazonai skirtingose laboratorijose gali šiek tiek skirtis. Daugeliu atvejų anemija turi daugiau negu vieną priežastį ir, priklausomai nuo anemijos priežasčių, simptomai gali būti išreikšti labai aiškiai arba jų gali visiškai nebūti. Padidėjęs hemoglobinas kraujyje gali sukelti kraujo krešulių, riziką.
Jei kraujo tyrimas parodė sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, pirmiausia, ką galite padaryti - maksimalų dėmesį skirti subalansuotai ir visavertei mitybai. Kiekvieną dieną rekomenduojama valgyti geležies turinčių maisto produktų. Gaminant hemoglobiną, svarbų vaidmenį vaidina B grupės vitaminams priklausantys folatai. Organizme trūkstant folio rūgšties, raudonieji kraujo kūneliai negali subręsti, o tai įtakoti žemą hemoglobino kiekį. Jei hemoglobino kiekio trūkumas kraujyje ženklus, gydytojas gali rekomenduoti kurį laiką mitybą papildyti kokybiškais ir veiksmingais geležies preparatais.
Ūgis ir svoris: normalumo samprata
"Normalus" ūgis ir svoris yra gana sąlyginė sąvoka, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pavyzdžiui, aukščiausiais Europoje (o taip pat ir pasaulyje) laikomi Balkanų šalių gyventojai (vidutinis vyrų ūgis - 1.86 m, moterų - 1.71 m). Žemiausi Europoje - portugalai (vidutinis vyrų ūgis - 1.73 m, moterų - 1.62 m). Lietuviai patenka į aukščiausiųjų trejetuką - juos ūgiu lenkia tik jau minėti Balkanų šalių gyventojai ir Olandai.
Daugelį tėvų šios lentelės paskatina sunerimti, ypač jeigu jų kūdikio rodikliai mažesni. Svarbiausia - kaip kūdikis auga bėgant laikui, koks jo ūgio ir svorio santykis. Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Kiekvieno mažylio raida yra unikali ir nepakartojama, tačiau, specialistų teigimu, egzistuoja šiokie tokie standartai. Nenuostabu, kad tėvai domisi, ar jų kūdikio svoris, vaikų svoris pagal amžių nėra per didelis, ar kūno masės indeksas (KMI) nėra per didelis ar per mažas, ar tinkamas vaikų ūgis pagal amžių. Dažniausiai rūbai vaikams skirstomi pagal amžių, tad jei vaiko svoris yra didesnis, nei numatyta, gali būti, kad prireiks kiek didesnių drabužėlių. Tam, kad galėtumėte lengviau orientuotis, kokio svorio, ūgio turėtų būti jūsų mažylis, ir koks vaiko kojos dydis pagal amžių, šiame straipsnyje pateikiame Jums kelias lenteles. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kad mergaičių ūgis ir svoris šiek tiek skiriasi nuo berniukų, tad atkreipkite dėmesį į tai kokiai lyčiai priskirta lentelė apačioje. Be to, raginame nepamiršti, kad tai yra tik orientaciniai skaičiai, tad jei jūsų vaiko duomenys kiek skiriasi nuo lentelėse pateiktų duomenų, dar nereiškia, kad turite sunerimti.
Kūno masės indeksas (KMI)
Kūno masės indeksas (KMI) - skaičius, kuris gali signalizuoti padidėjusią riziką susirgti sunkiomis ligomis. KMI - tai kūno svorio ir ūgio santykis. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti bet kokio asmens KMI reikalingi svorio kilogramais ir ūgio metrais rodikliai. KMI apskaičiuoti galima svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu. Jei, jūsų vaiko svoris yra 30 kg, o ūgis - 1,38 m, reikėtų skaičiuoti taip: 30:(1,38*1,38)=15,75. Gautas skaičius yra jūsų vaiko kūno masės indeksas. Šis skaičius parodo, ar jūsų atžalos svoris yra tinkamas. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą. Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis, kaip anemija ir osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies ligos, tulžies pūslės ligos ar net vėžys. Vaikų KMI normų rodikliai kiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Tam, kad tėveliams būtų dar aiškiau, pateikiame ir vaikų kojos dydžio pagal amžių lentelę. Renkantis avalynę ar kojines, žinoma, geriausia atkreipti dėmesį į vidpadžio dydį - tai pėdos ilgis nuo kulnies iki pirštų viršaus. Primename, kad tai tėra orientacinis vaikų kojos dydis pagal jo amžių.
Pirmiausia, turime priminti, kad tai tėra orientaciniai skaičiai, tad jei jie nesutampa su jūsų kūdikio ar vaiko rodikliais iš karto neišsigąsite. Atžalos auga skirtingais tempais ir pasitaiko atvejų, kai vaikai ilgai būna mažesnio ūgio ar svorio ir staigiai paaugę pralenkia net ir bendraamžius, o savo amžiui per aukšti ir kiek per daug sveriantys vaikai stabteli, kol juos pasiveja bendraamžiai. Visgi, jei nerimaujate dėl savo vaiko sveikatos, rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dėl to pasikonsultuoti su juo.
Ar galima atspėti, kokio ūgio užaugs vaikas?
Aiškios formulės, koks bus vaiko ūgis jam užaugus, nėra. Jei mažylis gimė išnešiotas, yra sveikas, neserga endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra gera, galime prognozuoti jo ūgį pagal augimo kreivę. Ją patartina pradėti stebėti ne anksčiau, nei vaikas atšvenčia ketvirtąjį gimtadienį. Kaip tik tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, paskui stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai. Tada telieka augimo kreivę pratęsti iki aštuoniolikto gimtadienio ir prognozuojamas atžalos ūgis - prieš jus. Aišku, galima kelių centimetrų paklaida. Pavyzdžiui, jei jūsų keturmečio ūgis patenka ties 25 procentile, tikėtina, kad ir aštuoniolikmečio bus ties 25 procentile.
Taip, neišnešiotukai visuomet gimsta mažesnio svorio ir žemesnio ūgio. Jų ūgis ir svoris turi atitikti nėštumo savaitę, kurią jie gimė. Todėl natūralu, kad neišnešioti naujagimiai pirmais metais yra mažesni už savo bendraamžius. Tačiau jei mažyliai yra sveiki, iki antrojo, o itin anksti gimusieji - iki ketvirtojo savo gimtadienio pasiveja to paties amžiaus draugus. Nepasivejančiųjų paprastai būna ne daugiau nei 20 proc. visų ankstukų.
Kaip apskaičiuoti galimą vaiko ūgį?
Jei žemaūgių tėvų šeimoje augantis vaikas taip pat nėra aukštas ir atitinka taip vadinamąjį taikininį ūgį, manoma, kad jis yra sveikas. Taikininį ūgį galime apskaičiuoti pagal šias formules:
- Berniukų taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis + 13)/2) + (tėvo ūgis/2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo - 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 178 cm.
- Mergaičių taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis - 13)/2) + (tėvo ūgis/ 2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo - 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 165 cm.
Tiesa, šie skaičiai yra tik taikinys, į kurį galima lygiuotis. Todėl už neginčijamą tiesą priimti nereikėtų. Leidžiama tikrai gana nemaža paklaida - maždaug apie 6 cm.
Svarbu žinoti, kad vaikų ūgį lemia ne vienas genas, o jų visuma. Todėl būti tikriems, kad aukštaūgio tėčio sūnūs ir dukterys būtinai bus aukšti, tikrai nereikėtų. Gali būti, vaikas, pavyzdžiui, susirinko ne aukštaūgio tėčio, o žemaūgės mamos ar net žemaūgio senelio genus. Pats geriausias to įrodymas yra neidentiški skirtingo ūgio dvyniai, surinkę skirtingą genetinę informaciją.
Neretai mergaitės, pradėjusios lankyti mokyklą, aplenkia berniukus. O šie dažniausiai stypteli gerokai vėliau, kai visi mažiausiai to tikisi. Dažniausiai iki dešimtojo gimtadienio tiek mergaitės, tiek berniukai auga panašiu tempu. Tačiau apie vienuoliktus metus, kai ima lytiškai bręsti, mergaitės neretai aplenkia berniukus, kurie bręsti pradeda vėliau. Todėl nieko neturėtų stebinti, jei pradėjusi bręsti mergaitė už berniuką bus net 10 cm aukštesnė. Paprastai mergaitės auga iki 15-16, o berniukai - iki 17-18 m. Taigi, jaudintis berniukų mamoms tikrai nereikėtų - jų sūnūs laiko pasivyti ir net pralenkti dailiosios lyties atstoves tikrai dar turės.
Ką dar, be genų, būtų galima apkaltinti dėl per žemo vaiko ūgio?
Norint dėl žemo ūgio apkaltinti genus, pirmiausia reikia atmesti ligas ir įsitikinti, kad vaikas yra sveikas.
- Lėtinės ligos, tarkim, sunki širdies, virškinimo sistemos, plaučių, inkstų ar autoimuninės ligos bei vaistai, kuriais šios ligos gydomos, gali lemti, kad mažylis auga lėčiau.
- Ternerio sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių, būdingų mergaitėms. Žemas ūgis ir nepakankama kiaušidžių funkcija, lemianti sutrikusį lytinį brendimą ir vaisingumą, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda - pirmuosius mėnesius neretai pastebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas. Ternerio sindromą lemia vienos lytinės X chromosomos nebuvimas ar jos struktūriniai pokyčiai.
- Sutrikęs augimo hormonas, kurį išsiskirti skatina galvos smegenyse esanti liaukutė - hipofizė. Šios liaukutės veiklą stimuliuoja tam tikra galvos smegenų sritis, vadinama pagumburiu, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei kt. Kai augimo hormono ar jo faktoriaus pradeda trūkti, vaikas auga lėčiau. Tiesa, ši liga gana reta. Ja serga tik 5-10 proc. visų žemų vaikų.
Mamos savo mažyliams kartoja, kad jei šie mažai valgys ir neis laiku miegoti, neužaugs. Tiesos šiuose mamų žodžiuose nėra daug. Išsamių tyrimų, tai patvirtinančių ar paneigiančių, vis dar nėra. Taigi, žemam ūgiui įtakos gali turėti nebent badavimas ir nepakankamas baltymų kiekis maiste. Sakoma, kad vaikas auga, kai miega, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, kada organizmas daugiausia gamina miego hormono. Tačiau tiesioginio miego ir vaiko ūgio ryšio kol kas nustatyta nėra.
Kada vaikas yra tiesiog žemo ūgio, o kada galima įtarti ligą?
Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal profesorės Janinos Tutkuvienės sudarytas tam tikras procentilines kreives. Remiantis šiomis kreivėmis visi žemo ūgio vaikai, esantys ties žemesne nei trečia procentile, šeimos gydytojo turėtų būti siunčiami pas gydytoją endokrinologą. Kreipiantis į šį gydytoją būtina su savimi turėti kelerių metų vaiko augimo procentilines kreives, iš kurių medikas galės spręsti apie augimo kreivių savininko augimą.
Atminkite: vaiko ūgis (atsižvelgiant į gimimo ūgį) yra individualus. Labai svarbu, kiek jis paaugo per metus. Nuo ketverių iki dešimties metų vaikas turėtų paaugti ne mažiau nei 4-5 cm per metus. Beje, svarbu žinoti, kad prieš brendimą visų vaikų ūgis auga lėčiau. Taigi, jei jūsų atžalos branda yra vėlesnė nei jo bendraamžių, gali būti, ir ūgis bus gerokai žemesnis.
Kartais, kai tėvai yra žemo ūgio, o vaiko lytinis brendimas vėluoja, pakanka nustatyti kaulų amžių, kai kurių kurių hormonų kiekį kraujyje ar atlikus plaštakos rentgeno nuotrauką, kuri patvirtina arba paneigia įtarimus.
Kaip gydomi vaikai, esantys per žemo ūgio?
- Jeigu nustatoma lėtinė liga, gydoma ji.
- Nustačius Ternerio sindromą, skiriama augimo hormono. Šis gydymas - efektyvus ir saugus, todėl baimintis tikrai nereikėtų.
- Jeigu priežastis - augimo hormonas, taip pat skiriami hormoniniai preparatai.
O gal būtų galima kokiu nors būdu apgauti genus? Jeigu vaikas turi geną, apgauti gamtą yra sunku. Nebent būtų gydomas dėl tam tikros ligos, trukdančios augti. JAV buvo bandoma paauginti vaiką, kuriam nebuvo diagnozuota jokia liga. Deja, rezultatai optimistiniai nebuvo. Vaiką pavyko dirbtinai paauginti vos keliais centimetrais. Dėl šios priežasties taip auginti vaikus pamažu atsisakoma net ir JAV.
Teko girdėti, kad kabojimas ant skersinio padeda paaugti, o kai kurios sporto šakos ( imtynės, štangų kilnojimas) stabdo augimą. Nėra tokios sporto šakos, kuri padėtų berniukams paaugti. Na, gal centimetru ar dviem galutinį vaiko ūgį gali lemti kabojimas ant skersinio, tempimo pratimai, bet tikrai ne daugiau. Mergaičių ūgiui sportas taip pat įtakos neturi. Nebent jų tikslas būtų gimnastikos sportinės aukštumos ir jos treniruotųsi kasdien daugiau nei tris valandos. Tokiu atveju galėtume teigti, kad šių sportininkių ūgis yra truputį mažesnis, nei būtų buvęs, jei jos būtų taip nesportavusios.
