Nustatyti vaikams ribas nepažeidžiant jų savigarbos - nelengva užduotis mums, tėvams. Surinkome į vieną vietą 9 patarimus, kurie padės tai padaryti.
1. Valdykite savo emocijas
Būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias. Jūs jiems - pavyzdys. Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Kaip tokioje situacijoje, kai emocijos užgožia jūsų meilę vaikui, pasielgtų tikrai geras tėvas? Taip padarykite ir jūs. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite. Atsispirkite baudimo impulsui.
2. Gerbkite vaiko jausmus
Kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jūsų tikslas - sukurti ramią ir „palaikančią aplinką” savo vaikui.
Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam. Laikui bėgant jis išmoks ir galės reguliuoti savo emocijas. Nebandykite jo įtikinėti emocinės audros metu. Po visko jis jausis kur kas geriau ir bus artimesnis jums. Negalima sakyti „Užsičiaupk” (nes tai skaudina) ar meluoti (nes tai nukerta nematomas gijas, kurios sieja mūsų širdis).
3. Vaikai mokosi matydami pavyzdį, o ne girdėdami kalbas
Čia puikiai tinka pavyzdys apie dantų valymąsi. Pradėkite vaiką to mokyti, kai jis dar kūdikis, rodykite, kaip valotės savuosius dantis, tegul tai būna smagus užsiėmimas. Jam augant perduokite daugiau atsakomybės, ir galų gale vaikas valysis juos pats kas vakarą niekieno neprašomas. Tas pats principas tinka mokant mandagumo, palaukti savo eilės, rūpintis savo daiktais, maitinti savo augintinį, daryti namų darbus ir t.t. Rutina vaikui sukuria savotiškus „griaučius”, kad šis išmoktų pagrindinių įgūdžių.
4. Atliepkite dėmesį į vaiko emocijas ir nepraraskite ryšio
Nepamirškite, kad dažnai vaikai netinkamai elgiasi tada, kai jie jaučiasi blogi ir neturintys ryšio su mumis. Kai vaikas supyksta, jį užvaldo emocijos, atsitūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename lygyje:
- „Tu pyksti… Pasakyk, ko tau reikia žodžiais, o ne kąsdamas!”
- „Norėtum pažaisti ilgiau, bet metas miegoti.”
Užmegzkite mylintį akių kontaktą: „Tu dabar toks nuliūdęs.” Uždėkite ranką ant peties: „Tu bijai pasakyti man apie sausainį.”
5. Nustatykite ribas - tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją
Žinoma, jūs turite reikalauti iš vaiko laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau į situaciją pažvelkite iš vaiko perspektyvos. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas.
- „Nesikandžiok! Tu labai piktas ir įskaudintas, tačiau turi tai pasakyti savo broliui žodžiais.”
- „Metas miegoti. Žinau, kad norėtum pažaisti ilgiau.”
- „Aš žinau, jog nenori, kad mama sakytų NE… Tačiau atsakymas vis tiek yra NE. Mes nesakome vienas kitam „Užsičiaupk” net tada, kai esame liūdni ar supykę.”
- „Nesvarbu, koks išsigandęs esi, man reikia, kad pasakytum man tiesą.”
6. Sakykite TAIP vietoj NE
Vaikai padarys beveik viską, ko mes prašysime, jei mes to prašysime su meile. Raskite būdą, kaip vietoj NE sakyti TAIP, net nustatant ribas.
- „TAIP, metas susitvarkyti…”
- „TAIP, aš tau padėsiu…”
- „TAIP, tau nepatinka, kad einame miegoti, bet jei paskubėsime, galėsime paskaityti dar vieną istoriją”
- „TAIP, tvarkytis žaislus iš tiesų gali būti smagus užsiėmimas”
- „TAIP, aš myliu tave…”
- „TAIP - man labai pasisekė, kad tapau tavo tėčiu!”
Jūsų vaikas atsakys taip pat, kaip jūs į jį kreipsitės.
7. Kasdien skirkite laiko vaikui
Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Muškitės su pagalvėmis. Eikite imtynių. Verskitės kūlio. Leiskite vaikui papasakoti, kas jam svarbu, leiskite rėkti ir verkti. Tiesiog priimkite visus tuos jausmus. Būkite 100 procentų čia ir dabar. Vaikai, kurie žino, kad gali tikėtis kasdieninio specialiai jiems skirto laiko su tėvais, yra laimingi, nes jie pakankamai pasitiki jumis, kad išreikštų visas savo emocijas, be to, jie NORI gražiai elgtis.
8. Atleiskite sau
Jūs negalite būti geras tėvas, jei jaučiatės nepatenkintas savimi, o jūsų vaikas negali elgtis „tinkamai”, jei jaučiasi nepatenkintas savimi. Jūs visada galite pagerinti tarpusavio santykius. Pradėkite šiandien.
9. Kai kažkas nepavyksta, apkabinkite save. Tada apkabinkite savo vaiką.
Kūdikio auklėjimas. Pastangos sudrausminti kelių ar keliolikos mėnesių mažylį dažnai gali atrodyti bergždžios - jis, atrodo, dar yra per mažas, kad suvoktų pamokymus. Pabrėžkite tai, kas gera. Nelaukite, kol mažylis padarys ką nors blogo, - geriau pagirkite jį už jums patinkantį elgesį. Drausminimo priemonės turi būti paprastos. Jeigu manote, kad turite sudrausti mažylį, darykite tai kuo paprasčiau. Bus geriausia, jeigu švelniai, bet tvirtai pasakysite „ne“ ir nukreipsite jo dėmesį į ką nors kita. Nesustokite, jeigu jis nesiliauja elgtis blogai. Jūsų atkaklumas galiausiai duos vaisių. Tačiau prisiminkite, kad tikslas yra ne tik sudrausminimas, bet ir pamoka. Nemuškite vaiko, verčiau kalbėkite su juo. Venkite bet kokių bausmių - iki vienerių metų vaikas nesupranta jų esmės. Mušti vaiką, net jei tai tik „nekaltas“ pliaukštelėjimas, yra prasta mintis, nes vaikui tai yra „pamoka“, kad mušimas yra tinkamas būdas spręsti problemas ir pasiekti savo. Nieko neprarasite, jei paaiškinsite, ką ir kodėl jis daro blogai. Parodykite, kad jį mylite. Gauti tai, ko nori, kūdikiui reiškia, kad jis yra saugus ir mylimas. Tačiau ne viskas, ko kūdikis nori yra jam naudinga (o kartais gali būti ir pavojinga). Svarbu ugdyti kūdikio supratimą, kad užgaidų pildymas nėra tas pats kas meilė. Šiuo metu kūdikis, nors dar nekalba, yra labai imlus kalbai. Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių - kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.“
10-11 mėnesių kūdikio mityba ir raida
10-11 mėnesių kūdikiai taip įpratę mokytis iš tėvų, kad jie ima sekti tėvų žvilgsnį (be jokio dėmesio atkreipimo balsu ar parodymo pirštu). Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsį ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite.
Mitybos ypatumai
Nuo 10 mėnesių Medeinai pradėjome duoti kai kurių pieniškų produktų. Perskaičiau, kad reikėtų pradėti nuo kefyro arba rūgštaus pieno. Pastarojo mes beveik nevartojame, todėl taip išėjo, kad per visą mėnesį ir dukrytei jo nedavėme paragauti. Tačiau bandėme kelis lašelius kefyro - pirmai pradžiai. Oi kaip ji susiraukė, juk kefyras - rūgštus. Taip bandėme kelis kartus, kol po truputį mažoji priprato prie naujo skonio. Žinoma, ji kefyro išgeria nedaug. Nežinau, kiek reikėtų duoti kefyro ar rūgštaus pieno per dieną tokio amžiaus vaikui, o gal tik kelis kartus per savaitę? Jogurtas. Kitas pieno produktas, kurio davėme dukrai - jogurtas. Pirmiausia nupirkau natūralų. Visai nepatiko. Vienas šaukštelis - ir daugiau net nežiūrėjo į tą pusę. Dar kelis kartus pabandžiau, bet išeidavo taip, kad vyresnioji už sesutę suvalgydavo. Tuomet išrinkau be konservantų, bet su mėlynėmis. Šitas dukrytei patiko. Mes patys sau jau senokai nebepirkdavome jogurto, o tiesiog maišydavome kefyrą su namine uogiene. Mergytei patiko. Bet… Tomis dienomis teko užmiršti visas pamokėles apie naktinį puoduką (pratinamės nuo septynių mėnesių, kiekvieną kartą po miegelio ir kai veido išraiška parodo, kad bus „rimtas reikalas“). Mat mergytei paleido viduriukus. Varškė. Tiksliai nežinau, ar varškę geriau duoti nuo 10 ar nuo 11 mėnesių. Mes kelis kartus pabandėme jos duoti Medeinai. Tačiau dukrytei nepatiko. O aš ir nežinau, kuo ją būtų galima paskaninti. Nes namuose trinti vaisiai irgi nepadėjo. Kiek anksčiau gydytojas sakė, kad uogienės dar nereikėtų duoti. Tai įdomu, kaip paskaninti varškę, kad ji būtų skanesnė? Nežinau, ar yra tokių vaikų, kurie nemėgsta blynų, o gal jų dar nereikėtų duoti. Kiti patiekalai. Šį mėnesį Medeina vis dar pratinasi prie grūdų košių - rytais. Duodu su trintais vaisiais, bet ne itin godžiai valgo. O štai mano mamos virtas košes Medeina mėgsta. Pietums mėsytė ir vis dar atskirai daržovės. Mėsą mergytė labai mėgsta ir jos gali valgyti, kad ir visą dieną. Beje, pirmąjį gimtadienį švęsime ten, kur šilta. Tai galbūt gydytojas galėtų patarti, kokių maisto produktų reikėtų vengti svetimoje šalyje.
Kai kūdikiui sukanka 10-12 mėn., jį reikia pradėti pratinti prie suaugusiųjų maisto. Tad galima saikingai duoti rūgščių pieno produktų. Lietuvoje labiausiai paplitę rūgpienis (dažniausiai suvokiamas kaip kaime surūgęs pienas), kefyras ir jogurtas. Rūgpienis - tai pienas, raugintas tik su pieno rūgšties bakterijų raugu; kefyras - pienas,raugintas su kefyro grybelio raugu, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai; jogurtas - tai pienas, fermentuotas Streptococcus thermophiles bakterija ir viena iš Lactobacillus acidophilus ar Lactobacillus bulgaricus bakterijų. Medeinai kefyras galėjo nepatikti, nes jis buvo rūgštus. Kefyro tokio amžiaus vaikutis gali išgerti po 1/2 puodelio kelis kartus per savaitę, ir to visiškai pakanka. Daugiausia galima duoti 200 ml kefyro per dieną (ne iš karto visą dozę), bet tik tuomet, jeigu kūdikis nori. Perkant bet kokį rūgštų pieno produktą būtina atidžiai perskaityti, iki kokios datos galioja ir iki tos datos būtina suvartoti. Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių jogurtų, nes juos lietuviai labai mėgsta - jogurtai yra švelnesnio skonio nei kefyras, turi naudingų probiotinių bakterijų. Jei ant jogurto parašyta, kad jis „be konservantų, bet su mėlynėmis“ (ar kitomis uogomis), negalima tikėti. Be konservantų neįmanoma išlaikyti mėlynių tol, kol jos gaminant paklius į jogurtą. Kodėl netiko kefyras. Medeina suviduriavo po kefyro ir uogienės mišinio. Priežasčių galėjo būti ne viena. Pavyzdžiui, per daug uogienės (primenu, kad uogienės - bevertis produktas). Galėjo būti senstelėjęs kefyras. O gal pagamintas su uogiene kefyras iki valgymo momento valandą-kitą buvo palaikytas kambario temperatūroje. 11 mėn. kūdikių virškinamasis traktas nėra toks stiprus kaip suaugusiųjų, todėl mergaitės organizmas, gindamasis nuo jam netinkamo patiekalo, pradėjo greičiau jį šalinti - pradėjo viduriuoti. Mažiems vaikams geriausiai tinka šviežias jogurtas be priedų arba šviežias kefyras su per sietelį įtraiškytomis šviežiomis sezono uogomis. Kodėl atsisako varškės. Medeina instinktyviai atsisako varškės, nes iki 3 metų vaiko inkstai nėra visai subrendę. Dėl to ir didelis baltymų kiekis, patekęs į organizmą, apsunkina inkstų darbą. Virtų varškėčių skonis pakinta, ir dėl to maži vaikai juos mieliau valgo. Košių gardinimas. Avižų dribsnių, grikių, miežių, ryžių košės puikiai tinka 11 mėn. ir vyresniems kūdikiams ir vaikams. Vietoje sviestuko geriau įpilti šaukštelį nerafinuotų šalto spaudimo aliejų. Dar geriau, kai vieną kartą į košę įpilama vienos rūšies nerafinuoto šalto spaudimo aliejaus, o kitą kartą - kitos. Svieste yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, o mažajam žmogui daug reikalingesnės nesočiosios riebalų rūgštys. Suprantama, vienu metu košę reikia pagardinti vienu priedu. Vietoje sviesto dar galima į košę įmaišyti 1-2 arbatinius šaukštelius Lietuvoje užaugusių kavamalėje sumaltų lazdynų riešutų. Jei dedama sviesto, jis turi būti nesūdytas ir be jokių priedų.
Kūdikis kelionėje
Gana didelė dalis vaikų iki 3 metų klimato pokyčius sunkiai ištveria - jie suserga nuvykę į šiltus kraštus arba suserga iš jų grįžę. Prieš išvykstant į šiltus kraštus privaloma vaikutį apsaugoti nuo susirgimo hepatitu A ir hepatitu B - vaikas nuo šių infekcijų turi būti paskiepytas, po skiepo iki išvykimo datos turi būti praėję ne mažiau kaip pusantro mėnesio. Mano nuomone, visi patiekalus ir vandenį, skirtus kūdikiui maitinti, reikėtų nusipirkti parduotuvėje Lietuvoje. Košėms gaminti (bet ne gerti!) tinka ekologiškas pienas.
Kiaušinis ir sūreliai
Ar galima 10-11 mėn. Kiaušinis? Taip, galima. Kiaušinis turi būti prieš verdant nuplautas, nesenas, nepažeistu kevalu ir kietai išvirtas (virtas ne trumpiau kaip 7 min.). Ar galima duoti 10-11 mėn. Sūrelių? Iš varškės ją supresuojant gaunami įvairūs balti sūriai (varškės sūriai). Taigi sūreliai, kaip ir varškė, iki 1 metų nerekomenduojami, o antrais gyvenimo metais kartą per dieną galima duoti pusę sūrelio (dažniausiai sūrelio svoris būna 45-60 g).
Kiti produktai
Ar galima duoti 10-11 mėn. Šokolado? Nerekomenduojama.
10 mėnesių kūdikio raida
10 mėnesių kūdikio raida: aktyvus motorinių įgūdžių lavinimas, šliaužiojimas ir ropojimas. 10 mėnesių mergaitės sveria nuo 8,4 iki 11 kg ir yra 70 - 76,5 cm ūgio. Šiuo raidos laikotarpiu kūdikiui labai svarbu judėti. Jis ritinėjasi, ropoja ir gal net bando stotis. Ne visi mažyliai vystosi vienodai. Ropojimas yra labai sudėtingas procesas, kurio kūdikis pirmiausia turi išmokti. Norint judėti ranka į priekį ir paskui priešinga koja žengti žingsnį, reikia puikių koordinacijos įgūdžių. Tam, kad kūdikis galėtų sąmoningai valdyti savo judesius, smegenims reikia informacijos apie galūnių padėtį ir raumenų įtempimą. Už tai atsakingi receptoriai yra sausgyslėse ir raumenyse. Be to smulkioji motorika irgi gerėja, o mažylio griebimo judesiai tampa tvirtesni ir tikslesni. Kūdikio motorinis vystymasis dešimtąjį mėnesį taip pat turi įtakos jo pojūčių vystymuisi, nes stiprėja kūno suvokimo ir koordinacijos įgūdžiai. Mažylis labiau pasitiki savo judesiais. Šio amžiaus kūdikiai labai nori judėti. Per pastaruosius kelis mėnesius stiprinote ir puoselėjote tvirtą ryšį su savo vaiku. Šio amžiaus kūdikis pažįsta jį supančią aplinką ir žmones. Mažylis tiksliai žino, kas yra mama, tėtis, brolis ar senelė. Dabar bendravimas su kitais vaikais taip pat tampa įdomus. Šio amžiaus kūdikis bendrauja ne tik skiemenų skiemenimis, kurias išmoko per paskutinį mėnesį, bet ir fiziniais signalais bei emocijomis.
Žaidimai ir lavinimas
Paveikslėlių knygelės. Kūdikis gali kartu su jumis žiūrėti knygeles su paveikslėliais ir taip gerinti kalbos supratimą. Žaidimai su vandeniu. Labai svarbu lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Galite kūdikiui duoti žaisti su puodeliais, pripildytais vandeniu. Motyvuokite kūdikį perpilti skystį iš vieno puodelio į kitą. Žaidimai su rankyčiu plojimu. Kūdikiams labai patinka pliaukštelėjimo rankutėmis žaidimai. Tokie žaidimai ne tik smagūs, bet ir gerina mažylio rankų koordinaciją. Naudokite išbandytą lopšinę, sugalvokite savo eilėraštuką arba paplekšnokite rankomis pagal vaikų darželio eilėraštuką.
Psichomotorinės raidos įgūdžiai dešimtojo mėnesio pabaigoje
- Gulėjimas ant pilvo: Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno-pirmyn ir atgal. Nekoordinuotai ropoja. Nėra “kryžminės koordinacijos”: kairė koja-dešinė ranka. Iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti. Iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.
- Sėdėjimas: Iš aukštielninkos padėties pats savarankiškai atsisėda, prisilaikydamas už baldų. Vaikas nuo šiol gali atsisėsti be suaugusiojo pagalbos. Tam jis naudoja abi rankas ir jam dar reikia gana daug pastangų. Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ir beveik ištiestomis kojomis. Sėdėdamas gali sukiotis į abi puses, neprarasdamas pusiausvyros. Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką. Jeigu nori pasiimti daiktą, esantį jam nepasiekiamu atstumu, tai dažniausiai pasisukdamas atsistoja “ant keturių” ir nuropoja prie žaislo. Sugeba iš keturpėsčios ar gulimos ant pilvo padėties atsisėsti.
- Stovėjimas: Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyskta atsistoti.
- Griebimas: Pincetinis griebimas: mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu. Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės. Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį. Kiti pirštai neturi dalyvauti. Įgūdį turi būti įvaldžiusios abi rankos. Beldžia dviem kaladėlėmis viena į kitą kelis kartus. Vaikas į abi rankas pagriebęs po kaladėlę, gali ne sykį tikslingai suliesti jas ir padaužyti vieną į kitą.
- Percepcija (suvokimas): Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus. Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
- Kalbėjimas: Dialogas: fonetiškai teisingas išmoktų skiemenų mėgdžiojimas. Vaikas žvilgsniu fiksuoja mamą ir aiškiai pakartoja jam ištartus skiemenis taip, kad kalbėjimo-atsakymo žaidimą tarp motinos ir vaiko galima laikyti dialogu.
- Kalbos supratimas: Pasukdamas galvą, vaikas ieško pavadinimo jam žinomo daikto arba asmens. Suradęs bent akimirką į jį žvelgia, o jei tai žmogus, nusišypso.
- Socialumas: Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį.
10 mėnesių kūdikio psichomotorinės raidos patarimai
10 mėnesių amžiaus kūdikis ropodamas tyrinėja namų aplinką, pasiekia norimą daiktą. Ropojimą papildo savarankiško atsistojimo įgūdžiai. Jei pastebėjote, kad Jūsų kūdikis, būdamas 10-12 mėnesių amžiaus dar nerodo noro ir nemėgina tai atlikti, tai šioje vaizdinėje medžiagoje išvysite, kaip mokinti kūdikį atsistoti prie baldo atsispiriant viena koja. Kai įsikibęs į tvirtą pagrindą (pvz. baldą) kūdikis stojasi, bet jau nebesitraukia į viršų vien rankomis, turėtų mokytis pereiti į klūpimą padėtį, kad saugiai nusileistų ant žemės. Kaip paskatinti kūdikį atlikti šį judesį išvysite vaizdinėje medžiagoje. Išmokęs atsistoti ir atsiklaupti, kūdikis toliau bando įveikti atstumus laikydamasis į baldus, eidamas šoniniu žingsniu. Tokiu būdu stiprėja dubens, šlaunų stambiosios raumenų grupės, lavėja pusiausvyra ir judesių koordinacija. Tai pereinamas etapas, kol Jūsų kūdikis pradės savarankiškai vaikščioti. Jei pastebite, kad Jūsų kūdikis vis dar nerodo pastangų eiti šoniniu žingsniu, tuomet vaizdinėje medžiagoje išvysite, kaip paskatinti kūdikį eiti šoniniu žingsniu. Kai kūdikis jau drąsiai eina šoniniu žingsniu pagal baldus, mokiname kūdikį įveikti trumpus atstumus tarp baldų, taip kaip parodyta vaizdinėje medžiagoje. Namuose tikrai rasite daiktų, tokių, kaip vaikiška kėdutė, pufas, ar žaislų dėžė, kurią kūdikis pradės stumdyti. Auginti vietoje nenustygstantį kūdikį - nelengvas darbas, tačiau bus paprasčiau, jeigu laikysitės dienos režimo. Tačiau ekspertai pataria neskubėti - kūdikio kaklas ir nugara dar nėra pakankamai tvirti, kad nelaimės atveju jiems būtų garantuota apsauga. Šio amžiaus kūdikiai yra labiausiai prisirišę prie mamos, o žaidimas su kitais vaikais juos sudominti sunkiau. Poreikis socializuotis atsiranda ir stiprėja po truputį. Kūdikis iš pradžių ima atsargiai domėtis kitais vaikais, nori juos tiesiog stebėti išlaikydamas „saugų“ atstumą. Taip prasideda vaiko socialinis tobulėjimas. Nereikia šios raidos kaip nors specialiai skatinti. Ji vyksta natūraliai ir laipsniškai. Saugokite savo nugarą ir keldama vaiką (ar bet kokį kitą daiktą) mažiau lenkitės per liemenį, o sulenkite kelius ir pritūpkite. Sėdėkite tiesiai, nekryžiuokite kojos ant kojos. Miegokite ant kietesnio čiužinio. Jeigu nuolat jaučiate nugaros skausmą, apsilankykite pas kineziterapeutą ir paprašykite išmokyti nugaros raumenis stiprinančių pratimų.
Sėdėjimo raida PRATIMAI
Faktas: Centrinėje Afrikoje gyvenančios akų genties tėvai paima savo mažylius ant rankų ir pamyluoja juos mažiausiai penkis kartus dažniau nei bet kuriai kitai pasaulio kultūrai priklausantys tėvai.
