Leukemija - tai reta piktybinė kraujo liga, kuri vaikams pasireiškia dažniausiai iš visų piktybinių ligų.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tik iki dvidešimties naujų šios ligos atvejų. Gydymas ilgas ir sudėtingas, tačiau išgyvenamumas nuolat didėja, o taikomi metodai tampa vis tikslesni ir saugesni. Galima pasidžiaugti šios ligos gydymo rezultatais: bendras vaikų, sergančių leukemija, išgyvenamumas siekia apie 90 procentų: limfoblastinė leukemijos gydymo efektyvumas yra virš 90 procentų, mieloblastinė leukemijos - apie 70 procentų.
Vaikų amžiuje onkologinės ligos - retos, lyginant su suaugusiais jos sudaro tik 0,5 - 1 proc. visų piktybinių ligų. Vaikai dažniausiai serga piktybinėmis kraujo ligomis - leukemija, taip pat dažnai diagnozuojami centrinės nervų sistemos navikai, limfinio audinio navikai (limfomos), kauliniai ir jungiamojo audinio navikai bei embrioniniai navikai (blastomos). Onkologinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pirmaisiais penkiais gyvenimo metais arba paauglystėje.
Onkologinių ligų simptomai vaikams - labai nespecifiški, pavyzdžiui, vaikas skundžiasi apetito stoka, mažėjančiu svoriu, bloga savijauta, jį kankina prakaitavimas, dažnos infekcijos, irzlumas. Simptomai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, apčiuoptas darinys taip pat gali būti kitų, gerokai dažnesnių ligų simptomai. Vaikų onkologinės ligos diagnostika kelia didelius iššūkius vaikų specialistams.
Leukemijos simptomai nespecifiniai, todėl ligos pradžioje juos galima supainioti su kitomis ligomis. Dažniausi požymiai yra: silpnumas ir blyškumas, kylantis dėl mažakraujystės, karščiavimas be aiškios priežasties, kraujavimo epizodai (pavyzdžiui, dažnos mėlynės, pakraujavimas iš dantenų ar nosies), odos bėrimai, kaulų ir sąnarių skausmai, dėl kurių vaikai gali skųstis kojų nuovargiu ar nenoru vaikščioti, padidėję limfmazgiai, blužnis ar kepenys.
Šie simptomai gali būti panašūs į infekcinių ligų, leukemijos įtarimas gali kilti vėliau, atsiradus pakitimų kraujo tyrimuose. „Kai kalbame su paciento tėveliais, jie mini išvardintus požymius, tačiau dažniausiai juos ir priskirdavo nuovargiui, nes po dienos darželyje juk dažnai vaikas būna pavargęs ir nori pabūti tėvams ant rankų“, - sako doc. G. Vaitkevičienė.
Kai kuriems pacientams labiau padidėja limfmazgiai, kepenys ar blužnis, kitiems - mažiau. Tai priklauso nuo konkrečių leukeminių ląstelių savybių ir jų kaupimosi vietų. Anksčiau leukemija buvo laikoma viena liga, tačiau šiandien žinoma, kad kiekvienas pacientas serga beveik unikalia leukemijos forma.
Pastebėjęs nukrypimus kraujo tyrimuose gydytojas siunčia gydytojo vaikų onkohematologo konsultacijai. Hematologai turi daug patirties ir „įgudusią akį“, įvertina visus simptomus ir gana greitai gali įtarti leukemiją, tačiau galutinė diagnozė tėvams pasakoma tik įsitikinus jos buvimu, pasirėmus moderniais ištyrimo metodais.
„Laboratoriniais tyrimais (atliekama citometrijos metodu) ištiriama ląstelė ir pagal jos sudėtį galima nustatyti, ar ji piktybinė, ar pokyčiai yra dėl persirgtos virusinės ligos. Išanalizavę visus turimus tyrimus galime pasakyti, ar iš tiesų tai yra kraujo vėžys - limfoblastinė leukemija ar mieloblastinė leukemija“, - apie tyrimus aiškina gydytoja vaikų onkohematologė doc. G.
Leukemija diagnozuojama greitai ir tiksliai, pasitelkiant šiuolaikinius laboratorinius tyrimus. Dažniausiai diagnozę galima nustatyti per pusę dienos. Diagnozei patvirtinti reikia ištirti kaulų čiulpus, kuriuose formuojasi kraujo ląstelės. Tam atliekama kaulų čiulpų punkcija - šios procedūros metu paimami keli mililitrai kaulų čiulpų mėginio.
„Tėveliams ir vaikams visada išaiškiname, kaip ši procedūra atliekama - su bendrąja nejautra, dalyvaujant gydytojams anesteziologui ir hematologui, mėginiai siunčiami į laboratoriją išsamiai analizei. Rezultatai dažniausiai gaunami per kelias valandas“, - tyrimų eigą ir atlikimo metodiką aiškina gydytoja vaikų onkohematologė doc. G.
Leukemijos diagnozei svarbūs ir įvairūs genetiniai tyrimai, padedantys tiksliau nustatyti ligos tipą ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Negydant šia liga sergančio paciento, ji gali progresuoti labai greitai, per keletą dienų gali prireikti skubių paciento gyvybę gelbstinčių priemonių. Kitiems pacientams liga gali progresuoti lėčiau, tačiau vis tiek per trumpą laiką ji tampa pavojinga.
Tėvai ir vaikai, išgirdę leukemijos diagnozę, patiria didžiulį stresą. Jie dažniausiai nerimauja dėl gydymo trukmės, skausmingų procedūrų ir galimų komplikacijų. „Suprantama, kad vaiko liga pirmiausia sunki emociškai ir klausimų kyla begalė. Nerimauja dėl visko - gydymo, adatų, skausmo, ligos baigties. Jie nežino, kiek truks gydymas, kiek laiko teks praleisti ligoninėje. Ypač bijo komplikacijų, tokių kaip infekcijos ar aukšta temperatūra. Daug emocinių išgyvenimų sukelia nuslinksiantys plaukai.
Daug kalbame su tėvais, aiškiname ir atsakome. Kartais klausia apie ligos stadiją. Paaiškiname, jog leukemija nėra stadijuojama, kaip kitų organų vėžys. Tai yra kraujo vėžys, kraujo ląstelės cirkuliuoja visame organizme - nuo kojų pirštų iki smegenų, kepenų, plaučių, širdies, inkstų, tai yra visų žmogaus organų. Kadangi jos pasiskirsto su kraujotaka, liga neturi lokalizuotų stadijų“, - sako doc. G. Vaitkevičienė.
Be sveikatos klausimų, tėvus jaudina ir kasdieniai rūpesčiai: kaip suderinti gydymą su darbu, ar vaikas galės mokytis, ar nepraleis mokslo metų. Kartais kyla klausimas, kiek visa tai kainuos. „Svarbu žinoti, kad Lietuvoje standartinis gydymas (įskaitant chemoterapiją ir labai retais atvejais, jeigu prireikia - kaulų čiulpų transplantaciją) apmokamas valstybės lėšomis. Ypatingais atvejais, kai reikia nestandartinių, retai skiriamų vaistų ar tyrimų, padeda fondai, su kuriais bendradarbiaujama. Socialinės garantijos taip pat egzistuoja - tėvai gali gauti nedarbingumą visus metus, kuris leidžia jiems būti su vaiku“, - sako gydytoja.
Gydymas trunka ilgai: mieloblastinė leukemija gydoma apie pusę metų, limfoblastinė leukemija - dvejus metus. Pradinė gydymo fazė yra intensyviausia, vėliau jo intensyvumas mažėja, vaikai daugiau laiko praleidžia namuose, galiausiai konsultacijoms atvyksta tik pasitikrinti ir geria vaistus namuose.
Pagrindinis leukemijos gydymo standartas yra chemoterapija, kuri taikoma visiems pacientams. Kaulų čiulpų transplantacija taikoma tik išskirtiniais atvejais, tik tada, kai chemoterapija nėra veiksminga: „Tai pasitaiko retai - maždaug 2-3 procentams leukemija sergančių vaikų transplantacijos prireikia kaip pirmos eilės gydymo. Jei liga atsinaujina, transplantacija gali būti taikoma dažniau, daugiau nei pusei pacientų“, - sako gydytoja.
Maždaug po mėnesio nuo gydymo pradžios nustatoma, ar leukeminės ląstelės yra jautrios paskirtiems vaistams. Jei jos tinkamai reaguoja į gydymą, galima taikyti mažiau intensyvų gydymo režimą, o pastaraisiais metais net siekiama mažinti jo agresyvumą, kad būtų išvengta nereikalingų šalutinių reakcijų. Tačiau jei gydymo poveikis yra nepakankamas, svarstoma apie intensyvesnį gydymą - gali būti taikomi papildomi ar inovatyvūs preparatai.
„Šiuo metu visos pastangos sutelktos tam, kad ateityje dar daugiau vaikų būtų išgydyta su kuo mažesnėmis pasekmėmis. Tai labai pozityvi žinia - kiekvienais metais atsiranda naujų vaistų ir gydymo metodų. Siekiama ne tik visiško pasveikimo, bet ir kuo labiau sumažinti ilgalaikius šalutinius poveikius, kad vaikai galėtų gyventi visavertį ir kuo sveikesnį gyvenimą. Todėl didelis dėmesys sutelkiamas į pasveikusiųjų po ligos gyvenimą.
Esame turėję tokių pacientų, kurie leukemija persirgo vaikystėje, patys neprisimena šios ligos, o tėveliai nieko apie ją ir nepasakoja. Kalbame ir apie tai, nes kartais galima atrasti sąsajų tarp buvusios ligos ir sveikatos sutrikimų suaugus, o jų gydymo strategiją gali lemti ankstesnė ligos istorija“, - sako Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų onkohematologė doc. G.
Trejų Beatričės mama iki šiol aiškiai prisimena tą dieną, kai viskas pasikeitė: „Liga buvo aptikta atsitiktinai. Užsiregistravome pas gydytoją, nes pastebėjome, kad dukrytei dažniau atsiranda mėlynių. Iki tol - jokių nusiskundimų, ji buvo guvi, lankė būrelius, džiaugėsi vaikyste, - pasakoja mergaitės mama. - Poliklinikoje paėmė kraujo tyrimams, o po kelių valandų sulaukėme skambučio: ar patys galėsime nuvykti į Santaros klinikas, ar reikia greitosios pagalbos? Išsigandome. Galvojome - gal aptiko kažkokią infekciją. Skubiai išvažiavome.
Dabar šeima jau įveikė trečdalį gydymo kelio, tačiau pripažįsta - sunkiausias momentas buvo pats pirmas: „Kai išgirsti, kad tavo vaikas serga sunkia liga, tai prilygsta milžiniškam smūgiui. Pirmiausia ateina siaubas. O paskui - tūkstančiai klausimų: kaip reikės prisitaikyti? Kiek viskas truks? Ar reikės gydytis kitame mieste? Kaip padėti vaikui, kad jis jaustųsi saugus, o ne išsigandęs ir kenčiantis? - Beatričės mama dalijasi, kokios mintys ją užgriuvo pačioje pradžioje. - Bet kai išgyveni pirmuosius šoko etapus, pamažu susigyveni su nauja realybe. Supranti, kad tavo užduotis - nebijoti, nes vaikui labiausiai reikia ramybės, šilumos ir šviesos. Mes su vyru prie dukrytės neverkiame, nes žinome, kad jai nuo to tik sunkiau. Ji dar per maža suprasti savo ligos rimtumą, todėl nesakome jai diagnozės. Ir, sakyčiau, mums puikiai sekasi - ji nėra išsigandusi. Priešingai, labai myli gydytojas ir slaugytojas, noriai važiuoja į ligoninę. Mūsų gydytoja Sonata Trakymienė - fantastiško gerumo žmogus.
Gydymas ilgas, ligoninėje tenka praleisti daug laiko, todėl aplinka, kurioje vaikas ir jo šeima gyvena šiuo laikotarpiu, tampa antraisiais namais: „Svarbiausia - jaustis saugiai. Ir mes tą jaučiame. Medikai kantrūs, rūpestingi, su vaikais elgiasi švelniai, neskubėdami ir negąsdindami, - su dėkingumu kalba Beatričės mama. - Bet ir tėvai čia nepaliekami vieni. Gauname tiek daug palaikymo, viskas aiškinama, kartojama, guodžiama, jeigu to reikia. Esame kalbėję su gydytojais ir po darbo valandų - jie visada atsako į klausimus, nesvarbu, ar tai būtų medicininiai, ar socialiniai dalykai.
Šeimai ypač svarbu buvo tai, kad Beatričės mama galėjo visą laiką būti šalia dukros: „Kai dukrytė pateko į intensyviosios terapijos skyrių, galėjau likti su ja. Tai nėra smulkmena. Kai tavo vaikui blogai, negali būti atribotas ir laukti žinių namuose. Buvimas kartu yra neįkainojamas.“ Iki leukemijos diagnozės šeima net nežinojo, kaip ši liga gydoma ir ką reiškia visa ši kelionė: „Mes neturėjome jokios patirties. Labai svarbu buvo sužinoti, kad gydymas visiškai nekainuoja.
O kaip su trejų metų Beatriče kalbama apie ligą? „Ji dar per maža suprasti, todėl tiesiog sakome, kad reikia patikrinti kraują, patikrinti, kaip ji jaučiasi. Kartais su ja pažaisti netgi lengviau nei paaiškinti - sakome, kad ir mamai, ir tėčiui reikia kraujo tyrimo. Tėtis tik pleistriuko negavo, o tu gavai! - šypteli mama.
Vaikų onkologinės ligos gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Tai leido stipriai pagerinti vaikų onkologinių ligų prognozę. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad vaikų, sergančių kai kuriais piktybiniais navikais, išgyvenamumas per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo nuo 30-50 proc. iki 80-90 proc. Deja, kai kurių onkologinių ligų prognozės nepagerėjo, nepaisant onkologijos srities progreso. Daug naujovių įdiegta ir toliau diegiama vaikų onkologinių ligų diagnostikoje bei gydyme.
Atsirado nauji diagnostikos metodai - didelės raiškos vaizdiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimas su audinių perfuzija, leidžiantis skirti naviką nuo kitos prigimties pakitimų (nekrozės po gydymo), branduolinės medicinos tyrimai - pozitronų emisijos tomografija, įvertinanti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo metabolinį aktyvumą, diegiami nauji imunohistocheminiai biopsinės medžiagos žymenys, molekuliniai genetiniai naviko tyrimai, labai pagerinę vaikų navikų histologinę diagnozę. Džiaugiamės gama peilio pritaikymu vaikų galvos smegenų navikams gydyti.
Kaip sergantys vaikai jaučiasi ligoninėje? Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus kolektyvas siekia sudaryti kuo patogesnes sąlygas vaikui sveikti ir leisti jam užsimiršti, kad jis ligoninėje. Patogios vienvietės palatos, vaikų žaidimų kambarys, slaugytojų dėmesys ir profesionalumas, aibė užsiėmimų vaikams leidžia mažiesiems pacientams pasijausti lyg namie.
Vaikui, sergančiam onkologine liga, būtina ne tik medicininė, bet ir psichologinė bei socialinė pagalba. Sunkios grėsmingos gyvybei ligos diagnozė, atskirtis nuo draugų, sudėtingas ir ilgas gydymas paveikia onkologinių pacientų emocijas, o ilgai slaugant vaiką, šeima patiria ir finansinių nuostolių. Labai svarbus vaikų, kuriems buvo skirtas onkologinės ligos gydymas, stebėjimas. Kauno klinikų Vaikų ligoninėje vykdoma pacientų stebėsena dėl vėlyvųjų chemoterapijos ir radioterapijos komplikacijų. Atvykę šiai paslaugai, pacientai apžiūrimi reikalingų specialistų: vaikų endokrinologų, kardiologų, nefrologų ir kitų specialistų, atliekami reikalingi tyrimai, suteikiamos tolesnio stebėjimo ar gydymo rekomendacijos. Tai leidžia anksti nustatyti onkologinės ligos gydymo komplikacijas ir išvengti grėsmingų pasekmių.
Leukemija, kraujo vėžys
„Mamų unija“ - tai labdaros ir paramos fondas, teikiantis visapusišką paramą vėžiu sergantiems vaikams. Mūsų organizacija - viena iš žinomiausių paramos organizacijų Lietuvoje. Suprantame, kad vėžio diagnozė paliečia ne tik vaiką, bet ir visą šeimą. Todėl ypatingą dėmesį skiriame visai šeimai, kurios dažnai lieka be emocinio ar finansinio palaikymo. „Mamų unija“ padeda atkurti viltį ir jėgas kasdienybėje. Jūsų parama leidžia mums kasdien padėti vaikams ir jų šeimoms. Jei ieškote patikimo fondo ir galvojate, kaip ir kam padėti, kviečiame prisijungti prie „Mamų unijos“ bendruomenės. Kiekvienas euras, kiekviena žinutė ar pasidalijimas socialiniuose tinkluose padeda skleisti žinią. Padėkite mums kurti tvaresnę ateitį tiems, kam ji šiandien atrodo labai toli.
Labdara ir parama - ne tik pinigai. Labdaros ir paramos fondą „Rugutė“, netekę onkologine liga sirgusios trejų metukų dukrelės Rugilės, 2004 m. lapkričio 29 d. Praėjusių metų balandį ūminė limfoblastinė leukemija sustabdė mažosios Cecilijos vaikystę. Pirmą kartą aplankyti vaikų nuėjau paskatintas fondo vadovės Editos. Vėliau ėmiau lankyti ten gydomus vaikus, kartu su Kalėdų nykštukais keliauti per Lietuvą, prisidėti organizuojant kraujo donorystės akciją „Padovanok lašelį“ ir kitaip padėti „Rugutei“. ... Turbūt niekad nepamiršiu, kaip beveik prieš dešimtmetį, vienos kolegės prašymu surast tam tikrą informaciją apie onkologinę ligą, naršydama internete aptikau „Rugutės“ puslapį… Užsukau… ir nebegalėjau išeit. ... Prieš daugiau nei aštuonerius metus Edita, paėmusi mane už rankos, atvedė į skyrių vienoje iš mūsų ligoninių. Prisipažinsiu - labai jaudinausi. Pirmasis skyriuje prie manęs priėjo ketverių Pijus, ištiesė savo rankutę ir linksmai paklausė: ... Vykdydamas įvairiapusę veiklą, fondas glaudžiai bendradarbiauja su Japonijos, Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos, Turkijos, Kinijos, Belgijos nevyriausybinėmis organizacijomis ir Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis šiose šalyse.
Pagalba vaikams - tai neįkainojama investicija į mažųjų ateitį ir gerovę. Ketinate skirti paramą ir ieškote organizacijos, prie kurios veiklos norėtumėte prisidėti savo indėliu? Pasikalbėkime apie keletą labdaros ir paramos fondų, kurių prioritetinė veikla - pagalba sergantiems, skurstantiems ar kitų nelaimių paliestiems vaikams.
Tiesioginė pagalba. Mažais žingsneliais prisidedate prie didelio tikslo. Net ir simbolinė auka, skirta paramos fondui - tai didžiulis žingsnis, skatinantis pokyčius. Skaidrumas ir efektyvumas. Paramos organizacijos turi patirties ir išteklių tinkamai panaudoti rėmėjų aukas ten, kur jos būtinos, tuo pačiu užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę.
Svarstote, kokiai organizacijai skirti savo paramą?
- I. Gerumo dėžutė - unikalus Lukrecijos labdaros ir paramos fondo projektas, kurio tikslas - ne tik sudominti fizinius asmenis-rėmėjus pagalba vaikams, bet ir atsidėkoti už jų gerumą. Auką skirdamas prenumeratos principu, kiekvienas asmuo kas mėnesį gauna staigmenomis pripildytą dovanų dėžutę, kurios turinį dovanoja projekto partneriai. Tapdamas prenumeratoriumi, kiekvienas asmuo gali pasirinkti kas mėnesį norimą skirti sumą, o prenumeratos eigoje - ją pakeisti ar atšaukti.
- II. VŠĮ Vaiko raidos klinika - ne pelno siekianti organizacija, kuri teikia individualizuotas, tikslines vaikų reabilitacijos paslaugas. Besirūpindama pagalba vaikams su įvairiais raidos sutrikimais, fizinėmis psichikos elgesio ar vystymosi problemomis, klinika nuolat plečiasi, pristato naujas, pažangias procedūras ir pamažu užtikrina, kad įstaigoje vaikams būtų teikiamos visos jų sveikatinimui būtinos paslaugos.
- III. Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ misija - rūpintis vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis ir teikti jiems bei jų šeimoms finansinę bei emocinę pagalbą. Fondas organizuoja terapinius ir kūrybinius užsiėmimus ligoninėse, aprūpina vaikus reikalingomis slaugos priemonėmis ir finansuoja gydymą bei reabilitaciją užsienyje.
- IV. Rimanto Kaukėno fondas remia sunkiai sergančius vaikus, sergančius onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis.
- V. „Niekieno vaikai“ - organizacija, kurios tikslas - teikti fizinę ir emocinę paramą vienišais vaikais ligoninėse ir krizių centruose.Įstaigos savanoriai padeda vaikams, kurie gydosi ligoninėse be tėvų ar kitų artimųjų, užtikrina jų priežiūrą, ramybę, emocinį palaikymą.
- VI. Jei aukščiau minimi labdaros ir paramos fondai dėmesį skiria su ligomis ar negalia susiduriantiems vaikams, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prioritetas - pagalba vaikams, patiriantiems skurdą, smurtą ir kitas problemas. Organizacija siekia užtikrinti vaikų teises ir gerovę per vaikų dienos centrus, įvairius edukacinius projektus ir paramos programas.
- VII. SOS Vaikų kaimai - unikali paramos iniciatyva, užtikrinanti atsakomybę už vaikų globą nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios. Šios iniciatyvos tikslas - pasirūpinti, kad vaikai augtų visavertėse šeimose.
Gerumo dėžutė - prenumeratos principu skiriama parama vaikams su negalia. Prenumeruokite mėnesinę dovanų dėžutę, kurią įsteigė partneriai-rėmėjai, ir kasdien prisidėkite prie vaikų svajonių išpildymo!
Ar žinote, kaip vyksta vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, gydymas? Dažniausiai chemoterapijos vaistai patenka lėtai lašėdami. Lašas po lašo kapsi vaistai. Chemoterapija. Taip kapsi valandą, dieną ar net ilgiau. Tūkstančiai vienodų lašų, kad gydymas būtų tikslus. Deja, taip nutinka, kad technika, dozuojanti vaistus, sensta. Tada ir lašų gali būti per daug ar per mažai. Tik dalis šiuo metu VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų onkohematologijos centre naudojamos tūrinių infuzinių ir švirkštinių pompų yra šiuolaikiškos, jų neužtenka visiems skyriuje gydomiems vaikams. Likusi įranga yra techniškai pasenusi, dažnai genda, jų techninis aptarnavimas yra brangus.
Sulaukėme laiško, kuriuo norime pasidalinti su Jumis: „Artėja Šv. Kalėdos... Šiais metais mūsų šeimai jos kitokios... Rugsėjo pradžioje mūsų 9 metų sūnui buvo nustatyta ūmi mieloblastinė leukemija - diagnozė, kuri apvertė mūsų šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Pasakoti, kiek tenka iškentėti mažiems didvyriams, neužtektų dienos. Bet vaikai yra nepaprastai stiprūs ir drąsūs, o mes, tėvai, tikime, kad visi kartu įveiksime šį išbandymą. Nuo rugsėjo mes gydomės VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų onkohematologijos centre. Čia nuostabus personalas, draugiška aplinka, profesionalus gydymas. Ir mūsų sūnus, ir visi kiti čia besigydantys vaikai labai priklausome nuo chemoterapinio gydymo, kuris yra apskaičiuojamas individualiai kiekvienam vaikui. Aš kalbu apie specialias infuzines sistemas, kurios mililitrų tikslumu apskaičiuoja vaistų dozes. Kadangi jos dirba paromis, jos susidėvi, tai natūralus procesas. Labai norėtųsi, kad kiekvienas vaikas gautų jam nustatytą gydymą mililitrų tikslumu. Tai gyvybiškai svarbu ir labai palengvintų vaikams, tėveliams ir personalui gyvenimą. O Kalėdos... jos tikrais ateis!
tags: #aukojimas #veziu #sergantiems #vaikams
