Prastas vaiko apetitas paprastai gąsdina tėvus. Įvairiais vaiko raidos laikotarpiais net paties sveikiausio vaiko noras valgyti gali svyruoti. Apetitas sumažėja ne tik susirgus, bet ir pervargus arba patyrus stresą, per mažai būnant gryname ore. Taip pat pasikeitus įprastam mitybos režimui arba vaiko racioną papildžius naujais produktais.
Vaikas pradeda lankyti darželį: šis laikotarpis - vienu metu ir įdomus, ir sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek ir tėvams. Pradėjus žingsniuoti į ugdymo įstaigą, viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų.
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad antraisiais-ketvirtaisiais, kartais vėliau - penktaisiais savo gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras. Vaikas renkasi tik tuos sausainukus - ir jokių kitų, tik tą duoną - ir jokios kitos neįsiūlysi. Mamos dėl to labai jaudinasi, nes nesupranta, kad tai įprastas vaiko raidos etapas. Vaikui augant tai praeina. Todėl tokio amžiaus vaiką auginančiai mamai patariama apsišarvuoti kantrybe ir ramiai išlaukti šį laiką.
„Dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolatos sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas“, - perspėja „Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorius doc. V. Urbonas.
Dažniausios prasto apetito priežastys
1. Per daug užkandžiaujama
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta. Beje, prie užkandžių priskiriami ir saldūs gėrimai, sultys, kisielius, kompotas, pienas, kefyras.
2. Baimė ragauti naujus produktus
Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti. Visa tai jiems sukelia baimę valgyti. Tokiu atveju ištiriamas vaiko kraujas, šlapimas, ir, jei įvertinama, kad vaikas auga normaliai, gyvenimu patenkintas, tuomet tėvams patariama nesirūpinti ir retkarčiais vis mėginti pasiūlyti vaikui naujo maisto.
3. Paveldėtas liesumas
Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų. Jei toks liesas ar smulkus vaikas depresinėmis ligomis neserga, yra patenkintas gyvenimu, aktyvus, jeigu geri visi jo tyrimai, tada patariama tėvams nesijaudinti ir neieškoti ligų.
4. Neigiamos emocijos ir mitybos kultūra
Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus. Maisto skonis, apipavidalinimas, kvapai, net traškesys ar spalva turi reikšmės.
Darželis kaip pokyčių katalizatorius
Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu. Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto.
Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaiko apetitui. Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę į darželį ir vos grįžę iš jo. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.
Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.
Jeigu sveikas vaikas griežtai atsisako valgyti, neverskite jo ir nuolat neįkalbinėkite.
Vaikas suvalgė viską, ko jam reikia dienos metu. Galimai vaikui tiesiog pakako to maisto, kurį jis gavo pusryčiams, pietums ir užkandžiams. Vakarienės patiekale yra sudėtingesnis maistas, toks kaip mėsa arba sumaišyti produktai. Vaikai labai dažnai valgo akimis, jei jie suvokia ką mato lėkštėje, viskas yra aišku, ir tokį maistą vaikas paprastai turėtų ragauti. Kaip žinia, vaikai nelabai mėgsta daržoves. Taip jau yra, vaikai nelabai jas mėgsta. Spaudimas niekada nėra gera išeitis. Leiskite vaikams pasirinkti, valgyti ar nevalgyti. Svarbu užtikrinti, kad maistas būtų patiekiamas kas 3-3,5 val. Tokiu būdu vaikas bus užtikrintas, kad kas tokį laiko tarpą gaus pavalgyti. Be to, nesureikšminkite paties valgymo, geriau paverskite vakarienę smagiu šeimos pasisėdėjimu po dienos veiklų. Patiekite vaikui to paties maisto, kaip ir kitiems šeimos nariams, tačiau jokiu būdu nepulkite gaminti naujo, jei vaikui nepatinka tai, ką pagaminote. Tiesiog leiskite jam rinktis.
Dauguma mamų tiki, jog jų vaikai turi valgyti dvigubai daugiau negu valgo. Mano vaikas nevalgus - šia problema skundžiasi tikrai nemažai šeimų. Vaikui augant apetitas „svyruoja“. Natūralu, kad tam tikru periodu jis renkasi vienodą maistą ar valgo mažiau. Tai laikina.
Vaikas neturi savo alkio ir sotumo pojūčio. Labai svarbu jo nesutrikdyti. Nevalgiukas, kuriam dėl nevisavertės mitybos išsivysto mažakraujystė, negerai. Tačiau negerai ir nutukęs vaikas. Jei vaikas nutukęs, tai nereiškia, kad jo mityba yra visavertė ir jam netrūksta tam tikrų maisto medžiagų. Vis dėlto vaiko organizmas turi savybę prisitaikyti. Tarkim, paprastai geležį iš maisto jis įsisavina sunkiai- tik apie 10-15 proc. Tačiau jei jos pradeda stigti, tuomet ima įsisavinti daugiau - apie 25 proc.
Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.
Jeigu vaikas, kuriam dar nėra metukų (tai amžius, kai dauguma vaikų praranda apetitą), gali būti, kad liga ir jūsų pastangos priversti vaiką valgyti sukels katastrofą. Nuo tada, kai susirgo bronchitu, jis liovėsi valgyti. Kasdien valgė vis mažiau. Blogiausia, kad dėl prasto apetito kaltindama ligą motina būna (kartais nesąmoningai) įsitikinusi, kad, kol vaikas nevalgo, jis „iki galo nepasveiko“ nuo tos virusinės infekcijos, viduriavimo, ausies uždegimo arba anginos.
Tėvai išsako daugybę nusiskundimų, gamina vaikui maistą atskirai, įdeda daug laiko ir pastangų, „kad tik vaikas pavalgytų“. Vaikas „nevalgo“, o mama ar kitas jį prižiūrintis asmuo rodo filmukus, knygutes ar kitais jį dominančiais dirgikliais visaip stengiasi atitraukti vaiko dėmesį nuo valgymo tam, kad galėtų jam sumaitinti, jų manymu, reikiamą maisto „normą“. Arba tėvai bėgioja, vaikšto po kambarius vaikui iš paskos su šaukštu ir siūlo po kąsnį, kalbina, aktyviai maitina, „kol vaikas pagaliau pavalgo“. Tokia patirtis tampa įprasta šeimos gyvenimo dalimi, ir jei apie tai nepaklausi, tėvai patys problemų ar sunkumų linkę ne(be)matyti ir neįvardinti. Drįsčiau sakyti, kad problema ir net didelė, kurią kartais būtų galima apibūdinti kaip fizinę ir emocinę prievartą vaiko atžvilgiu. Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu. Iš pradžių jam dar padeda tėvai ar vaiką prižiūrintys asmenys. Pamažėle mažylis tampa vis savarankiškesnis ir jam suaugusiųjų pagalbos nebereikia. Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.
Vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu. Jutiminiais receptoriais liesdamas indus, vandenį, maisto produktus, vaikas mokosi organizuoti savo veiksmus, planuoti ir koordinuoti judesius, pradėti ir pabaigti darbą, matyti rezultatus, prisidėti prie tvarkos kūrimo savo aplinkoje. Judriems, išsiblaškiusiems arba sensorinių (jutiminių) ypatumų turintiems vaikams tai paprasta, nemokama ir labai tinkama terapija. Tėvams reikia turėti kantrybės, leisti savo vaikui mokytis, dirbti savo tempu, tyrinėti aplinką. Rekomenduojama namuose gaminti maistą taip, kad vaikas matytų gaminimo procesą, pradžią, eigos etapus, rezultatą. Jeigu dauguma maisto produktų kasdien bus iš plastikinių maišelių bei indelių, vaikui bus sunku suvokti priežastinius daugialypius jo aplinkoje esamų dalykų tarpusavio ryšius.
Patarimas paprastas: pradėkite patys valgyti kartu su vaiku. Patiekalus ar maisto produktus sudėkite ant stalo, leiskite vaikui pasirinkti, įsidėti pačiam, skirkite daugiau dėmesio savo, o ne vaiko valgymui. Galite vaikui pasiūlyti valgyti, įdėti, paraginti, paklausti ar pasitikslinti, ar jau tikrai sotus, tačiau darykite tai saikingai. Jei vaikas rodo ir pripažįsta, kad jau yra sotus, pavalgęs, leiskite jam pakilti nuo stalo. Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti (sausainių, riešutų, vaisių ir kt.). Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo. Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių). Vanduo jam turėtų būti lengvai pasiekiamas atsigerti. Visus užkandžius reikėtų paslėpti.
Dažnai stebime ydingą dalyką: kai vaikas valgydamas prie stalo mažai suvalgo, tėvai dažnai duoda jam įvairių užkandžių, sočių sulčių, jogurto. Tokiu atveju vaikas nuolat užkandžiaudamas pasisotina ir iki kito valgymo laiko dar nebūna išalkęs. Tad labai svarbu visiems vaiko aplinkiniams laikytis tos pačios taktikos.
Vaikui patogu valgyti iš neslidžios dangos pagrindą turinčių indų - mažylis nenumes lėkštutės ant grindų. Vaikams patinka lėkštutės su keliais skyreliais, į kuriuos galima išdėlioti skirtingo maisto. Patogūs kūdikiui valgyti šaukštai bei šakutės, pagaminti iš minkštos malonios medžiagos, mažoms burnytėms pritaikyta apvalia galvute. Patogus laikyti neslidus paminkštintas kotelis.
Ką apie vaikų nevalgumą mano specialistai? Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė -Ingelevičienė. Ar tiesa, kad ši „bėda“ mamas dažniausiai užklumpa antraisiais vaiko gyvenimo metais? Kodėl? Taip, tai tiesa. Kūdikis, kuris žindomas krūtimi arba maitinamas dirbtinai, dar gauna papildomo maisto, apetitu paprastai nesiskundžia. Pirmaisiais metais kūdikis labai sparčiai auga. Tačiau jo poreikiai labai nedideli. Dvejų metų ir vyresnis vaikas sparčiai auga, jam reikia įvairių maisto medžiagų, bet kartu jis kiekvieną dieną darosi ir savarankiškesnis, labiau domisi aplinka, pamažu bunda jo požiūris į pasaulį, taip pat ir į maistą, jo spalvą, kvapą bei skonį: „įdomu-neįdomu“, „skanu- neskanu.“ Iki tol gerai valgęs, dabar valgyti atsisako, atrodo, dėl mažiausios smulkmenos. Ko gero, kiekvienai mamai pažįstama padėtis: jei bulvė patiekta vienoje lėkštėje su burokėliais ir šie nudažo ją raudonai, vaikas gali patiekalo atsisakyti.
Vienas iš svarbiausių patarimų mamoms: susitaikyti su tuo, kad vaiko apetitas jam augant „svyruoja“. Natūralu, kad tam tikru periodu jis renkasi vienodą maistą ar valgo mažiau. Tai laikina.
Dažnai pasitaiko, kad vaiko nemėgstamus produktus galima keisti kitu panašios sudėties (baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekio) maistu. Kiekvieno maitinimo metu reikia siūlyti vaikui karštą patiekalą, nes šalti patiekalai ir sumuštiniai sutrikdo virškinimą. Dienos maistas turi būti kuo įvairesnis. Nedėkite ant stalo iškart dviejų patiekalų, nes vaikas gali atsisakyti, pavyzdžiui, sriubos vien todėl, kad antrojo patiekalo išvaizda ir kvapas jam patrauklesnis. Valgio metu nesiūlykite vaikui žaislų, nesekite jam pasakų ir neblaškykite pokalbiais. Nukreipus dėmesį nuo maisto stabdomas virškinimo sulčių išsiskyrimas ir mažėja apetitas. Nekalbėkite apie tai, kad vaikas prastai valgo, - visą vaiko dėmesį nukreipkite į maistą. Palankias sąlygas geram apetitui sudarysite ramia valgymo aplinka. Sodinkite vaiką už gražiai serviruoto stalo. Nupirkite mažyliui patrauklių lėkštučių ir puodelių, papuoštų spalvotais piešiniais. Žaismingi indai sudomins mažylį ir padės sutelkti dėmesį į valgymą.
Apetitą gerai skatina sūroki ir rūgštūs produktai: švelnus sūris, silkė, ikrai, parūgštinti nepieniški patiekalai. Pavyzdžiui, ryžių sriubą galima parūgštinti 1-2 šaukšteliais pomidorų sulčių. Net 5-6 mėnesių vaikams galima į daržovių tyrę įpilti 2-3 arbatinius šaukštelius konservuotų arba šviežių pomidorų sulčių. Pusantrų metų vaikui antrąjį patiekalą galima pagardinti puse rūgštaus pomidoro arba trečdaliu nulupto rauginto agurko.
Apetitą žadina šviežių kopūstų sultys. 1-2 metų mažyliui galima jų duoti vieną arbatinį šaukštelį per dieną, didesnis vaikas gali gerti po ketvirtadalį stiklinės per dieną 2-4 savaites.
Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.
Vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis.
Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs, parenkama speciali dieta.
Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus.
Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal net susirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir visiškai nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį įprasto namų maisto.
Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikrųjų tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius, vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis.
