Jei jūsų vaikas - dar labai mažas, tikriausiai neišvengiamai ateis laikas, kai jis pradės prašyti šuniuko. Šuns pasirinkimas - itin asmeniškas sprendimas, kurį lemia šeimos gyvenimo būdas, temperamentas, galiausiai, - ir biudžetas. Visi šunys mėgsta fizinį aktyvumą ir mėgaujasi buvimu lauke, tačiau jūsų šeima turi būti pasirengusi tam tikrų veislių šunims skirti daugiau dėmesio. Ir nors daugelis vaikų teigia, kad jiems patinka fiziškai aktyvūs šunys (kaip, pavyzdžiui, dalmatinai), reikia turėti omenyje, kad šiems šunims kasdien reikės bent valandos trukmės fizinės veiklos. Verta pagalvoti ir apie šeimos laisvalaikį. Geriausia, jei šuns temperamentas bus panašus į visos šeimos ar bent jau į vaiko, kuris daugiausia ir rūpinsis gyvūnu. Šeimoms, auginančioms mažus vaikus, reikėtų pagalvoti apie mažesnių veislių šunis: dideli šunys dažnai būna nerangūs, žaisdami itin įsijaučia, todėl gali užgauti, nuversti vaiką. Taip pat tam tikros šunų veislės - draugiškesnės vaikams. Didesnių veislių, kaip, pavyzdžiui, Labradoro retriveriai, vokiečių aviganiai, senbernarai, šunys labiau tiks žmonėms, turintiems nuosavus namus, o taip pat - ir daug vietos žaisti bei treniruotis. Be to, svarbu atsižvelgti, kaip šuo prisitaikęs gyventi lietuviškomis klimato sąlygomis. Itin atidžiai augintinį reikėtų rinktis, jei kuris nors iš šeimos narių turi alergiją. Ją sukelti gali bet kuris šuo, tačiau yra kelios veislės, pavyzdžiui, Maltos bišonai, portugalų vandens šunys ar Ši Cu (Shih Tzu), tinkamesnės alergiškiems žmonėms. Visus šunis reikia reguliariai prižiūrėti (vedžioti atlikti gamtinių reikalų, maudyti, šukuoti kailį ir t. t.), tačiau kai kurių veislių šunų priežiūra - kur kas sudėtingesnė. Taigi, jeigu vaikas prašo šuniuko, geriau rinktis trumpaplaukį, kurio kailiui nereikės tokios kruopščios priežiūros (nebent tėvai norės prisidėti prie augintinio priežiūros). Būtina atkreipti dėmesį, kad ilgaplaukiai šunys dažnai šeriasi, todėl visos namų grindys, tekstilė, drabužiai ir kt. Turėkite omenyje, kad po augintinio įsigijimo išlaidos toli gražu nesibaigs. Visų pirma reikėtų paskaičiuoti, kiek preliminariai kiekvieną mėnesį galėtų kainuoti šuns išlaikymas. Prieš įsigydami augintinį aptarkite, kokios veislės šunys jums tiktų labiau, būtinai sutarkite, už ką prižiūrint augintinį bus atsakingas vaikas. Įsidėmėkite, kad šuo - įsipareigojimas ne tik vaikui, bet ir tėvams, nes dalis jo priežiūros neišvengiamai teks jums. Pagalvokite, ar vaikai gyvūno priežiūrą lengvai galės suderinti su mokslais ir popamokine veikla?
Išleistas vadovas tėvams apie vaikų auginimą be skiepų: pasisakoma už galimybę rinktis? Laisva šalis turi turėti galimybę rinktis - net ir skiepus? Pandemijos metu išryškėjo atskiros stovyklos. Iki šiol aptarinėjama viena aktualiausių temų: ar skiepai - į naudą, o galbūt kiekvienas žmogus turi (ir turėjo) teisę pasirinkti. Kad Lietuva - laisva šalis, kvestionuojama gana dažnai. Tačiau dabar apie tai prabylama kitu formatu, mat vienoje gerai žinomoje Lietuvos leidykloje pasirodė knyga būtent šia tema.
Laisva šalis turi turėti galimybę rinktis - net ir skiepus? Socialinių tinklų įrašas/ekrano nuotrauka Taip jau sutapo, jog naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsimojus iš socialinių tinklų turinio pašalinti cenzūrą iki Lietuvos atbildėjo atitinkami aidai. Kai kas tuo džiaugiasi, tačiau kita grupė žmonių mąsto kitaip. Visgi, atsirastų pritariančių, jog žmogus turi turėti galimybę rinktis remdamasis savo galva ir prisiimdamas atsakomybę už savo gyvenimą. Tautiečiai šnabždasi, galbūt cenzūra visuomet turėjo savo “praėjimus”, tačiau nuo dabar - viskas kitaip. Svarstoma, galbūt skiepuose esančios medžiagos gali lemti vieną kitą pašalinį poveikį. Kadangi skiepai - delikatus reikalas, ieškoma atsakymų.
Žinoma, kad Lietuvoje vaikų skiepijimas vykdomas pagal nustatytą profilaktinių skiepijimų kalendorių. Į skiepų sąrašą įeina skiepai tuberkuliozei, hepatitui B, kokliušui, difterijai, stabligei ir kt. Visgi, tiems, kurie į knygą “Auginu vaiką be skiepų” laido strėles, galima pasakyti: kiekvienam gali skaityti - arba neskaityti, nepriklausomai nuo to, kokios knygos yra išleistos ar dar bus.
Skiepų tema: diskusijos ir abejonės
Nevengiama diskutuoti apie galimą šalutinį skiepų poveikį. Tarp jų, kaip aptariama, ir tam tikrais atvejais galintys pasireikšti traukuliai ar alergijos bei maisto netoleravimas. Visgi, kartais renkamasi šia tema tylėti, baiminantis gajomis tapusių etikečių.
77 primena, jog 2015 metais buvo siūlymų įvesti baudas už vaikų neskiepijimą, nors šie pasiūlymai įgyvendinti nebuvo. Keleriems metams praėjus, ši tema vėl išvydo šviesą. Covid-19 pandemijos metu taip pat buvo diskutuojama apie galimas sankcijas už atsisakymą skiepytis. Nors konkrečios baudos numatomos nebuvo, už neskiepijimą žmonės, taip sakant, buvo velkami “tramdomaisiais marškiniais”: nemaža dalis negalėjo eiti į darbus, važiuoti pas artimuosius ir pan. Be to, žinoma, jog 2009 m. JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ sumokėjo 2,3 mlrd. JAV dolerių baudą už neteisėtą vaistų reklamos praktiką, įskaitant neteisėtą tam tikrų vaistų reklamavimą ir kyšių mokėjimą gydytojams. Tuo tarpu 2012 m. Britų farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ sutiko sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių baudą JAV už neteisėtą tam tikrų vaistų reklamavimą, saugumo duomenų slėpimą ir kyšininkavimą. O 2013 m. „Johnson & Johnson“ sutiko sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių baudą už neteisėtą vaistų reklamavimą ir kyšių mokėjimą gydytojams bei slaugos namams. Tokie atvejai nenugulė tylomis ir viešumoje pasirodo vis dažniau. Žmonės mano, jog nenuginčijamais vaidinami moksliniai pasiekimai reikalauja papildomų akių ir nešališkų tyrimų.
Knygos autorė ragina praplėsti akiratį
Kai kurie sako, jog leidykla „Obuolys“ - nepabijojo. Nors dalis medikų kalba, esą knyga ir joje skleidžiama nuomonė primena viduramžius, su tuo sutinka ne visi. Leidinį rekomenduoja ir farmakologas dr. Rimas Jankūnas. Knygos autorė Wendy Lydall jos apraše nurodo mitus, susijusius su vaiko auginimu be skiepų. Viena žinomiausių masinės vakcinacijos kritikių ir rizikų, susijusių su vaikų skiepais, eksperčių Australijoje W. Lydall universitete studijavo antropologiją ir teigia, jog rašymo ėmėsi gimus dukrai. Jau tada pastaroji ėmė abejoti skiepijimo pagrįstumu. Sako neradusi tyrimais patvirtintų įrodymų apie vakcinų veiksmingumą. Knygos autorė ragina praplėsti akiratį įnešant daugiau aiškumo.
Manantys, jog skiepijimas - vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, į šią knygą baksnoja pirštu. Į kritiko kėdę sėdo ir Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad skiepijimas - pagrindinė mokslu grįsta priemonė, apsauganti tiek vaiką, tiek visuomenę. „Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams. Skiepai taip pat padeda komplikacijų, kurias sukelia užkrečiamosios ligos (plaučių uždegimo, klausos praradimo, smegenų uždegimo ir kt.). Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių - tartis su šeimos gydytojais ar kitais kompetentingais specialistais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos. PSO, kuri remiasi moksliniais tyrimais, skelbia, kad skiepai per 50 metų išsaugojo 154 milijonus gyvybių visame pasaulyje“, - tikina NVSC atstovai. Visgi, žinoma, kad D. Trumpas ryžosi išeiti iš PSO suabejodamas jos veikimo principu, jo pėdomis, regis, pasiryžo sekti ir Italija.
Vaismedžių skiepijimas
Tačiau kitoje stovykloje esantieji rėžia, jog šios knygos reikėjo kaip lietaus po sausros. Neva nėra vienos teorijos, tinkamos visiems - kaip ir universalaus gydymo, o juolab - gydymo cheminėmis priemonėmis be pasekmių. Vakcinų pramone bene labiausiai suabejota užsitęsusios Covid-19 pandemijos metu. Knyga, kaip teigiama, grindžiama moksliniais tyrimais, patikimais šaltiniais ir faktais. Leidinio pozicija tokia, jog nuo kai kurių ligų vaikai gali pagyti patys. Taip pat aptarinėjama vakcinų sudėtis. Knygos autorė ragina išmokti atremti kaltinimus dėl neskiepytų vaikų, tačiau iš pradžių - praplėsti akiratį įnešant daugiau aiškumo. W. Lydall pašventė savo gyvenimą drąsai kalbėti apie vakcinas. Nenuostabu, kad šis užmojis lėmė aršų žiniasklaidos pasmerkimą gimtojoje šalyje.
Šunys ir vaikai: atsakomybė ir pasirinkimas
Ką vertėtų žinoti prieš parsivežant šuniuką į namus, kuriuose auga mažas vaikas? Mažas ar didelis Jeigu namuose auga mažas vaikas, o planuojate įsigyti šuniuką, labai atsakingai rinkitės veislę. Dažniausiai jauni tėvai mano, kad mažas šuniukas bus puikus vaiko draugas ir juodu galės linksmai žaisti ir siausti. Mažos veislės šuo pasirenkamas ir dėl to, kad su juo lyg ir mažiau rūpesčių: nereikia tris valandas per dieną vedžioti, toks šunelis neužima daug vietos bute ir pan. Vis dėlto mažų veislių šuniukai ir gali tėvams pridaryti daugiausiai rūpesčių, nes dažniausiai jie vaikų prisibijo, jaučiasi nesaugiai jų draugijoje ir apskritai nenori būti vaiko (ypač mažo) draugais. (Beje, visi šunys šeimininkais rinksis suaugusį žmogų, ne vaiką, tad niekada verta pirkti šuns vaikui ir tikėtis, kad tai bus tik jo šuo).
Ilgaplaikis ar trumpaplatis Kai kurių veislių šunys, pav. šnauceriai, terjerai, pudeliai ir pan., atrodo gražiai tik tada, jeigu kas kelis mėnesius yra tvarkomas jų kailis. Vis dėlto, tai papildomas rūpestis, kuriam vaikus auginančios šeimos ne visada turi laiko. Trumpaplatio šuns kailio priežiūra yra kur kas paprastesnė, nereikia dėti daug pastangų, kad šuo būtų švarus ir atrodytų gražiai.
Šuo šeimai, ne vaikui
Šuns nauda vaikui yra neabejotina, nes šis keturkojis suteikia labai daug gerų emocijų, vaiką priverčia juoktis, nuramina arba net ir padeda mažyliui vystytis (vaikas norėdamas pažaisti su šuniu daugiau juda, geriau lavina stambiąją motoriką ir pan.), vis dėlto dar ilgai ir maitinti, ir į lauką vedžioti šunį reiks tėvams. Todėl ir sprendimas turėtų būti pirkti šunį ne vaikui, o sau.
Šuns privalumai:
- Su šunimi augdamas vaikas nuo mažų dienų turi progą matyti gyvūnų elgesį, jo įpročius - vaikui tai neįkainojamos gamtos pažinimo pamokos.
- Be abejo, vaikas, matydamas, kad tėvai šunį maitina, maudo, veda pasivaikščioti, mokosi atsakomybės už gyvūną.
- Kai namuose yra šuo, nori nenori vaikas auga mažiau steriliomis sąlygomis ir kartu yra atsparesnis aplinkos poveikiui, mat ko gero mažam vaikui niekas taip nekenkia, kaip sterili aplinka.
- Tad, jeigu šuniui reguliariai sugirdomi vaistai nuo kirminų, vaikas gali su juo saugiai žaisti, miegoti.
- Vienturčiam vaikui šuo praskaidrina vienatvę, mat mažylis su keturkoju draugu bendrauja kaip su lygiu.
- Dažniausiai vaikas mieliau eina į lauką, nes pasivaikščiojimai su šuniu nėra nuobodūs.
Kokie minusai:
- Neretai jauni tėvai pervertina savo jėgas ir įsigyja mažą šuniuką tuo metu, kai namuose auga kelių mėnesių kūdikis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis reikalauja labai daug dėmesio, mažam šuniukui to dėmesio reikia ne mažiau, tad kartais išties pradeda kirbėti mintis, kad šuniuką reikia kam nors padovanoti.
- Jeigu jau įsigijote šuniuką, nors namuose auga kūdikis, pasistenkite su vyru ar kitais šeimos nariais pasidalyti pareigomis, kad pakaktų laiko ir kūdikiui, ir augintiniui.
- Kartais šunį reikia pasaugoti nuo vaiko, nes nuolatos niurkomas ir tampomas šuniukas pradės slėptis nuo mažylio, neklausys jo.
- Vaiko „užkankintas“ keturkojis gali pradėti niokoti namus arba šlapintis ir tuštintis namuose - taip gyvūnas išveikia stresą. Tad labai svarbu nuo mažų dienų mokyti vaiką, kad šuo nėra žaisliukas.
- Mažyliui reikia parodyti, kad gyvūnas jaučia, kad jam skauda, kad būna pavargęs ir nori ramiai pagulėti savo guolyje, kuris turėtų būti mažam vaikui nepasiekiamoje vietoje.
- Nepatyrę šuns šeimininkai kartais nepastebi, kad vaikas per daug keturkojį kamuoja, o šuo jau pradeda rodyti įtampos ženklus. Išerzintas šuo gali net ir įkąsti vaikui.
- Todėl niekada mažo vaiko ir šuns negalima palikti vienų - būtina stebėti, kaip šuo elgiasi su vaiku, o vaikas su šunimi. Ir nuo pat pradžių aiškiai parodyti šuniui, kad vaikas yra aukščiau už jį. T.y., kad šuo suvoktų, jog jis, o ne vaikas yra žemiausia grandis namuose.
Keturios vaikams pakančios šunų veislės:
- Prancūzų buldogas - nedidukas, tačiau tvirtai sudėtas šuo, linksmas ir supratingas, turintis kantrybės mažiems vaikams. Prancūzų buldogo kailis yra trumpas, nereikalaujantis daug priežiūros. Šuo gana judrus ir energingas.
- Didysis šveicarų zenenhundas - sargus ir kantrus savo šeimininkams šuo. Žaismingas, mėgstantis žmonių draugiją, lengvai dresuojamas. Šveicarų zenenhundas gana ramus, tad jauna mama sugebės stumti vežimėlį ir kartu vestis šunį.
- Auksaplaukis retriveris - mielas šeimos draugas. Gana lengvai dresuojamas ir pakantus vaikams. Vis dėlto tai medžioklinis šuo, tad jam reikia nemažai judėti. Būtų labai gerai, jeigu būtų pagal paskirtį vystomi ir jo protiniai gebėjimai.
- Anglų buldogas - labai kantrus vaikams šuo. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiai šeimai šis šuo netinka, tačiau bus puikus kompanionas mamai, mielai lydėsiantis ją su kūdikiu per pasivaikščiojimus.
tags: #auginu #nevakcinuota #vaika
