Augalai suteikia namams ir aplinkai gyvybingumo, šilumos ir unikalumo. Jie ne tik džiugina akį, bet ir teigiamai veikia žmogaus savijautą, kurdami jaukią ir harmoningą atmosferą. Augalų komponavimas - tai menas, leidžiantis atskleisti gamtos grožį ir sukurti išskirtinius interjero bei eksterjero sprendimus.
Namo interjero atnaujinimas gali būti ne tik praktiškas, bet ir labai kūrybiškas procesas. Gėlės ir kita augalija suteikia gyvenamajai aplinkai šilumos ir gyvybingumo - juk žmogus nejučia, tačiau visuomet reaguoja tik teigiamai į augalų spinduliuojamą energiją. Augalijos nebuvimas neišvengiamai simbolizuoja nuobodulį bei sterilią pilkumą.
Dekoravimo Principai ir Gėlių Motyvai Interjere
Dekoruodami savuosius namus gėlėmis, iš pradžių gerai apsvarstykite, kur norėtumėte gėles bei jų puokštes komponuoti. Patartina pradėti nuo prieškambario, įėjimo į namus. Kituose kambariuose augalijos dekoravimo būdai itin įvairūs. Komponuodami puokštes, leiskite sau paimprovizuoti: nevenkite lapų ar šakelių žalumos, kuri visuomet sukuria gausumo įspūdį, puokštes pabandykite perrišti atlasiniu bantu.
Gėlių motyvai kuriant interjerus visada buvo ir bus naudojami. Žinoma, šie elementai daugiausia naudojami romantiniuose - klasikiniuose stiliuose. Jie pripildo būstą ypatingos šilumos ir romantikos. Natūralistinis fototapetas per visą sieną tampa pagrindiniu patalpos akcentu. Tai suteikia interjerui siurrealistinių atspalvių.
Būtent gėlių motyvai gali būti labai naudingi zonuojant patalpas. Paprastai augaliniais raštais dekoruojama ne visa patalpa, o tik jos dalys, šiuos raštus derinant su lygia vienspalve plokštuma ar su dryžiais. Atskira tema yra gėlių motyvai indų puošyboje. Kuriant klasikinio, kaimiško ar etninio stiliaus interjerą, indai „dirba" labai didelį darbą. Reikia nepamiršti, kad stilistiškai gėlės yra švelnumo ir moteriškumo simbolis.
Gėlių Motyvų Panaudojimas Interjere
| Motyvas | Stilius | Panaudojimas |
|---|---|---|
| Natūralistinis fototapetas | Modernus, Siurrealistinis | Pagrindinis patalpos akcentas |
| Gėlių raštai | Klasikinis, Romantinis | Patalpų zonų atskyrimas |
| Gėlių motyvai ant indų | Klasikinis, Kaimiškas, Etno | Interjero akcentai |
Natūralistiniai gėlių motyvai kartu su augaliniu ornamentu atrodo perkrautai. Tačiau, tam tikram tikslui, tam tikroje vietoje - kodėl ne? Reikia nepamiršti, kad stilistiškai gėlės yra švelnumo ir moteriškumo simbolis.
Džiovintų Gėlių Kompozicijos
Džiovintų gėlių kompozicijas gali kurti žmogus, mylintis gėles ir jaučiantis potraukį menui. Daugumą gėlių galima išdžiovinti itin paprastai - jas tiesiog padžiauti. Reikia paimti daugiausiai 5 gėles, jų stiebus maždaug 2-3 cm nuo apačios surišti elastine juosta.
Priklausomai nuo gėlių rūšies ir patalpos, gėlės džiovinamos nuo savaitės iki mėnesio. Gėlėms išdžiuvus, jas reikia sudėti į plonu popieriumi išklotas dėžutes ir laikyti ten, kur nebūtų drėgmės ir saulės šviesos. Taip džiovinant gėlės nebus tokios trapios.
Itin gerai augalus džiovinti silikagelio kristalais, kurie iš jų ištraukia drėgmę (tokie, kokie dedami į batus, kad sugertų drėgmę). Indas uždengiamas dangčiu ir paliekamas tamsioje vietoje savaitę, po to kristalai atsargiai išimami. Puokštės - džiovintos gėlės ne mažiau patrauklios už gyvas sodo ar lauko gėles.
Augalai Balkone Ar Terasa
Jei balkonas, terasa pietryčių ar pietvakarių pusėje, o gal medžiai ar gretimo namo siena uždengia tiesioginius saulės spindulius - sąlygos daug švelnesnės. Tokiu atveju pasirenkami augalai šešėlingoms vietoms: verbenos, Naujosios Gvinėjos ar Valero sprigės, lobelija, šlamučiai, šliaužiančiosios tramažolės, bakopės, pelargonijos.
Kambariniai Augalai Interjere ir Augalų Kompozicijos
Kambariniai augalai interjere sukuria jaukumo jausmą bei atrodo stilingai. Tačiau augalų mados yra nieko vertos, jeigu jums nepatinka pats augalas - sako Oresta Dvarvytytė, kambarinių augalų ekspertė. Ir prideda, kad patinkančius augalus verta gražiai įkomponuoti erdvėje, kad jie tikrai suskambėtų.
Kaip Pasirinkti Augalus Savo Namams?
Oresta nerekomenduoja tik pamačius pulti pirkti iškart - apžiūrėkite pasiūlą ir duokite sau šiek tiek laiko apmąstymams. Augalas bus jūsų namų erdvėje, todėl jis turi ne tik stilingai atrodyti, bet ir teikti džiaugsmą. Neskubėkite augalų pirkti, išieškokite širdžiai mielo. Kai turite tam tikrą idėją, augalus parinkti ir sukomponuoti lengviau. Visų pirma, svarbu išsiaiškinti, kokias sąlygas augalams galite suteikti:
- Šviesos kiekį. Ar langai nukreipti į pietinę, o gal į šiaurinę pusę? Atkreipkite dėmesį, kiek saulės šviesos aplanko tą konkrečią vietą, kur planuojate pastatyti augalą.
- Drėgmės lygį patalpose - kai kurie augalai toleruoja sausą orą, kiti, atvirkščiai, klesti drėgnesnėse patalpose.
- Šildymo ir šaldymo sistemas - šildomos grindys kitaip paskirsto šilumą negu itin karšti radiatoriai, kondicionieriai sausina orą, tai irgi svarbu.
- Augalui dedikuotos vietos dydį.
Augalai Šiuolaikiniuose Namuose
Šaltumo pojūčiui sušvelninti ir jaukumui sukurti specialistė rekomenduoja žaisti lapinių augalų formomis. Šiuolaikiškuose namuose puikiai sužibėtų palmė hovėja (lot. Howea), kurios tamsiai žali lapai yra vėduoklės formos. Didelė palmė užpildys erdvę, ji gali tapti pagrindiniu akcentu jūsų namuose. Kitas puikiai tinkantis augalas galėtų būti vėzdūnė (lot. Spathiphyllum) ‘Sensation’.
Dėliojant augalus erdvėje, specialistė pataria jų nesustatyti į vieną aukščių liniją - stenkitės išlaikyti dinamiką. Šiuo atveju palmės hovėjos aukštis gali būti apie 1,70 - 2 m, o vėzdūnė tokia aukšta neauga, ją galite rinktis apie 1 m aukščio. Į tokią kompoziciją galite įmaišyti ir šiek tiek šviesesnių atspalvių. Jei jūsų namuose pakanka saulės, rinkitės lyralapį fikusą (lot. Ficus lyrata). Šie trys augalai yra visiška klasika, bet stilistiškai atrodys naujai, jei pasitelksite skirtingus vazonus.
Augalų Kompozicijos Standartiniuose Butuose
Jei turite daug vidutinio dydžio augalų - naują geriau rinktis didesnį. Tam puikiai tiktų, pavyzdžiui, monstera (lot. Monstera) - tai klasikinis pasirinkimas, kuris niekaip neišeina iš mados. Jei negalite įsigyti didelio augalo iškart, mažesnį augalą pastatykite ant stovelio, kad jis atrodytų aukštesnis.
Jei turite daug didelių augalų - kompoziciją papildykite smulkesniais ar vidutinio dydžio augalais. Oresta siūlo atkreipti dėmesį į filodendrus (lot. Philodendron) ‘Xanadu’, kurie šiuo metu yra itin madingi. Šie išskirtinių lapų augalai puikiai tinka prie vintažinių, ypač medinių, baldų. Kambarinių augalų specialistė pataria filodendrą įkurdinti ne ant grindų, bet jį pakelti, kad atsiskleistų lapų grožis.
Vazonų Pasirinkimas
Nederėtų impulsyviai pirkti ir vazonų augalams, sako Oresta. Prie griežtų interjero linijų puikiai tiks griežtesnių formų vazonai. Jei namuose daugiau švelnių formų - tai ir vazonus rinkitės aptakių formų - pavyzdžiui, ovalius.
Interjere, kuriame vyrauja smulkios detalės, piešiniai, raštai, masyvūs vazonai gali atrodyti per grubūs. Jei abejojate, pabandykite smulkesnio rašto vazonus, kurie atrodytų jaukesni. Spalvoti vazonai atrodys stilingai, jei atkartosite kitas čia pat esančias spalvas, matomas ant užuolaidų, pagalvėlių, kilimo, paveikslo.
Iš tekstūrų Oresta išskiria pintus vazonus. Savo šilta medžiaga jie suteiks jaukumo net ir minimalistiniams, monochrominių spalvų namams. Tačiau jei jūsų namuose vyrauja laisvas, šiek tiek bohemiškas, turintis daug detalių stilius - pintų vazonų medžiagiškumą reikėtų atkartoti ir kitose detalėse. Tai galėtų būti pinti stalo padėkliukai ar kiti namų akcentai.
Oresta pataria visgi nesodinti augalų tiesiai į pintus vazonus. Dažnu atveju jų vidus būna padengtas plastiko plėvele - nelaidžia nei orui, nei vandeniui. Tai tikrai nėra geros sąlygos augalui gyvuoti. Geriau įsodinkite augalą į vazoną su skylėmis dugne ir įstatykite jį kartu su lėkštele vandens pertekliui į pintą vazoną.
Augalų Stoveliai
Augalų stoveliai vis dažniau matomi šiuolaikiniuose interjeruose. Jie pasirenkami ne tik dėl stiliaus, bet ir dėl praktiškumo. Stoveliai gali padėti sukurti įdomesnį vaizdą net tada, kai turite įprastus augalus.
Lietuviškas Darželis: Tradicijos ir Augalai
Agronomas Tautvydas Gurksas sodina lietuviškam sodeliui būdingus augalus: kiečius, ramunes, kraujažoles, rūtas, šiurpiuosius gvazdikus, lelijas ir kt. Agronomas T. Gurskas sako neįsivaizduojantis lietuviško sodelio be jame augančių rūtų. Tiesa, rūtų nereikėtų sodinti prie pat takų, įėjimo ar vaikų žaidimų aikštelių. Rūtomis T. Gurskas apsodina kitą lietuviškam sodui būdingą gėlę - leliją. Anot jo, lelija anksčiau buvo nekaltybės ir tyrumo simbolis. „Ji tikrai tokia yra - žiūri į ją ir matai, kaip lapeliai blizga nuo saulės. Ir ji - visiška nekaltybė. Tik neįsijauskite, jeigu prikišite nosį per arti, išsidažysite drabužius arba nosį, todėl pasodinsiu ją pačiame viduryje. Prie lelijų ir rūtų kompanijos tikrai pritaps ir gausiai žydinčios ir kvepiančios nipetos. T. Gurskas sako, kad šią gėlę galima naudoti ne tik sodeliui papuošti, bet ir įmesti į arbatą. „Tai yra nereiklus, gražiai žydintis augalas. Komponuodamas lietuviško sodelio gėles, Tautvydas nipetas sudeda ratu, jog šios formuotų gražų, tankų ir mėlyną debesį, iš kurio centro tarsi išlįs graži lelija. „Jos labai mėgsta saulėtą sausą vietą. Aš ištrauksiu, kur daugiausia saulės ir pasodinsiu jos „debesėlį“. Ji labai gražiai atkartos lelijų spalvą. Tautvydo lietuviškų gėlių sodelio centre yra du augalai - šiurpiniai gvazdikai ir flioksai. Pasak sodininko, iš vienos bei kitos lietuviško sodelio pusės bus vaistiniai augalai, tarp jų lelijos, o kitoje pusėje augs jurginai. „Man labai patinka lietuviškas sodelis. Džiaugiuosi, kad pradėjau jį auginti“, - džiaugiasi T. Gurskas.
Pavasarį daugelis daržininkų bei sodininkų mėgėjų domisi, kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Vilniaus universiteto botanikos sodas kviečia susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose. Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti.
Kas lėmė augalų pasirinkimą? Augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės. Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms. Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta.
Iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.
Tradiciniai Lietuviško Darželio Augalai
Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Kaip matome žemiau pateikiamoje lentelėje, buvo vertinami vienmečių, dvimečių, daugiamečių ir medėjančių augalų bendrasis rūšių skaičius, išskiriant tradicinių darželių augalų, savaiminių Lietuvos augalų ir invaziniams augalams priskiriamų augalų rūšis.
Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Svetimžemiai, kurie pritapo augti mūsų klimato sąlygomis ir buvo pamėgti sodybų šeimininkų, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas ir tigrinė (raiboji) lelija (22), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21).
Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso, smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis, darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė. Dar pavyko aptikti vėliau žydinčias pilnavidures ir obuoliais kvepiančias darželines tulpes.
Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų. Tai šliaužiančioji vaisgina, laiškinis česnakas, vaistinis smidras, tankiažiedis ir plačialapis katilėlis, rudeninis vėlyvis, raudonoji žiognagė, triskiautė žibuoklė, paprastoji jonažolė, šilinė perkūnropė, stoginė šilropė, sibirinis vilkdalgis, paprastoji sukatžolė, paprastoji šilagėlė, paprastasis burbulis, paprastasis čiobrelis, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, šiurpinis gvazdikas, paprastasis sinavadas, trispalvė našlaitė, vaistinis putoklis ir kt.
Augalų Grupiavimą Pagal Auginimo Pradžią
Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose. Nuo XIV-XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis. XVI-XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas. XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai, darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė. Beveik visus aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode. Tikimės, kad juos, išlaikiusius šimtmečių išbandymus, pamilsite ir galėsite jais gėrėtis savo sodybose.
tags: #augalu #kompozicija #lietuviskas #darzelis
