Dzeusas - tai ne tik Olimpo dievų karalius, bet ir dangaus, griaustinio bei teisingumo dievas. Jo istorija graikų mitologijoje yra viena svarbiausių ir įtakingiausių. Dzeusas buvo jauniausias Cronos ir Rhea sūnus, kurio gimimas ir vėlesnis iškilimas į valdžią yra kupinas dramatiškų įvykių.
Cronos, bijodamas, kad jo paties vaikai jį nuverstų, kaip ir jis pats anksčiau nuvertė savo tėvą, prarydavo juos vos jiems gimus. Rhea, bijodama dėl savo naujagimio sūnaus Dzeuso likimo, jį paslėpė Kretoje, kalno oloje. Vietoj kūdikio ji davė Cronui praryti akmenį. Dzeusą augino ir saugojo ožka Amaltėja bei nimfos Adrastėja ir Ida, o kuretai jį saugojo nuo bet kokio pavojaus.
Kelias į Olimpo Viršūnę
Užaugęs Dzeusas grįžo į Olimpą ir, padedamas savo motinos Rėjos, davė Cronui magiško gėrimo, kuris privertė jį atryti visus savo prarytus vaikus: Poseidoną, Hadą, Herą, Hestiją ir Demetrą. Dzeusas taip pat išlaisvino savo dėdžių - šimtarankių hekatoncheirų ir vienakių kiklopo - kuriuos Cronos buvo įkalinęs Tartare. Kartu su jais ir savo broliais bei seserimis Dzeusas pradėjo dešimtmetį trukusį karą prieš titanus. Galiausiai titanai buvo nugalėti ir įkalinti Tartare, taip užbaigiant jų viešpatavimą ir pradėjus Olimpo dievų valdymo erą.
Po pergalės prieš titanus, Dzeusas, metęs kauliukus su savo broliais Poseidonu ir Hadu, laimėjo dangų ir tapo dievų karaliumi. Jo valdžia apėmė dangų, griaustinį ir teisingumą. Dzeusas tapo aukščiausiu graikų panteono valdovu, sėdinčiu ant aukšto aukso sosto Olimpo kalno viršūnėje, nuo kurios jis prižiūrėjo žmones, apdovanodamas už gėrį ir baudžiantis už blogį.
Dzeuso Simboliai ir Gali
Dzeuso pagrindinės galios apima griaustinį, žaibus ir oro sąlygas. Jo simboliai yra žaibo banga, erelis, ąžuolo medis ir karališkas skeptras. Dzeusas yra svarbus, nes jis yra aukščiausias dievų valdovas, vykdo teisingumą ir vaidina pagrindinį vaidmenį daugelyje graikų mitų ir legendų.
Jo vardas kilęs iš indų mitologijos dangaus dievo Djauso, o romėniškas atitikmuo yra Jupiteris. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus. Jis valdė visus gamtos reiškinius, nuo dienos ir nakties kaitos iki metų laikų. Vėliau jis tapo ir pranašysčių dievu, žinančiu ne tik dabartį, bet ir ateitį, savo valią žmonėms pranešančiu per ženklus, sapnus, griaustinius, žaibus ir orakulus.
Dzeuso Vaikai ir Meilės Nuotykiai
Dzeusas buvo daugelio dievų ir didvyrių tėvas. Jam žmonos buvo Metidė ir Hera, su kuria susilaukė Arėjo, Eriso ir Hefesto. Tačiau Dzeusas nebuvo tikras Hera ir turėjo daugybę vaikų su kitomis deivėmis ir mirtingomis moterimis. Tarp jo vaikų yra tokie žinomi personažai kaip Apolonas, Artemidė, Atėnė, Dionisas, Persefonė, Heraklis ir kiti.
Vienas garsiausių Dzeuso meilės nuotykių yra jo santykiai su Europa. Dzeusas, pasivertęs baltu jaučiu, kad apgautų pavydžią Herą, išniro iš jūros ir prisiartino prie Europos. Europa, pamačiusi jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo ant jo nugaros. Gyvulys pakilo ir metėsi į jūrą, kurią su Europa ant sprando perplaukė, nuveždamas ją į Kretą.
Kita svarbi istorija yra apie Semelę, Tėbų karaliaus dukterį. Dzeusas ją pamilo ir pažadėjo išpildyti bet kokį jos prašymą. Hera, kerštinga deivė, įkalbino Semelę pareikalauti, kad Dzeusas pasirodytų jai savo dieviškoje didybėje. Nors Dzeusas maldavo jos to nedaryti, Semelė buvo užsispyrusi. Mirtingieji, pamatę tikrąjį dievo pavidalą, miršta, todėl mirė ir Semelė. Dzeusas išgelbėjo jos dar negimusį vaiką Dionisą, įsiūdamas jį į savo šlaunį.
Dzeuso Svarba Mitologijoje
Dzeusas labiausiai prisimenamas dėl savo vaidmens graikų Trojos apgultyje ir pagalbos Odisėjui, kaip aprašyta Homero epuose „Odisėja“ ir „Iliada“. Jo veiksmai ir sprendimai turėjo didžiulę įtaką tiek dievų, tiek žmonių pasauliui. Dzeusas yra ne tik dievų karalius, bet ir teisingumo bei tvarkos simbolis, kurio valdžia ir galia yra neabejotina.
The War of the Titans (Titanomachy) - Greek Mythology in Comics - See U in History
Nors Dzeusas laikomas visagaliu, jo kultas kai kuriose vietovėse buvo mažesnis nei vietinių dievų. Tačiau jo svarba graikų mitologijoje yra neabejotina. Jis buvo šeimos globėjas, karalių valdžios įkūrėjas ir teisės bei dorovės sergėtojas. Jo įtaka juntama ir iki šių dienų, per daugybę mitų, legendų ir meno kūrinių, kurie pasakoja apie jo didingus darbus ir sudėtingą charakterį.
