Plaukų priežiūra ir kirpimas vaikystėje - svarbus procesas, reikalaujantis dėmesio, kantrybės ir tinkamų žinių. Nors plaukų kokybę lemia genetiniai veiksniai, tinkama priežiūra ir stilius gali padėti vaikui jaustis savimi pasitikinčiu ir gražiu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime vaikų plaukų kirpimo ypatumus, atsižvelgiant į amžių, plaukų tipą ir individualius poreikius. Aptarsime, kaip paruošti vaiką pirmajam kirpimui, kaip prižiūrėti mažylių plaukus ir kokios šukuosenos šiuo metu yra populiariausios.
Kada kirpti plaukus pirmą kartą?
Nėra vieno teisingo atsakymo, kada pirmą kartą kirpti vaiko plaukus. Tai labai individualu ir priklauso nuo to, kokio ilgio plaukai, kaip greitai jie auga ir ar jie netrukdo mažyliui. Priklausomai nuo to, kokio ilgio plaukai, kaip greitai jie auga, kirpti plaukus galima jau dviejų mėnesių kūdikiui.
Vienas iš mitų, susijusių su vaikų plaukų kirpimu, yra tas, kad iki metų vaikui nereikia kirpti plaukų, o kad jie būtų stiprūs, verta nuskusti plikai. Tačiau plaukų kokybę lemia genai - vaikas paveldi savo tėvų, senelių plaukų vešlumą, tvirtumą, struktūrą, spalvą. Laikui bėgant, visos šios savybės keičiasi: iš 3-4 metų vaiko plaukų jau galima nuspėti, kokie jie bus, tačiau galutinai jie susiformuoja tik vaikui sulaukus 10 metų ar net vėliau. O skusti vaiko galvelės plikai išvis nereikėtų: plaukų svogūnėlių nepadaugės - kadangi plaukai ataugs vienu metu ir bus vienodo ilgio, tai tik vizualiai atrodys, kad jų daugiau, nei buvo.
Kaip paruošti vaiką pirmajam kirpimui?
Pirmasis apsilankymas kirpykloje daugeliui vaikų tampa tikru išbandymu. Garsai, nepažįstama aplinka, svetimi žmonės ir neįprasti pojūčiai gali išgąsdinti net ir drąsiausią mažylį. Kai kurie vaikai ima verkti vos įėję pro duris, kiti kategoriškai atsisako sėsti į kirpimo kėdę. Tai visiškai normalu, nes kirpykla mažam vaikui gali atrodyti baugi ir neaiški. Tačiau gera žinia ta, kad šią baimę galima įveikti!
Vaikų baimės dažnai kyla iš nežinomybės arba praeities patirties, kuri jiems nepatiko. Sėkmės pagrindas - paruošimas ir nuspėjamumas. Vaikai jaučiasi saugiau, kai žino, kas jų laukia. Papasakokite apie kirpyklą iš anksto. Prieš kelias dienas papasakokite vaikui, kas jo laukia. Galite sakyti: „Kirpykloje žmogus mums padeda patrumpinti plaukus, kad būtų lengviau juos šukuoti“. Svarbu nevartoti žodžių, kurie gali kelti nerimą - pvz., „kirps“ ar „pjaus“ galima pakeisti į „truputį patrumpins“.
Paverskite temą žaidimu ar pasaka. Galite sukurti istoriją apie meškiuką, kuris pirmą kartą ėjo į kirpyklą. Pasitelkite žaislines žirkles, lėles ar meškiukus - „kirpkite“ jų plaukus žaidimo metu. Taip vaikas supras, kad tai saugus ir linksmas užsiėmimas.
Rinkitės literatūrą ar animacijas. Rinkitės literatūrą ar animacijas, kuriose vaikai eina į kirpyklą, džiaugiasi nauja šukuosena, draugiškai bendrauja su kirpėju.
Apsilankykite kirpykloje be kirpimo. Jei turite galimybę, pirmą kartą tiesiog apsilankykite kirpykloje be kirpimo - pasisveikinkite, pasivaikščiokite, leiskite pažiūrėti, kaip kerpami kiti. Jei įmanoma, apsilankykite kirpykloje ne kirpimo tikslu, o tiesiog susipažinti. Leiskite vaikui pažaisti su kėde, pažiūrėti į save veidrodyje, pabendrauti su kirpėju.
Rinkitės vaikui draugišką kirpyklą. Ieškokite kirpėjų, turinčių patirties dirbant su mažyliais - jie kantrūs, moka bendrauti, žino, kaip nukreipti dėmesį ir pritaikyti aplinką vaikui.
Atvykite pailsėję ir sotūs. Nemiegantis, alkanas vaikas - receptas nesėkmei.
Duokite vaikui kontrolės jausmą. Leiskite pasirinkti: sėdėti vienam ar pas tėvus ant kelių, laikyti mėgstamą žaislą ar klausytis mėgstamos dainelės.
Atsineškite mėgstamą žaislą ar užkandį. Mylimas žaislas, knygelė ar net sausainis gali padėti nuraminti ir nukreipti dėmesį.
Venkite skubos. Kirpimo metu būkite kantrūs ir nebandykite „greitai visko užbaigti“, jei vaikas nenusiteikęs. Kalbėkite raminančiai, švelniai laikykite už rankos, girkite už drąsą net ir už mažus pasiekimus: „Tu labai šauniai sėdi!“, „Koks nuostabus tavo naujas kirpimas!“.
Jei, nepaisant visų pastangų, vaikas vis tiek labai bijo - verkia, isterikuoja, atsisako net artintis prie kirpėjo, geriau: kirpti po truputį namuose, ieškoti kitų formų - pavyzdžiui, kirpimas miegant. Svarbiausia - gerbti vaiko ribas ir nebausti už baimę. Jei baimė labai stipri - nespauskite. Geriau luktelėti kelias savaites ir bandyti vėl.
Kaip išmokyti vaiką kirpti žirklėmis?
Mokėti kirpti žirklėmis - tai įgūdis, kuris reikalingas visiems vaikams. Kada pradėsite mokyti savąjį - priklauso tik nuo Jūsų, tačiau įprastos raidos trimečiai jau po truputį ima žirkles į rankas, o keturmečiai jomis naudojasi jau gana guviai. Kuo mažesnė vaiko rankytė, tuo sunkiau vaikučiui naudotis žirklėmis. Tačiau nemažai vaikų jau nuo 2-3 metų pasiruošę tam, kad išmoktų įkirpti popierių. Jei Jūsų mažylis rodo susidomėjimą žirklėmis, bando savarankiškai iškirpti paveiksliuką, galima pabandyti jį išmokyti kirpti.
Žirklės. Parduotuvėje galima rasti praktiškai bet kokio dydžio žirkles, todėl pasistenkite išsirinkti tokias, kurios puikiai įsitaisys mažylio rankutėse. Geros vaikiškos žirklės, viena vertus, turi būti gerai pagaląstos (kad vaikui būtų lengva kirpti) - bukos žirklės plėšo popierių, o ne kerpa jį. Kita vertus, vaikiškos žirklės būtinai turi būti užapvalintais galais, kad mažylis neįsibestų ar nesužeistų savo draugo.
Saugumas. Pirmiausia, papasakokite mažyliui, kad žirkles galima naudoti tik popieriaus kirpimui (negalima kirpti drabužių, staltiesių, pieštukų, pirštų, plaukų ir t.t.). Jei vaikas buvo pričiuptas bandantis nukirpti katinui ūsus, atimkite žirkles. Antra, papasakokite apie tai, kad su žirklėmis negalima vaikščioti, bėgioti ir šokinėti.
Pratimai. Kad išlavintumėte vaiko gebėjimą naudotis abiem rankomis (koordinuoti abiejų rankų judesius), duokite vaikui užduotį suplėšyti popieriaus lapą į labai mažus gabaliukus. Į guminį vandens žaisliuką su skylute pripilkite vandens. Tegu mažylis laiko ranką taip, kad nykštys žiūrėtų į viršų. Bevardį pirštą ir mažylį reikia sulenkti (atremti į delną). Padėkite prieš vaiką popieriaus lapą (aukščiau jo akių lygio). Po to parodykite vaikui, kaip Jūs kerpate popierių juostelėmis, iškirpkite apskritimus ir trikampius. Būkite kantrūs, palaikykite vaiką, net tuomet, kai jam nepavyksta teisingai įkirpti. Su laiku vaikas įgus vis geriau ir geriau (jam būtina praktika).
Kirpimo žirklėmis įgūdis svarbus visiems vaikams ir turėtų būti ugdomas nuo mažens. Dauguma 2-3 metų vaikų jau yra pasiruošę pradėti mokytis kirpti žirklėmis, tačiau ši veikla reikalauja pastangų ir suaugusiųjų dėmesio. Smulkiosios motorikos lavinimas. Kirpimas žirklėmis stiprina pirštų raumenis ir gerina riešo lankstumą. Šie įgūdžiai vėliau palengvina kasdienes veiklas, tokias kaip naudojimasis stalo įrankiais ar dantų valymas. Akių ir rankų koordinacijos lavinimas. Kad kirpimas būtų tikslus, reikia stebėti, kurioje vietoje kerpama, todėl lavinama akių ir rankų koordinacija. Abiejų smegenų pusrutulių aktyvinimas. Kirpimas yra viena iš nedaugelio veiklų, kurioje vienu metu aktyvinami abu smegenų pusrutuliai. Dėmesio sutelkimas ties veikla. Kirpimui reikalingas susikaupimas, dėmesys atliekamai užduočiai ir detalėms. Vaikams, kuriems sunku išlaikyti dėmesį, bet kurie mėgsta kirpti, galima pasiūlyti įvairias užduotis.
Ką kirpsite žirklėmis?
- Plastilino makaronai.
- Lipni juosta.
- Plaukai iš siūlų. Vaikų norą kirpti plaukus galima nukreipti į žaidimą kerpant plaukus iš siūlų. Ant tualetinio popieriaus ritinėlio nupieškite veidą ir viršuje suverkite kuo daugiau pavienių siūlų - plaukų.
- Popieriniai šiaudeliai. Kai ranka jau išlavėjusi (kadangi popieriniai šiaudeliai gana kieti), galima duoti vaikui perkirpti popierinius šiaudelius į nurodytą skaičių dalių (mokytis skaičiuoti). Be to, galima sužymėti kirpimo vietas ir mokyti tikslingo kirpimo.
Kaip prižiūrėti mažylių plaukučius?
Mažyliui paaugus ir tampant vis aktyvesniam dažnai kyla klausimas dėl plaukų priežiūros. Kaip prižiūrėti plaukučius, kad jų nesugadintume, bet kartu jie ir netrukdytų aktyviai veiklai? Kada vertėtų plaukus patrumpinti? Kaip tai padaryti be pykčių ir netraumuojant mažylio?
Dažniausia kirpyklos klausimas iškyla apie 6 mažylio mėnesį, nes pirmieji, dar nuo gimimo turėti, kūdikio plaukučiai dažnai jau būna iškritę ar nusitrynę, o naujieji užauga ilgi ir lenda į akis. Kadangi tokio amžiaus mažyliai yra aktyvūs, plaukučiai jiems trukdo. Vaikai ima juos pešti taip tėveliams parodydami, kad metas kirptis. Kita vertus, tikslaus laiko, kada laikas žygiuoti į kirpyklą, negalima nustatyti - vieni jau gimsta su kasomis, o kiti jas užsiaugina tik apie 3 - iuosius gyvenimo metus.
Tačiau noriu pastebėti, jog tai, kad kūdikių plaukų iki vienerių metukų negalima kirpti, yra mitas. Kartais mamos išgyvena, jog vaikučių plaukai yra lyg pūkeliai - trumpi ir plonyčiai. Nereikia pergyventi jeigu mažyliui iki 3 metų „nėra“ plaukučių. Tiksliau jie yra, bet atrodo tarsi pūkai. Vadinamieji „tikrieji plaukai” turi pilnai susiformuoti iki 3-jų vaiko gyvenimo metų. Dažniausia pergyvena mergaičių mamos. Kokius plaukučius jūsų vaikutis paveldėjo, tokius ir turės. Ar kirpsite plikai, ar auginsite, plaukų kiekis odoje nepasikeis. Tik nukirpti ataugs vienodžiau ir darysis šiek tiek stipresni. Visada yra išimčių. Jeigu pūkutis nukrenta ir apie pusmetį visiškai neatauga, (nors vaikų plaukai kaip ir nagai auga be proto greitai!), tai gali signalizuoti apie genetinę ligą, bet ją nustatyti turi gydytojai. Nepergyvenkit ir netraumuokit vaikučių anksčiau laiko. Nepamirškite, kad nepasitikėjimas savimi, įvairūs kompleksai mažyliams įperšami labai anksti ir lieka visam gyvenimui. Mūsų vaikučiai patys geriausi ir nuostabiausi nesvarbu ar ilgais, ar trumpais plaukučiais.
Kūdikių ir mažųjų plaukučiai labai švelnūs ir ploni, galvos oda jautri, taip pat plona. Todėl jiems reikalinga labai švelni ir saugi kosmetika. Galvytė plaunama kiekvieną kartą maudantis. Šampūnai būna labai švelnūs, todėl nedirgina odos, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kas jūsų kūdikio odelei labiausia tinka. Jeigu kūnelio oda tapo sausa, pleiskanojanti, paraudusi, reikia visiškai nutraukti tos priemonės naudojimą ir nesitikėti, kad kitą kartą bus geriau. Gali būti blogiau. Taip pat priemonės gali reaguoti netgi su vandeniu (pvz.: kietas vanduo, gręžinių vandenyje daug geležies). Jeigu mergaitė nealergiška ramunėlėm, galima perskalauti ramunėlių nuoviru su lašeliu citrinos, kai plaukučiai jau pinami į kasas. Bus šiek tiek paklusnesni, nesivels.
Jeigu kūdikis turi daug plaukučių, reiktų juos dažniau pašukuoti, jeigu mažai - šukuoti retai. Parduotuvėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų šepečių švelniais šereliais. Jokiu būdu negalima šukuoti visiškai šlapių plaukų. Reikėtų braukti labai švelniai, kad nepažeistumėte jautrios galvos odelės.
Nors mergaitės ir nori ilgų plaukų, bet nenori jų rišti. Kūdikiams plaukų rišti ar segti nereikėtų, geriau juos nukirpti, jeigu trukdo. Vėliau, kai žmogutis jau vaikšto ir vertina save veidrodyje, galima po truputi pratinti plaukus segti ar rišti. Yra įvairaus dydžio gumyčių, nepatariu įsigyti mažų plonų skirtų suaugusių pridėtinėms kasytėms (pakeliuose daug mažų, spalvotų gumyčių). Deja, jos per aštrios plonam plaukučiui ir jį sulaužo, nors ir puikiai laikosi. Rinkitės segtukus, gumytes su medžiaginiais papuošimais - jie lengvesni. Dideli, sunkūs papuošimai lengvai nučiuožia ir mergaitėms nepatogūs. Puikiai tiks minkštos mažos gumytės be įmegztų blizgučių. Blizgučiai gaminami iš folijos, kuri pjauna plaukus. Nereikia šukuosenos veržti stipriai, nes mergaitė gali daugiau niekada nebeleisti rišti plaukų, o susivėlusius plaukučius iššukuoti dar sunkiau. Mažosios panelės irgi nori būti gražios, o nerišant sunku užauginti ilgus, stiprius plaukus. Negalima daryti nieko, kas gali sukelti skausmą.
Vaikų kirpimo stiliai ir tendencijos
Kalbant apie asmeninį stilių, šiuolaikiniai vaikai yra tokie pat sąmoningi ir išraiškingi kaip ir suaugusieji. Stilingas kirpimas gali ne tik padaryti vaiką tvarkingą - jis gali padidinti jo pasitikėjimą savimi, atspindėti jo asmenybę ir netgi palengvinti kasdienę priežiūros rutiną tėvams. Aktyviems vaikams naudingi kirpimai, kuriuos lengva prižiūrėti. Mažiems berniukams tekstūruotas trumpas kirpimas arba mini dirbtinis „vanag“ suteikia madingą akcentą, kartu išlaikant jaunatviškumą.
Kita smagi tendencija, kelianti bangas vaikų kirpimų scenoje, yra mažų, kūrybingų elementų pridėjimas, siekiant suasmeninti įvaizdį. Tai gali būti paprasti dalykai, pavyzdžiui, nusiskusti trumpų plaukų piešiniai, mažos kasytės, supintos į laisvas šukuosenas, arba spalvotos plaukų kreidelės, skirtos laikinai pagyvinti plaukus spalvomis. Kasos, susuktos ir pusiau į viršų surištos šukuosenos taip pat itin populiarios, ypač tarp mergaičių, kurios mėgsta puošti plaukus aksesuarais.
Tos pačios amžiaus grupės berniukams vyrauja modernūs išblukę kirpimai ar išskutimai. Kai kuriems vaikams taip pat patinka eksperimentuoti su aštresniais stiliais, tokiais kaip irrekiškas kirpčiukas arba garbanoti plaukai su nuskustais šonais, ypač jei jie mato panašius įvaizdžius tarp sporto ar pramogų pasaulio atstovų, kuriais žavisi.
Paaugliai, ypač pradedantieji paauglystę, dažnai yra drąsesni. Tokie stiliai kaip „shag cut“ ir „wolf cut“ tampa vis populiaresni tarp paauglių dėl unikalaus retro ir modernaus stiliaus derinio. Kita vertus, paaugliai berniukai dažnai ieško įkvėpimo kirpimams muzikantuose, sportininkuose ir socialinių tinklų nuomonės formuotojų. Garbanotiems berniukams natūralios tekstūros perteikimas su suformuota afrikietiška šukuosena arba aiškiai apibrėžta garbanota viršutine dalimi tapo kur kas įprastesnis.
Tėvams, kurie nežino, koks kirpimas geriausiai tiktų, neįkainojama konsultacija su patyrusiu kirpėju, kuris specializuojasi vaikų kirpimuose Kaune, Vilniuje ar kitoje jums patogioje lokacijoje.
Galiausiai, stilingiausias bet kurio vaiko kirpimas yra tas, kuris atspindi jo asmenybę, atitinka jo gyvenimo būdą ir leidžia jam gerai jaustis. Nors tendencijos ateina ir išeina, tikroji puikaus kirpimo galia slypi jo gebėjime atskleisti natūralų vaiko žavesį ir individualumą.
Dažnumas ir priežiūra
Dažnai nepastebimas stilingų vaikų kirpimų aspektas yra plaukų priežiūros švietimo svarba. Visi žino, kad plaukus reikėtų periodiškai pakirpti, kad jie būtų gražūs ir sveiki. Vieni tiesiog pakerpa nušiurusius ar besišakojančius plaukų galiukus, kiti renkasi visiškai naują šukuoseną. Viskas individualu ir priklauso nuo plaukų augimo greičio bei kirpimo modelio. Pavyzdžiui, trumpaplaukiai ar turintys vidutinio ilgio plaukus kirpimo salone turėtų lankytis kartą per mėnesį, nes, norint išlaikyti modelinį kirpimą, jį reikia nuolat atnaujinti. Jeigu norite, kad plaukai butų sveiki ir neišsišakoję, trumpinti galiukus reikia reguliariai. Nesutariama, ar kirpti reikėtų vieną, ar keletą centimetrų. Šiuo atveju viskas taip pat labai individualu, nors paprastai užtenka nukirpti kartą per 1-2 mėnesius po 0,5-1 cm - tada plaukai atsigauna, sustiprėja, atrodo patraukliau. Šioks toks ryšys yra. Lygūs paslankūs plaukai yra ne tokie reiklūs priežiūrai, todėl apsilankyti kirpykloje galima ir rečiau. Kai plaukai stori, pasišiaušę, nepaklusnūs, juos prižiūrėti sunkiau.
Kaip minėta, plaukus reikia pakirpti reguliariai, tačiau didesnį dėmesį tam reikėtų skirti pavasarį ir rudenį. Pavasarį po žiemos mums trūksta vitaminų, nusilpsta visas organizmas, ir tai neigiamai veikia jūsų plaukus. Rudenį, po vasaros atostogų, plaukai paprastai labiau slenka, mažiau blizga, nes būna pavargę, nusilpę nuo saulės, sūraus jūros vandens. Daug kas priklauso ir nuo pasirinktos kirpimo formos. Plaukų kirpimo dažnumas taip pat priklauso ir nuo to, kokias ir kaip dažnai naudojate plaukų priežiūros priemones.
Namų kirpykla: ar įmanoma?
Pirmoji kūdikio šukuosena - rimtas išbandymas mamai. Ar jai pačiai pavyks „pažaisti kirpyklomis“, ar vis dėlto teks skambinti tikrai kirpėjai? Ryžotės pabandyti apkirpti namie? Puiku! Aštrių, gerai išgaląstų žirklių. Rankšluosčio vaiko kaklui ir pečiams apsiausti, kad plaukai nekristų ant jo rūbelių ir kūno - patekę į kvėpavimo takus jie gali sukelti kosulį, čiaudulį, o jei mažylis kokį plauką įsikiš į burnytę - netgi vėmimą. Sakote, rankšluostis greitai bus nutemptas ant žemės? Tada įsigykite platų apsiaustėlio tipo nugaroje surišamą seilinuką - ir viskas bus gerai. Purškiklio su vandeniu. Svarbiausias įrankis - kėdė! Kerpant kūdikis turėtų būti visiškai saugus, t.y. besidarbuojanti žirklėmis mama turėtų jau nebesirūpinti, kad vaikas gali iškristi, nugriūti ir pan. Taigi saugiausia vieta - kėdutė, kurioje mažylis pritvirtinamas. Galite panaudoti maitinimo ar automobilinę kėdutę. Taip, tokia vieta apsunkins plaukučių pakaušyje ir ties kakliuku kirpimą, bet jei procedūrą padalinsite į kelias dalis - viskas įgyvendinama. Pavyzdžiui, vaikui sėdint kėdutėje galite apkirpti galvytės priekį ir šonus, o kai ateis pakaušio eilė - pasikvieskite į pagalbą tėtį ar senelius: kas nors gali palaikyti vaiką ant kelių, veidu į save - tada jūs iš nugaros galėsite laisvai manipuliuoti žirklėmis. Likite rami. Nė nesitikėkite, kad mažasis „klientas“ ramiai lauks, kol baigsite jį dailinti. Jis sukiosis, galbūt norės pasičiupti žirkles, liesti kerpamus plaukučius. Patikimiausias būdas tokį jo muistymąsi sušvelninti - sudominti kuo nors kitu. Duokite įdomų, dar neregėtą žaislą, kurį galėtų kurį laiką tyrinėti, jei reikia - paleiskite animacinio filmuko DVD. Atsiminimai. Jei manote, kad pirmasis plaukučių kirpimas - reikšmingas momentas, nepamirškite to įamžinti vaizdo kamera ar fotoaparatu. Taigi visi dalyviai pasiruošę? Pradėkite nuo priekio, pakirpkite kirpčiukus, plaukučius ties ausimis. Neskubėkite karštligiškai, kad nesužeistumėte vaikučio, bet ir pasistenkite nestoviniuoti vidury proceso besigrožėdama darbu. Kol mažylis ramus - stenkitės atlikti kuo daugiau. Geriau mažiau. Tai, kas per ilga, galima patrumpinti. Bet pernelyg nutrumpintos šukuosenos pataisyti nepavyks - teks laukti, kol plaukučiai ataugs. Taigi neužsimokite per daug ir nesiekite maksimalių pasikeitimų. Kaip kirpti? Jei plaukučius ties kakliuku norite pakirpti lygia linija, perskirkite juos statmenai per pusę, tada suimkite išilgai vieną šoną kairės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu tarsi žirklemis, o dešine ranka laikomomis žirklėmis nukirpkite tarp pirštų kyšančius galiukus. Berniukams ties kaklu ir pakaušiu plaukučius galima pakirpti ir vertikaliai. Kai baigsite pagrindinį kirpimą, metas padailinti. Atidžiai apžiūrėkite, ar visos linijos lygios, ar atrodo gražiai ir natūraliai? Jei reikia (ir jei mažylis nusiteikęs geranoriškai) - šen bei ten palyginkite. Galbūt plaukučiai kai kuriose vietose krenta pernelyg dirbtinai, kirpimo linija tarsi nurėžta (taip būna kai mažylio plaukai labai tankūs)? Vis dėlto įsitikinote, kad apkirpti savo kūdikį jums - misija neįmanoma? Nenusiminkite ir užrašykite jį į grožio saloną. Net jei tereikia pakirpti tik kirpčiukus. Visų pirma, profesionaliai kirpėjai užteks keleto įgudusių judesių, kad padarytų tai, kam jūs tikriausiai sugaišite bent 5 minutes.
Jeigu planuojate kirpti savo vaikui plaukus namuose, pirmyn! Tiesiog lėtai, neskubėkite, nesikuklinkite iš proto ir naudokite geras plaukų kirpimo žirkles. Prieš kirpdami nuplaukite ir kruopščiai išdžiovinkite vaiko plaukus. Svarbu kirpti švarius ir sausus plaukus, kad galėtumėte tiksliai pamatyti, kokio ilgio norite. Būtinai išdžiovinkite vaiko plaukus, kaip įprastai. Jei jis ar ji turi banguotas ar garbanotas spynos ir jūs paprastai leidžiate jam išdžiūti, nupjaukite jį natūraliai išdžiūvus. Prieš kirpdami būtinai padalinkite plaukus dalimis. Norėdami atsikratyti plaukų, galite naudoti spaustukus ar šveitimus. Turėkite rankšluostį po ranka! Tai padeda, jei prieš pradėdami pjaustyti padėsite rankšluostį, kad išvengtumėte beprotiškos netvarkos. Eik lėtai. Jei kirpate vaiko plaukus, tikėkitės neskubėti ir neskubėti. Jei skubėsite, galite pjauti netolygiai. Be to, supjaustykite po truputį. Daryk paprastai! Atminkite, kad net jei žiūrite valandą „YouTube“ vaizdo įrašų apie namų kirpimą, nesate ekspertas. Jei kirpate kirpčiukus, nepamirškite, kad ilgiau yra geriau. Jūs nenorite per trumpai, nes jūsų vaikas gali baigtis tuo tragišku dubens pjūviu, apie kurį visi žinome ir susigraudiname.
Kerpame plaukus
Svarbu atsiminti, kad net ir profesionaliai atliktas kirpimas reikalauja reguliarios priežiūros. Trumpaplaukiai ar vidutinio ilgio plaukus turintys vaikai turėtų lankytis kirpykloje maždaug kartą per mėnesį, kad išlaikytų šukuosenos formą. Jei norite, kad plaukai būtų sveiki ir nešakojasi, galiukus reikia trumpinti reguliariai, maždaug kartą per 1-2 mėnesius po 0,5-1 cm. Tai padeda plaukams atsigauti, sustiprėti ir atrodyti patraukliau.
