Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko papasakoti dviejų vaikų mama. Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų - merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Žinia apie negydomą ligą buvo nemaloni, kaip ir dėl jos kylančios sveikatos bėdos, tačiau tuo metu jauna moteris dar negalvojo apie šeimą, vaikus, tad didelio streso dėl to nepatyrė ir nesijaudino.
Svarstė ir įvaikinimo klausimą
Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, t.y., kai ovuliacija skatinama vaistais. „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti - trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, - sako moteris.
Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki ketverių metų. Ir ėmė laukti.
„O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, - pora ryžosi nepraleisti dar vienos galimybės susilaukti biologinio vaiko.
Kelias iki sėkmės
Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo ničnieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų.
Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą. „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompensuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant, apvaisinimas mėgintuvėlyje - aut. past.) procedūrai“, - kelerių metų senumo įvykius prisimena pašnekovė.
Laukimo metu išgyveno ir liūdesį
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko - moteris laukėsi.
Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai. „Kokios emocijos mus apėmė? Žinote, visas tas procesas buvo toks paprastas ir greitas, mes nebuvome išvarginti nesėkmingų bandymų, ilgų laukimo metų ar pan., tad ir mūsų reakcija buvo maždaug tokia: „Na juk taip ir turėjo būti!“ - šypsosi laiminga moteris ir mama.
Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę. „Nors tai natūralus procesas - ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka - bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tai neatpasakojamas jausmas“, - sunkiau žodžius rinko Gitana.
Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių - berniuko ir mergaitės. Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo.
Statistika ir galimybės
Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje - per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.
Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų.
| Rodiklis | Metai | Skaičius |
|---|---|---|
| Atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros | 2019 | ~ 2200 |
| Užšaldyti embrionai | 2019 | > 1000 |
| Gimę vaikų po dirbtinio apvaisinimo | Kasmet | ~ 400 |
Galimybę susilaukti iš karto kelių vaikų turi ne tik poros, kurių giminėje jau būta dvynių. Šiais metais Klaipėdoje po ilgesnės pertraukos sulaukta gimusių trynukų. Pastaraisiais metais pasaulį uostamiestyje išvysta ir nemažai dvynukų.
Tiesa apie asistuojamą mirtį | Dr. Stefanie Green | TEDxSurrey
Pasak ginekologės, galimybę susilaukti kelių kūdikių iškart lemia ir motinos amžius. Pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje moterys motinystę vis atidėlioja. Vidutinis pirmą kartą gimdančių lietuvių amžius dabar siekia per 25 metus. Nors kai kurie specialistai neigiamai atsiliepia apie vis vėliau pirmagimius gimdančias moteris, tačiau J.Sąlygienė nėra tokia kategoriška. Tačiau J.Sąlygienė priminė, jog nuo 35 metų moters vaisingumas mažėja. Vyrų biologinis laikrodis taip pat tiksi - vyresnių stipriosios lyties atstovų spermos tyrimai dažnai būna blogesni. Pastebėta, kad didesnę galimybę susilaukti dvynukų ar trynukų turi savimi besirūpinančios, prisižiūrinčios bei gerai besimaitinančios moterys.
Ginekologė atkreipė dėmesį, kad kai moteris laukiasi kelių kūdikių iškart, kyla nemaža rizika. Kartais šeimų pastangos susilaukti vaiko būna bevaisės. Tuomet pagalbos kreipiamasi į vaisingumo specialistus. Daugelį porų atbaido gana brangios, valstybės nekompensuojamos nevaisingumo gydymo kainos. Apie 70-80 proc. Pagalbinis apvaisinimas, visuomenėje dažnai suprantamas kaip dirbtinis, tampa paskutiniąja galimybe susilaukti vaikų šeimoms, išbandžiusioms kitus gydymo būdus. Tačiau pasitaiko, kad klinikoje sulaukiama ir tokių porų, kurios gydymą norėtų pradėti nuo šios paskutiniosios pakopos. Pasak J.Sąlygienės, kad šeima sulauktų norimo rezultato, kai kada tenka atlikti net kelias pagalbinio apvaisinimo procedūras. Vienos tokios procedūros kaina svyruoja nuo 6 iki 14 tūkst.
Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų. Sutuoktiniai juokauja, kad išlaidos už privačią palatą, kur laiką leido po gimdymo, ir automobilio stovėjimo vietą po langu jiems buvo kur kas didesnės.
Eikite ir darykite!
Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Jau matyti, kurio iš tėvų temperamentą vaikai paveldėjo: mergaitė savo nestygstančia energija panaši į mamą, o berniuko visas ramumas - iš tėčio.
Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“
tags: #dvynukai #po #dirbtinio #apvaisinimo
