Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, ruošdamasis gimdymui ir naujagimio atėjimui. Vienas iš šių pokyčių - priešpienio, pirmojo kūdikio maisto, formavimasis krūtyse. Nors priešpienio ištraukimas nėštumo metu nėra nauja praktika, jos rekomendacijos ir nauda kelia diskusijas tarp specialistų.
Laktacijos pradžia - 16-oji nėštumo savaitė. Padidėjęs prolaktino lygis skatina priešpienio gamybą. Tačiau jo gaminamas tik labai nedidelis kiekis, nes pieno gamybą slopina gestagenais vadinami hormonai. Jų lygis staigiai krenta gimdymo metu, pasišalinus placentai. Tad iš karto pagimdžiusi galite pradėti žindyti.
Pirmąsias vieną ar dvi dienas po gimdymo krūtys gamina tik kelis lašelius geltono tiršto skysčio, o ne įprastą pieną. Tai priešpienis - pirmasis pienas, kuriame labai daug koncentruotų maistinių medžiagų (vitaminų, mineralų ir, svarbiausia, baltymų). Jis patenkina visus pradinius kūdikio mitybos poreikius. Vaikui vieno maitinimo metu pakanka vos kelių mililitrų, kad jis gautų pakankamą maistinių medžiagų kiekį. Mažas skysčio kiekis apsaugo kūdikio inkstus nuo per didelės apkrovos.
Priešpienio buvimas nėštumo metu savaime nėra ženklas, kad gimdymas artėja. Jo atsiradimas ir kiekis gali skirtis - vienoms moterims jis pasirodo apie 16-18 nėštumo savaitę, kitoms - vėliau arba visai nepastebimai. Svarbu žinoti, kad priešpienio atsiradimas ar neatsiradimas neturi įtakos vėlesniam pieno tiekimui.
Istorinė perspektyva ir dabartinės rekomendacijos
Pati priešpienio ištraukimo nėštumo metu idėja nėra nauja. Jau 1946 ir 1953 metais buvo atliekami tyrimai, kurių metu buvo vertinamas priešpienio ištraukimas nėštumo metu kaip pasiruošimo žindyti priemonė ir kaip priemonė paskatinti pieno gamybą bei išvengti skaudamų spenelių, pieno sąstovų ir mastito. Esperimentinėse grupėse sėkmingai žindė daugiau mamų, nei kontrolinėje, neištraukinėjusių priešpienio, grupėje. Tiesa, tuo metu priešpienį buvo patariama išpilti į kriauklę, o ne saugoti, tačiau tyrimai parodė, kad praktika yra pakankamai efektyvi ir patvirtinanti tyrimų hipotezes.
1958 metais atliktame tyrime, kuriame besilaukiančios moterys ištraukinėjo priešpienį nuo 20-os savaitės, poveikio žindymui nebuvo užfiksuota, tačiau eksperimentinėje grupėje buvo dažnesni mastito atvejai.
Iki devinto dešimtmečio pradžios priešpienio ištraukimas nėštumo metu buvo rekomenduojama krūtų paruošimo praktika. Nors jos nauda ir nebuvo kitų tyrimų patvirtinta, moterys jausdavosi užtikrinčiau, kai ateidavo laikas žindyti. Jos jau buvo pripratusios liesti savo krūtis ir stebėti, kai jos išskiria pieną. Tačiau nuo šio laiko dėmesys sutelkiamas į kitą potencialų krūties ir spenelių stimuliacijos poveikį - oksitocino išskyrimą ir jo potencialią galimybę paskatinti gimdymą. Moterys tyrimų metu buvo skatinamos stimuliuoti krūtis po 1-3 valandas (!) per dieną. Nuo 1990-ųjų priešpienio ištraukimas nėštumo metu neberekomenduojamas, kaip keliantis priešlaikinio gimdymo grėsmę.
Žinoma, grėsmė matyt priklauso nuo stimuliacijos trukmės ir intensyvumo, nes yra daugybė moterų, kurios žindo ir nėštumo metu, dalis iki pat gimdymo, o vėliau žindo net ir du vaikučius, ir tai yra normali praktika kai kuriose šalyse ir jose nefiksuojama priešlaikinių gimdymo pagausėjimas nėštumo metu žindžiusių mamų tarpe. Gvatemaloje, pvz., 50 proc. atvejų nėštumų persidengia su žindymu, apie 40 proc. mamų žindo antrą nėštumo trimestrą ir apie 3 procentai žindo iki pat gimdymo.
Šiuo metu situacija yra nevienareikšmiška. Dalis žindymo konsultantų ir akušerių siūlo šeimoms pasinaudoti priešpienio ištraukimu nėštumo metu, daugiausiai tokių specialistų yra Australijoje. Kita dalis laikosi rezervuoto požiūrio arba yra nusiteikė prieš priešpienio ištraukinėjimą nėštumo metu.
Kam gali būti naudingas priešpienio ištraukimas?
Dažniausiai priešpienio ištraukimas nėštumo metu yra rekomenduojamas diabetu sergančioms mamoms, nes jų mažyliai rizikuoja gimti su žemu gliukozės kiekiu ir dar pirmomis gyvenimo valandomis, jeigu ne minutėmis būti primaitinti mišiniu. Tačiau diabetu sergančios mamos nėra vienintelės, kurių vaikams priešpienio ištraukimas ir kaupimas nėštumo metu galėtų būti naudingas.
Amerikiečių tyrimas apie priešpienio ištraukimo mokymus nėštumo metu parodė, kad dalyvės, kurios pradėjo priešpienį ištraukinėti nuo 37 savaitės, sėkmingai pasirengė žindymui.
Kada nereikėtų ištraukinėti priešpienio?
Svarbu suprasti, kad intensyvi krūtų ir spenelių stimuliacija, įskaitant priešpienio ištraukimą, gali paskatinti hormono oksitocino išsiskyrimą, o tai gali sukelti gimdos susitraukimus ir priešlaikinio gimdymo riziką. Dėl šios priežasties, jei nėštumas yra rizikingas ar yra buvę persileidimų, priešpienio ištraukimo reikėtų vengti arba tai daryti tik gavus gydytojo leidimą ir rekomendacijas.
Kaip ir kada pradėti priešpienio ištraukimą?
Laikas, nuo kurio gali būti prasminga ruošti priešpienio atsargas, taip pat skiriasi priklausomai nuo situacijos. Jeigu gimdymas prognozuojamas laiku, tai galima pradėti nuo 37-os savaitės. Tačiau diabeto atveju daugelis moterų pagimdo 37 savaitę, tad tokioms, matyt, reiktų pradėti kiek anksčiau. O galbūt verta pradėti rinkti priešpienį tada, kai jis ima spontaniškai tekėti nėštumo metu?
Specialistė pataria priešpienį ištraukinėti tris kartus per dieną po kelias minutes, kaupti jį 2 ir 5 ml talpos švirkštukuose ir, jeigu pavyksta, pasiruošti atsargas bent trims maitinimams. Tačiau reiktų nusiteikti ir tam, kad ištraukiamo priešpienio kiekiai nebus dideli. Jau minėtas tyrimas, kuriame dalyvės priešpienį pradėjo ištraukinėti nuo 37 savaičių, patvirtina šią praktiką kaip įmanomą ir naudingą.
Kiekio svarba ir laktacijos pradžia
Pirmomis dienomis po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienio. Jo būna gerokai mažiau nei pieno, tačiau naudingų medžiagų - daug daugiau. Priešpienis tirštesnis ir sunkiau bėga, yra gelsvesnis nei vėlesnis pienas. Per parą jo pasigamina apie 50-100 ml (pieno - apie 750 ml), tačiau naujagimiui užtenka.
Pieno gamyba stipriai padidėja praėjus 3-5 dienoms nuo žindymo pradžios. Tarp maitinimų krūtys tampa pilnos ir sunkios, o jei kūdikis jas ištuština nepakankamai - kietos ir ištinusios. Pienas palaipsniui keičia savo sudėtį, jame atsiranda daugiau riebalų ir angliavandenių nei priešpienyje, o baltymų kiekis sumažėja.
Žindymo svarba ir nauda
Mamos pienas nepaprastas. Jo negali atstoti joks, net ir vitaminais, mikroelementais papildytas mišinukas. Naujagimis iš mamos įsčių patenka į aplinką, kurioje knibžda įvairiausių bakterijų ir virusų. Tačiau su pirmais mamos pieno lašais jis gauna imunoglobulinų (organizmas jų dar negamina). Šie priešinsis aplinkoje jau esantiems mikrobams ir tiems, su kuriais susidurs vėliau. Todėl net ir susirgęs žindomas kūdikis greičiau pasveiksta, išvengia komplikacijų. Mamos piene yra augimo ir kitų hormonų, taip pat žarnyno raidą skatinančių bei kitokių veiksnių.
Sveikas naujagimis turi įgimtą instinktą ieškoti krūties bei žįsti - jis paprastai pasireiškia per pirmąsias 1-2 val. po gimdymo. Ištiesų, naujagimiai po gimimo uždėti ant motinos krūtinės ar pilvo aktyviai ieško krūties pamažu spirdamiesi kojomis link tikslo.
Pirmosiomis dienomis žindyti be galo svarbu, todėl kūdikiui duokite krūtį, net jei atrodys, kad niekas nebėga. Kuo dažniau jis žįs, tuo daugiau pienelio gaminsis. Jei manote, kad nebėga, žindydama švelniai glostykite krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli pailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti. Jei reikia, pakartokite tai keletą kartų.
Sėkmingas žindymas priklauso nuo teisingo krūties apžiojimo. Tik teisingai apžiojęs krūtį kūdikis efektyviai ištrauks pieną, o žindymas taps malonumu jums abiems. Atsisėskite patogiai ir paguldykite vaiką taip, kad jo veidas būtų prie jūsų krūties. Kai kūdikis plačiai išsižioja, ranka, kuria laikote kūdikio kaklą, priglauskite kūdikio lūpas prie krūties. Kūdikio lūpos turi uždengti visą spenelį ir didelę areolės dalį.
Jei dėl medicininių priežasčių esate atskirta nuo kūdikio, būtinai nusitraukite pieno, kad skatintumėte gamybą. Nusitraukinėkite rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu tirštas priešpienis nusėda ant sienelių ir jo lieka mažiau. Kai įmanoma, tą darykite šalia vaiko (tai padeda pienui tekėti) ir sumaitinkite šaukšteliu.
Kūdikio žindymo padėtys
Ką daryti, jei speneliai skausmingi ar įtraukti? Pirmosios žindymo problemos gali būti susijusios su skausmingais, įtrauktais ar plokščiais speneliais. Pastebėjote, kad krūtys tapo sunkios, patinusios ir skausmingos? Atsipalaiduokite ir skaitykite, ką daryti, jei krūtys labai pilnos ar jei susidarė pieno stazė.
Dažnai užduodami klausimai apie žindymą
- Kaip ilgai ir kaip dažnai reikia žindyti?
- Kaip pasikeičia pieno gamyba po gimdymo?
- Kuo skiriasi priešpienis ir tikrasis pienas?
- Kaip teisingai paduoti kūdikiui krūtį?
Žindymo pradžioje mums visoms kyla tokių klausimų. Žindymo pradžioje daugelis mamų rūpinasi, ar kūdikis teisingai apžioja krūtį, ar krūtys gamina pakankamai pieno, kodėl krūtys kietos ir pilnos, nors kūdikis tiek daug žinda.
Jeigu turite galimybę, dar nėštumo metu apsilankykite paskaitoje apie žindymą, taip pat skaitykite patikimą literatūrą šia tema (gydytojų, žindymo konsultantų knygas bei žindymo eksperčių tinklaraščius).
Jeigu gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar kūdikis gimė mažesnio svorio, vaikelis gali būti mieguistas. Jam sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti žįsti. Speneliu ar savo pirštu švelniai braukdama aplink lūpytes naujagimį paskatinsite prasižioti.
Cezario pjūvis dažniausiai atliekamas taikant dalinę nejautrą. Kai jis susiuvamas (maždaug po 20-30 min.), naujagimį galima pamaitinti. Net ir po visos nejautros mama gali žindyti iškart, kai tampa sąmoninga.
Ar žinojote, kad…
- Beveik dviejų trečdalių žindyvių dešinioji krūtis yra „produktyvesnė” už kairiąją.
- Pienas išsiskiria ne pro vieną porą (nors kartais taip gali atrodyti). Porų, pro kurias išsiskiria pienas, skaičius svyruoja nuo 5 iki 20.
- Žindymas sumažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką. Moteris, kuri turi 8 m. žindymo „stažą” sumažina krūties vėžio susirgimo riziką iki beveik 0 proc.! O žindomų mergyčių rizika ateityje susirgti krūties vėžiu sumažėja 25 proc.
- Motinos pienas sumažina riziką vėlesniame gyvenime susirgti tokiomis ligomis kaip : I ir II tipo diabetas, nutukimas, astma, egzema, leukemija, arterinė hipertenzija, krono liga ir daugelis kitų.
- Piene yra melatonino, kuris yra miego „katalizatorius” - būtent todėl žindomų naujagimių ir kūdikių tėvai naktį vidutiniškai 40-45 minutėmis miega ilgiau.
- Pradinis pienas yra 87 % vanduo, todėl žindomiems kūdikiams papildomai nereikia duoti vandens tol, kol jie nėra primaitinami kietu maistu.
- Pienas nuolat keičiasi - jeigu palygintume tos pačios mamos pieną, kai jos mažyliui buvo, tarkime, 3 mėn. su pienu suėjus metams, jis būtų visiškai skirtingas. Pienas keičiasi ne tik augant mažyliui, kad atitiktų jo poreikius, jis nėra toks pat skirtingu paros, ar netgi vieno žindymo metu. Paprastai riebalai sudaro 3-5 proc. motinos pieno, tačiau jų kiekis žindant kinta - nuo maždaug 1% žindymo pradžioje iki 5 % pabaigoje. Vėliau dienos metu riebalų santykis mažėja, didėjant laktozės ir baltymų kiekiui. Baltymai patenkina mažylio organizmo poreikius nakties metu, nes būtent naktį vyksta intensyviausias vystymasis.
- Pienas nėra sterilus - jame vyrauja „gerosios” bakterijos. Mamai susirgus piene padaugėja ir specifinių antikūnių, kurie padeda mažylio organizmui kovoti su potencialiu sukėlėju. Tai reiškia, kad kuo daugiau mama žindys, netgi serganti, tuo mažesnė rizika mažyliui bus susirgti, o susirgus, tikėtina, ligos eiga bus lengvesnė ir jis greičiau pasveiks.
- Žindomi kūdikiai yra mažiau išrankūs maistui - daugelį skonių jie jau yra jautę per mamos pieną.
- Pirmaisiais mėnesiais žindymas „sudegina” apie 300 - 500 kalorijų per dieną!
- Pirmuosius 6 mėn. po gimdymo žindymas yra 98% patikimumą turinti kontracepcija (tačiau žindyti reikia ne rečiau nei kas 3 val. dienos ir kas 4 val. nakties metu).
Mitas, kad...
- Moterys su krūtų implantais negali žindyti. Daugeliu atveju žindymui krūtų implantai netrukdo.
- Jei jūsų krūtinė nedidelė - laktacija bus nepakankama. Ištiesų, laktacija nepriklauso nuo krūtų dydžio - riebalinio krūties audinio kiekis neturi tam žymios įtakos. Tiek mažesnių, tiek didesnių krūtų savininkės gali žindyti taip pat sėkmingai ir ilgai.
- Moteris su įdubusiais speneliais negali žindyti. Ištiesų, juk žindamas ne spenelis - žindama krūtis. Žinoma, naujagimiui lengviau teisingai apžioti krūtį, kai spenelis yra iššokęs, tačiau dažniausiai sėkmingai žindyti galima ir su įdubusiais speneliais, nes žindymo metu susidaręs vakuumas spenelį ištraukia.
- Baigėsi pienas. Yra labai mažai atvejų, kada laktacija gali būti sutrikdyta. Dažniausiai mamos pieno baigimąsi supainioja su augimo šuoliu ar pasiekimo savaitėmis (kūdikis gali žįsti neįprastai dažnai, būti irzlus), krūtų „ištuštėjimu” (ilgainiui „susinormalizavus” laktacijai krūtyse nebelieka to tempimo ir prisipildymo jausmo. Tačiau krūtys nėra primityvi talpa - jose pienas gaminasi ir žindymo metu, tad kol jūsų kūdikis žįs - tol gaminsis pienas).
- Pieno kiekį reikia pamatuoti ištraukus pientraukiu. Tai, deja, dažniausia pediatrų ir šeimos gydytojų rekomendacija, kai mama nerimauja, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Tada puola traukti pientraukiu, panikuoja, ir galiausiai… nekažin ką ištraukia. Deja, pientraukiu tokio kiekio, kokį ištraukia mažylis, niekada neištrauksite. Daugeliui mamų, turinčių ilgą žindymo stažą, pientraukiu nusitraukti pieno išvis nepavyksta. Tad ši rekomendacija yra viena kenksmingiausių sėkmingo žindymo atžvilgiu. Geriausias rodiklis, ar užtenka pieno - tai ne mažiau 6 pasišlapinimai (skaičiuojami pasišlapinimai, ne pilnos sauskelnės).
- Po 6 mėn. pienas nenaudingas. Tiesa yra tokia, kad pienas po 6 mėn. išlieka labai labai vertingas, ir laikomas pagrindiniu maistu iki 12 mėn.
tags: #atsirades #priespienis #nestumo #gale
