Neplanuotas nėštumas gali sukelti daugybę iššūkių, todėl šeimos planavimas ir tinkamos kontracepcijos pasirinkimas yra itin svarbus kiekvienam asmeniui ar porai. Nors kontracepcijos tema kartais apipinta mitais ir nepatogumu, šiuolaikinė medicina siūlo įvairias ir veiksmingas priemones, padedančias išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Istoriškai žmonės bandė įvairius metodus, siekdami kontroliuoti gimstamumą. Nuo vaisingų dienų skaičiavimo ir nutraukto lytinio akto iki šiuolaikinių hormoninių preparatų ir intrauterinių spiralių - kontracepcijos istorija ilga ir įdomi. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie šeimos planavimą siekia antikos laikus, tačiau tikrai efektyvūs ir saugūs kontracepcijos metodai išrasti tik XX amžiuje. Viena šiuolaikinės kontracepcijos pradininkių yra Margaret Sanger, kuri XX amžiaus pradžioje aktyviai kovojo dėl moterų laisvės planuojant gimstamumą ir švietimo reprodukcinės sveikatos klausimais. Vėliau, 5-ajame dešimtmetyje, Gregory Pincus sukūrė pirmąsias efektyvias kontraceptines tabletes, kurios rinkoje pasirodė 1960 metais.
Šiuolaikinė kontracepcija skirstoma į kelias pagrindines kategorijas: natūralaus šeimos planavimo metodus, barjerinę kontracepciją, hormoninę kontracepciją, intrauterines priemones ir ilgalaikę chirurginę sterilizaciją.
Natūralaus Šeimos Planavimo (NŠP) Metodai
NŠP metodai remiasi moters vaisingumo stebėjimu. Nors nė vienu iš taikomų metodų negalima nustatyti tikslios ovuliacijos dienos, šie metodai leidžia nustatyti moters vaisingos fazės ribas. Vengiant lytinių santykių vaisingu periodu, išvengiama neplanuoto nėštumo. NŠP klasifikacija apima simptoterminį, gimdos kaklelio gleivių, kalendorinius, temperatūrinius metodus, laktacinę amenorėją ir nutrauktą lytinį aktą.
- Temperatūrinis metodas: pagrįstas moters bazinės kūno temperatūros didėjimu ovuliacijos metu.
- Gimdos kaklelio gleivių metodas: stebimas išskyrų kitimas mėnesinių ciklo metu, siekiant atpažinti vaisingas ir nevaisingas gleives.
- Sudėtinis simptoterminis metodas: dažniausiai remiasi bazinės temperatūros pokyčiais ir gimdos kaklelio gleivėmis.
- Kalendoriniai metodai: taikomi, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus.
- Laktacinė amenorėja: po gimdymo menstruacijos neatsinaujina mažiausiai 6 savaites, o moteris žindo.
- Nutrauktas lytinis aktas: nors ir dažnai naudojamas, neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL).
NŠP populiariausias tarp porų, kurios dėl religinių ar etinių įsitikinimų nenori naudoti patikimos kontracepcijos. Tačiau metodo efektyvumas svyruoja ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gyvenimo būdo pokyčius. Svarbu paminėti, kad vaisingumo pažinimo (vadinamasis natūralus) metodas nėra kontracepcijos priemonė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jo nerekomenduoja rinktis apsisaugojimui nuo neplanuoto nėštumo, jei tikrai norima to išvengti. Jis labai nepatikimas saugantis neplanuoto nėštumo.
Barjerinė Kontracepcija
Barjerinė kontracepcija veikia fiziškai užkirsdama kelią spermatozoidams pasiekti kiaušinėlį. Dažniausiai naudojama barjerinės kontracepcijos priemonė - prezervatyvas - apsaugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo LPL.
- Prezervatyvas: vienintelė barjerinė priemonė, kuri apsaugo ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Prezervatyvų naudojimas yra saugus ir patikimas būdas, kurio efektyvumas siekia 85-98 proc. Durex prezervatyvai yra vienas populiariausių prekės ženklų, garsėjantis aukšta kokybe ir veiksmingumu. Jie siūlomi įvairių formų ir dydžių, įskaitant itin plonus, briaunuotus ir aromatizuotus. Prezervatyvai Durex rinkoje yra daugiau nei 90 metų ir užsitarnavo gerą vardą dėl aukštos kokybės ir veiksmingumo.
- Vidinis prezervatyvas (moteriškasis prezervatyvas): įdedamas į makšties ar išangės vidų. Apsaugo tiek nuo nėštumo, tiek nuo LPL, o efektyvumas siekia 79-95 proc.
- Diafragma: plokščias sulenkiamas silikoninis kaušelis, naudojamas uždengti gimdos kaklelį. Dažniausiai naudojama kartu su spermicidais.
- Gimdos kaklelio gaubtelis: panašus į diafragmą, bet mažesnis. Rekomenduojama naudoti kartu su spermicidu.
- Spermicidai: specialios cheminės medžiagos, kurios toksiškai veikia spermatozoidus. Rekomenduojami naudoti kaip papildoma apsaugos priemonė prie prezervatyvo. Tačiau spermicidų sudėtinė medžiaga nanoksinonas-9 gali sukelti alerginę reakciją ir padidinti riziką užsikrėsti LPL, ŽIV.
- Kontraceptinė kempinė: prisotinta spermicidų.
Barjerinė kontracepcija, ypač prezervatyvai, yra puiki apsauga nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. Prezervatyvai yra patikimas pasirinkimas, ypač paaugliams ir asmenims, neturintiems nuolatinio lytinio partnerio.
Hormoninė Kontracepcija
Šiuolaikinė hormonų kontracepcija yra puiki išeitis moterims, siekiančioms apsisaugoti nuo nenorimo ar netikėto nėštumo. Ji atitinka aukščiausius reikalavimus apsaugai nuo netikėto nėštumo, yra gerai ištirta, o joje esantys hormonai vartojami mažiausiomis galimomis dozėmis, todėl pašalinis poveikis dažnai nejuntamas arba mažai pastebimas.
Hormoninės kontracepcijos pasirinkimas yra didelis, ir medikas gali lengvai parinkti ar reikalui esant pakeisti kontracepcijos priemonę. Hormonų kontracepcija, be savo tiesioginio poveikio apsaugoti nuo neplanuoto nėštumo, turi teigiamą poveikį moters reprodukcinei sveikatai. Jei ji vartojama ilgiau nei dvejus metus, sumažėja tikimybė susirgti gimdos vėžiu. Hormonų kontracepcija mažina gausų mėnesinių kraujavimą, gydo priešmenstruacinį sindromą, reguliuoja mėnesinių ciklą.
- Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT): veikia slopindamos ovuliaciją, sukeldamos gimdos gleivinės atrofiją ir sutirštindamos gimdos kaklelio gleives. SKT efektyvumas siekia 91-99 proc.
- Kontraceptinis pleistras: patogus naudoti, nes jį pakeisti reikia kas 7 dienas.
- Kontraceptinis žiedas: lankstus 5 cm skersmens žiedas, dedamas į makštį vieną kartą per mėnesį ir laikomas tris savaites. Jis išskiria mažą moteriškų lytinių hormonų kiekį.
- Hormonų injekcija: gydytojas atlieka injekciją į raumenį 1 kartą per 3 mėnesius.
- Progestininės tabletės: veikia gimdos kaklelio gleivių klampumą ir tinkamos, kai estrogenų vartojimas kontraindikuotinas.
- Poodiniai implantai: nedideli plastikiniai implantai, išskiriantys sintetinį progesteroną, veikiantys 3-5 metus.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vyresnėms nei 40 metų moterims, neturinčioms jokių rizikos veiksnių, SKT vartoti saugu. Vis dėlto, svarbu atminti, kad hormoninė kontracepcija neapsaugo nuo LPL.
Intrauterinės Priemonės
Intrauterinė spiralė (IUS) - vienas patikimiausių ilgalaikių apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo būdų. Efektyvumas siekia 99 proc., o naudojimo laikotarpis - nuo 3 iki 7 metų.
- Hormoninės spiralės: išskiria hormonus, kurie tirština gimdos kaklelio gleives ir plonina gimdos gleivinę, taip trukdydamos spermatozoidams pasiekti kiaušinėlį ir apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje.
- Vario spiralės: varis veikia kaip spermicidas, trukdydamas spermatozoidų judrumui.
Gydytojas įdeda spiralę į gimdą, ir ji saugo nuo neplanuoto nėštumo 3-5 metus (arba 5-8 metus, priklausomai nuo tipo). Vario spiralės tinka moterims, kurios dėl gretutinių ligų negali vartoti hormoninės kontracepcijos.
Skubioji Kontracepcija
Skubioji kontracepcija naudojama po nesaugaus lytinio akto, pavyzdžiui, plyšus ar nusmukus prezervatyvui. Ji nėra nėštumo nutraukimą sukelianti priemonė; pagrindinis jos poveikis - sutrukdyti apvaisintai kiaušialąstei implantuotis gimdoje. Skubioji kontracepcija parduodama vaistinėse be recepto, bet neturėtų būti vartojama vietoje kasdienės kontracepcijos. Šios tabletės efektyviausios, kai išgeriamos per 12-72 val. po nesaugių lytinių santykių. Netinkamai vartojamos gali sutrikdyti mėnesinių ciklą.
Svarbu Pasitikėti Gydytoju
Specialistai šiuo klausimu vieningi - norint išsirinkti tinkamiausią kontraceptinę priemonę, būtina pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Gydytojas, surinkęs informaciją apie moters sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir poreikius, gali puikiai patarti ir pritaikyti tinkamiausią priemonę. „Hormonų kontracepcijai reikia recepto, todėl gydytojas, skirdamas priemonę, visada atsakingai įvertina priemonės tinkamumą konkrečiai moteriai. Vis dar pasitaikanti skelbiama hormonų kontracepcijos žala sveikatai yra niekuo nepagrįstas mitas. Gydytojas neskiria sveikatai pavojingų vaistų“, - patikina gydytoja.
Pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu rekomenduotina ir pradedančiai lytinį gyvenimą paauglei, ir brandaus amžiaus moteriai. Kontracepcijos vartojimas pagrįstas noru išvengti neplanuoto, nenorimo nėštumo. Kontracepcija nesukelia nevaisingumo. Nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas dažniausiai tuoj pat atsikuria.
Nepakankamas Lytinis Švietimas Lietuvoje
Visi medikai vieningi, kad Lietuvoje lytinis švietimas apie kontracepciją tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems yra nepakankamas. „Paaugliai mokykloje negauna mokslu grįstos informacijos apie kontracepciją, trūksta jos ir brandaus amžiaus moterims. Periodiškai skelbiamo Europos Kontracepcijos atlaso duomenimis, Lietuva patenka į grupę šalių, kur kontracepcijos prieinamumas yra blogas, nes trūksta informacijos, konsultavimas apie kontracepciją yra silpnas“, - pažymi pašnekovė. Palyginus su Vakarų šalimis, Lietuvoje kontraceptines priemones vartoja mažiau moterų. Prancūzijoje, Nyderlandų Karalystėje, Skandinavijos šalyse kontraceptines priemones vartoja maždaug 90 proc. moterų, šiuolaikines kontracepcijos priemones - maždaug 60-70 proc. moterų. Pažymėtina, kad šiose šalyse ir gimstamumo rodiklis yra aukštesnis nei Lietuvoje.
Nepakankamas lytinis švietimas ir brangios kontracepcijos priemonės Lietuvoje lemia, kad nėštumo nutraukimų skaičius, paauglių nėštumai ir gimdymai liudija, jog daug moterų ir porų neturi pakankamai informacijos apie kontracepcijos priemones, lėšų joms įsigyti. PSO rekomenduoja, kad valstybės imtųsi priemonių, kad kontracepcija būtų prieinama gyventojams, ypač pažeidžiamoms grupėms.
