Tėvai, auginantys mažamečius vaikus, gerai žino, kad atkeliavus šaltajam metų laikui, su juo padaugėja ne tik viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, bet ir itin nemalonios ligos - viduriavimo. Ši būklė ne tik itin nemaloni bei varginanti, bet ir grėsminga mūsų mažiesiems. Ligos, kurias lydi viduriavimas, vis dar yra trečia pagal dažnumą vaikų iki 5-erių metų mirties priežastis pasaulyje. Besivystančiose pasaulio šalyse dėl viduriavimo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 500 tūkst. vaikų.

Pasak X. Liop, sergamumas ligomis, susijusiomis su viduriavimu, pastaruosius du dešimtmečius išlieka ganėtinai pastovus: „Skaičiuojant statistiškai, vienam Europoje gyvenančiam vaikui iki trejų metų tenka nuo pusės iki dviejų tokios ligos epizodų per metus.“ Pasirodo, dažniausia su viduriavimu susijusi komplikacija yra dehidratacija. „Nors viduriavimo sukelta dehidratacija įprastai kontroliuojama, skiriant rehidruojančius gėrimus, ligos sunkumas ir su šiuo procesu susijusi ekonominė našta vis dar nėra pakankamai gerai suvaldomi, ypač tai aktualu kalbant apie vaikus“, - sako X.

Panevėžio „InMedica“ klinikos, esančio Stoties g. 49, vaikų ligų gydytoja Aida Gurevičienė pasakoja, kad maždaug 80 proc. viduriavimo atvejų sukelia virusai, kurie į vaikų virškinimo traktus dažniausiai patenka su nešvariomis rankomis. Taip pat šį negalavimą gali sukelti alergija maistui ar tam tikrų produktų netoleravimas. Infekcinės kilmės viduriavimą dažnai kartu lydi karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmas ir vėmimas.

Viena iš viduriavimo komplikacijų - dehidratacija, kurios metu išsausėja oda ir gleivinės, apima stiprus troškulys, kamuoja bendras silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, sumažėja šlapinimasis. Jei tik yra galimybė, skysčių atstatymui reikėtų naudoti specialius rehidratacijos tirpalus, į kurių sudėtį įeina įvairios mineralinės medžiagos: natris, kalis, chloras, hidrokarbonatas ir gliukozė.

Viduriavimas ir vėmimas - tai simptomai, kuriuos gali sukelti daugybė įvairių priežasčių. Dažniausios virusinės žarnyno infekcijos yra rotavirusų, noravirusų, adenovirusų sukeltos infekcijos, kurioms būdingas viduriavimas.

Statistiniai duomenys ir priežastys

Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį vaikams labai padidėja rizika sirgti ūminėmis infekcinėmis ligomis. Vaikai didžiąją dalį dienos praleidžia uždarose patalpose, dideliuose kolektyvuose. Esant šaltesniems orams, padažnėja sergamumas virusinėmis virškinimo trakto ligomis, ypač rotavirusinėmis infekcijomis. Nors dažniausiai ūminio gastroenterito eiga yra lengva, ši liga išlieka pagrindine vaikų sergamumo ir mirtingumo pasaulyje priežastimi jaunesniems kaip 5 metų vaikams (iki 520 tūkst. mirčių atvejų kasmet) [1]. Virusinės infekcijos išlieka pagrindine ūminio gastroenterito išsivystymo priežastimi. Kai kuriose šalyse ir žarnyno bakterinės infekcijos būna dažna viduriavimo priežastis.

Ūminis viduriavimas apibrėžiamas kaip staigus tuštinimasis daugiau kaip 3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip 14 dienų. Lėtinis arba išliekantis viduriavimas yra epizodas, trunkantis ilgiau kaip 14 dienų. Šis skirtumas turi įtakos ne tik ligos klasifikavimui ir epidemiologiniams tyrimams, bet ir praktiniam supratimui [1, 2].

Etiologija

Viduriavimą sukelia daugybė etiologinių veiksnių, įskaitant virusus, bakterijas ir parazitus plonajame ir / ar storajame žarnyne. Bakterinis enteritas labai dažnas šalyse, kuriose žmonės gauna mažas arba vidutines pajamas. Neseniai atliktu moksliniu tyrimu įrodyta, kad dažniausia viduriavimo priežastis iki vakcinacijos nuo rotaviruso įdiegimą Afrikos ir Azijos šalyse buvo rotavirusai, Cryptosporiudium, Shigella. Tačiau yra daugybė kitų sutrikimų, galinčių sukelti viduriavimą, įskaitant įvairias enteropatijas, malabsorbcijos sindromą [1, 3, 7].

Vaikų ligų gydytoja teigia, kad iki 80 proc. viduriavimo atvejų sukelia virusai; dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas, viruso dalelėms patekus į virškinimo traktą. „Infekcinės kilmės viduriavimą sukeliantys virusai ir bakterijos yra labai atsparūs aplinkos poveikiui ir gali ilgą laiką išlikti ant įvairių paviršių. Jeigu iki skiepijimo vakcina roto virusas buvo viena dažniausių priežasčių viduriavimui tarp vaikų, dabar dažniausiai tokios būklės sukėlėjas - nora virusas. Pastaruoju metu Lietuvoje vaikams dažniausiai nustatomas kampilobakterijų ar salmonelių sukeltas bakterinės kilmės viduriavimas“, - vardija A. Gurevičienė.

Infekcinės kilmės viduriavimą dažnai kartu lydi karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmas ir vėmimas, o pati liga - ūmi ir smarkiai užkrečiama. Dėl to vienu metu viduriavimas gali pasireikšti keliams šeimoms nariams: vyresnio amžiaus žmonėms viduriavimas gali trukti iki 6-7 dienų, o mažesniems vaikams - tęstis kiek ilgiau.

Vaikų ligų gydytoja priduria, kad viduriavimą gali sukelti ir su infekcija nesusiję priežastys, pavyzdžiui, alergija maistui ar tam tikrų produktų netoleravimas: „Neinfekcinės kilmės viduriavimas dažniausiai būna užsitęsęs ir trunka tol, kol atrandama ir pašalinama jo priežastis; nutraukus alergeno poveikį, simptomai baigiasi ar palengvėja. Be to, viduriavimas gali pasireikšti ir antibiotikų vartojimo metu dėl žarnyno bakterijų disbalanso.“

Klinika ir komplikacijos

Ūminis viduriavimas paprastai trunka neilgai, tačiau gali ir užsitęsti. Netinkama mityba yra svarbus viduriavimo rizikos veiksnys, o pasikartojantys viduriavimai sulėtina vaiko vystymąsi ir gerokai padidina mirtingumą. Vaikų mirtingumas, susijęs su viduriavimu, per pastaruosius dešimtmečius nuolat mažėjo, kaip manoma, dėl naudojamų geriamųjų rehidrataciją atkuriančių tirpalų [2, 3].

Viena dažiausių viduriavimo priežasčių yra rotavirusai. Tikimasi, kad pradėjus vaikus skiepyti per artimiausius metus bendras viduriavimo epizodų dažnis sumažės [1]. Besivystančiose šalyse registruojami vidutiniškai 3 viduriavimo epizodai per metus jaunesniems nei 5 metų vaikams, tačiau kai kuriose vietovėse pasitaiko iki 6-8 epizodų per metus. Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, būdingi simptomai ir požymiai yra vėmimas, viduriavimas be kraujo priemaišos, karščiavimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti.

A. Gurevičienės teigimu, viduriuojantys pacientai neretai skundžiasi ir kartu pasireiškiančiu vėmimu. Sergantys vaikai tuomet atsisako valgyti, gerti, taip pat karščiuoja bei praranda organizme sukauptus skysčius ir mineralines medžiagas. „Dehidratacija yra viena dažniausių pasitaikančių viduriavimo komplikacijų. Dėl skysčių netekimo vaikams išsausėja oda ir gleivinės, juos apima stiprus troškulys, kamuoja bendras silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, sumažėja šlapinimasis. Užsitęsus dehidratacijai sutrinka inkstų ir smegenų veikla, todėl svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, atstatyti netektų skysčių kiekį ir nelaukti, kol vaikas taps vangus“, - pažymi vaikų ligų gydytoja.

Dehidratacijos laipsnis vertinamas pagal tuštinimosi dažnį, širdies susitraukimų dažnį, kapiliarų prisipildymo laiką, odos turgorą, akių įdubimą, momenėlį, vaiko aktyvumą arba svorio pokytį, skaičiuojant nuo ankstesnio svorio [1, 2, 5, 7].

Daugumai vaikų troškulys, sausas liežuvis ir burna (vidinė skruosto pusė), hemodinamikos požymiai (dažnas siūlinis pulsas, sulėtėjęs kapiliarų prisipildymo laikas, hipotenzija) yra patikimiausi dehidratacijos įrodymo žymenys. Neurologinės komplikacijos nustatomos iki 3 proc. vaikų, sergančių rotavirusine infekcija. Traukuliai yra dažniausi neurologinių komplikacijų simptomai, taip pat galima ūminė encefalopatija arba encefalitas. Atlikus tyrimą vienoje Japonijos ligoninių, registruotas 41 atvejis encefalito / encefalopatijos, kuriuos sukėlė rotavirusinės infekcijos.

Ūminio viduriavimo diferencinė diagnostika

Viduriavimas kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susijęs ir su sisteminės ligomis. Šios amžiaus grupės pacientų viduriavimui būdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai požymiai, tačiau ne visada. Tokius vaikus būtina stebėti, ypač esant sudėtingai diferencinei diagnostikai. Dažniausios ligos, kurioms būdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurinės ausies uždegimas, bakterinės kilmės faringitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija, meningitas, bakterijų sukeltas sepsis. Vėmimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu žarnų nepraeinamumu, cikliniu vėmimo sindromu, funkcinės kilmės viduriavimu [2].

Diagnostika

Daugumai ūmiai viduriuojančių vaikų atlikti laboratorinių tyrimų nereikia, išskyrus sunkius, kompleksinius atvejus. Vaikams, kuriems išsivystė traukuliai, sąmonės pablogėjimas, turėtų būti tiriami dėl gliukozės koncentracijos kraujyje, elektrolitų disbalanso. Įtariant pneumoniją, sepsį, meningitą, šlapimo takų infekciją arba ŽIV, turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai. Išmatų koprograma ir išmatų pasėlis gali būti naudingi išsivysčius viduriavimui su krauju arba grįžus iš ekonomiškai skurdesnių šalių. Vyresniems nei 12 mėnesių ir vartojusiems antibiotikus vaikams reikia tirti išmatas dėl C. difficile toksino. Rentgenologiniai tyrimai būtini pacientams, kuriems išsivystė ūminis pilvo skausmas. Mikroskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai gastroenteritą sukėlė cholerair Entamoeba trophozoites. Mikrobiologinis išmatų, kraujo tyrimas reikalingas pacientams, kuriems nėra teigiamo atsako į paskirtus empirinius antibiotikus. Užsitęsus vandeningam viduriavimui ilgiau kaip 14 dienų arba keliavus į endemines zonas, reikėtų tirti dėl parazitų ir kiaušinėlių.

Ligos valdymas ir slauga

Dauguma vaikų, kuriems nėra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali būti gydomi namie ambulatoriškai. Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reikėti trumpalaikio stebėjimo arba hospitalizacijos [2, 6, 7].

Indikacijos stebėti pacientą:

• stabilios būklės viduriuojantys naujagimiai ir kūdikiai be intoksikacijos ir dehidratacijos požymių;
• esant vidutinio sunkumo dehidratacijai pacientui, galinčiam gerti skysčius;
• nevisavertė mityba ir lengvo laipsnio dehidratacija;
• viduriuojantys pacientai be dehidratacijos požymių, negalintys kompensuoti prarastų skysčių išgeriamais skysčiais.

Indikacijos stacionariniam gydymui:

• sunki dehidratacija, reikalinga intraveninė infuzija;
• naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėnesių, sergantys dehidratacija;
• nevisavertė mityba ir vaikui diagnozuota dehidratacija;
• intoksikacija, kintanti psichinė būklė (GKS <11 balų) arba traukuliai;
• >38,5 °C temperatūra vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams arba >39 °C temperatūra 6-36 mėnesių vaikams;
• įtariama chirurginė priežastis: patologijos lokalizacijai patikslinti ir enterokolito diagnostikai reikalinga chirurgo konsultacija;
• dažnas viduriavimas (>10 kartų didelio tūrio išmatomis per dieną);
• nuolatinis vėmimas, sumažėjęs išgeriamo vandens kiekis;
• dalinis arba nėra atsako į geriamuosius rehidrataciją atkuriančius tirpalus arba tolesnis būklės pablogėjimas;
• anamnezėje - priešlaikinis gimdymas, lėtinės ligos, gretutinės ligos.

Tėvai klysta skubėdami vaikams girdyti skysčius iškart po vėmimo ar liepdami vienu metu išgerti didelį kiekį vandens. Vaikas jausis geriau, jeigu po vėmimo suteiksite jam laiko nusiraminti, o tuomet kas kelias minutes duosite išgerti po kelis mililitrus skysčių. Be to, esant viduriavimui ir vėmimui, negalima vartoti gazuotų gėrimų ir sulčių.

Skysčių atstatymui puikiai tinka specialūs rehidrataciniai tirpalai, į kurių sudėtį įeina ne tik vanduo, bet ir įvairios mineralinės medžiagos: natris, kalis, chloras, hidrokarbonatas ir gliukozė. Geriant vien tik vandenį, dėl sumažėjusio natrio kiekio organizme vaiko būklė gali net pablogėti, o tai - pavojinga gyvybei. Vaistinėje šie tirpalai parduodami be recepto, todėl galima jais pasirūpinti iš anksto ir pradėti vartoti vos tik pasireiškus viduriavimui.

A. Gurevičienė akcentuoja, kad tėvai turi atidžiai stebėti viduriuojančio vaiko sveikatos būklę, ypač išgeriamų skysčių kiekį ir šlapinimosi dažnį. Jeigu vaikas jaučiasi gerai ir yra aktyvus, galima apsiriboti gydymu namuose: užtikrinti pakankamą paros skysčių kiekį, skirti pilvo pūtimą mažinančių vaistų, gerųjų bakterijų, duoti valgyti nedideliais kiekiais ir vengti riebaus ar daug skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

„Jeigu viduriuojantis vaikas tampa vangus, mieguistas ir negeria skysčių, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs lašines skysčių infuzijas ir atliks reikiamus tyrimus. Pavyzdžiui, bendrąjį kraujo tyrimą, uždegiminių rodiklių, elektrolitų ar gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, virusui nustatyti gali būti atliekamas ir išmatų tyrimas.

Prevencija

Vaikams, kuriems įtariamas virusinis gastroenteritas, rekomenduojama riboti buvimą kolektyve visą ligos trukmę. Vakcina nuo rotavirusų yra veiksmingiausias būdas išvengti rotavirusinio gastroenterito. Vakcinos nuo noravirusinės infekcijos vis dar yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose [4].

Bendrosios higienos priemonės (pvz., dažnas rankų plovimas muilu pakeitus sauskelnes arba po kontakto su vemiančiu vaiku, sauskelnių keitimas toliau nuo maisto ruošimo vietos, vandens valymas ir kt.) gali padėti sumažinti virusų, sukeliančių gastroenteritą, plitimą [1, 4].

Amerikos pediatrijos akademijos infekcinių ligų komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti darželį, mokyklą:

• kūdikiai privalo tuštintis į sauskelnes;
• vaikas, mokantis naudotis tualetu;
• tuštinimosi dažnis ne dažnesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tuštinimosi dažniu.

Viduriuojantys vaikai turėtų vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas rekomenduoja, kad vaikai neturėtų plaukioti baseinuose ateinančias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo. Vaikai ligoninėse turėtų būti sugrupuoti pagal galimus ūminių gastroenteritų sukėlėjus arba klinikinius sindromus; taip galima sumažinti antrinį virusinių gastroenterito sukėlėjų perdavimą.

„Prevencija vis dar išlieka pagrindu, kalbant apie vaikų viduriavimo atvejus. Puikus pavyzdys - vakcinos prieš rotavirusus. Buvo atlikti didelės apimties klinikiniai tyrimai, kurie pademonstravo, kad ši vakcina yra tikrai saugi ir efektyvi. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) taip pat akcentuoja ir kitas priemones: švaraus vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų prieinamumą, kruopštų rankų plovimą muilu, tinkamą higieną, ruošiant maistą. Taip pat reikia akcentuoti, kad PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėnesių bei žinių, susijusių su infekcijų kontrole, skleidimą.

Paklaustas, ko reikėtų imtis, jei, visgi, mažylį užklupo viduriavimas, gydytojas pažymi, kad pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nedehidratuotų - būtina vartoti pakankamą kiekį skysčių, o jei to nepavyksta užtikrinti, reikalinga kreiptis į gydymo įstaigą: „Norint išvengti dehidratacijos, galima naudoti rehidruojančius tirpalus, o viduriavimo lengvinimui naudinga rinktis tokius preparatus kaip „Xilaplus“. Žinoma, jei žindote kūdikį, būtinai tai tęskite. Viduriavimas kelia daug didesnę grėsmę vaikams nei suaugusiems, todėl šio negalavimo gydymas jiems taip pat dažnai yra sudėtingesnis.

tags: #atlikta #statistika #apie #vaiku #viduriavimo #slauga

• Pramogos Druskininkuose vaikams
• Nėrimas Rukštelienė - biografija
• Kodėl kūdikio atsirūgimas naktį yra svarbus
• Nevėžio slėnio likimas
• Klaipėdos lopšelio-darželio "Volungėlė" projektas