Kiaušidžių vėžys yra piktybinis navikas, išsivystantis vienoje ar abiejose kiaušidėse - moterų reprodukciniuose organuose, atsakinguose už kiaušinėlių gamybą ir hormonų, tokių kaip estrogenai ir progesteronas, sekreciją. Ši liga yra viena iš dažnesnių moterų reprodukcinės sistemos onkologinių ligų, dažniausiai pasitaikanti vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms. Lietuvoje kasmet kiaušidžių vėžys diagnozuojamas šimtams pacientų, o ankstyva diagnozė ir modernūs gydymo metodai gerina išgyvenamumą. Kodėl išsivysto kiaušidžių vėžys nėra visiškai aišku, tačiau žinoma, kad liga vystosi dėl ląstelių DNR mutacijų, skatinančių nekontroliuojamą ląstelių augimą.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad kiaušidžių vėžiu išskirtinai serga vyresnio, ypač menopauzės amžiaus moterys. Tačiau klastinga liga neaplenkia ir jaunesnių: vienai iš dešimties ši liga diagnozuojama iki 45-erių metų. Ar ligos eiga priklauso nuo amžiaus? Ar jaunas amžius garantuoja geresnius rezultatus? Kiaušidžių vėžys retai diagnozuojamas jaunesnėms nei 40 m. moterims, tačiau pasitaiko, tad visiškai atmesti tokios tikimybės negalima. Mokslininkai darė prielaidą, kad kai kurie nevaisingumo gydymo metodai gali didinti kiaušidžių vėžio riziką. Nėra mokslinių duomenų, nurodančių, kad jaunoms moterims visi piktybiniai procesai vyksta greičiau. Reikia nepamiršti, kad jaunesnėms moterims, susirgusioms dažniausiai sutinkamu kiaušidžių vėžio tipu, ilgalaikės perspektyvos prognozė yra palankesnė nei vyresnio amžiaus moterims, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė.

Kiaušidžių vėžio tipai ir klasifikacija

Kiaušidžių navikai gali būti solidiniai arba cistiniai. Daugiau negu 80 proc. vaisingo amžiaus moterų navikai būna gerybiniai. Kitoms diagnozuojami piktybiniai navikai ar ribiniai. Pomenopauzinio amžiaus moterų grupėje piktybinių kiaušidžių navikų dažnumas - 50 proc. Kiaušidžių navikai klasifikuojami pagal histologinę struktūrą:

• Epiteliniai navikai - 60 proc.;
• Germinogeninių ląstelių navikai - 15-25 proc.;
• Lytinės drūžės-stromos navikai - 5-10 proc.;
• Metastaziniai navikai (krūties, skrandžio, storosios žarnos ar lyties organų navikų metastazės) - 5-10 proc.

Dažniausias kiaušidžių vėžio tipas yra epitelinės kilmės (apie 90 proc.).

Epiteliniai navikai

Epiteliniai navikai sudaro didžiausią dalį diagnozuojamų kiaušidžių navikų. Rizika moteriai susirgti kiaušidžių vėžiu yra 1,7 proc. Sergamumas šia liga nuolat didėja. 2005 m. Lietuvoje jis buvo 20,9 atvejo 100 tūkst. moterų, o tais pačiais metais nustatyti 383 nauji ligos atvejai. Be to, mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio mūsų šalyje, palyginti su mirtingumu nuo kitų navikų, yra didžiausias - 16,1 atvejų 100 tūkst. moterų.

Pagrindiniai epitelinių navikų tipai:

• Serozinis - invazinė serozinė karcinoma yra dažniausias histologinis tipas, sudarantis iki 80 proc. progresavusio kiaušidžių vėžio atvejų.
• Endometrioidinis - endometriozė, ypač endometriozinės cistos, yra laikomos galimomis endometrioidinio kiaušidžių vėžio pirmtakėmis.
• Šviesių ląstelių - sudaro apie 5 proc. visų kiaušidžių vėžio navikų. I stadijos prognozė yra palyginti gera. Tačiau progresavusio šio tipo vėžio prognozė yra blogesnė nei serozinio, nes tokie navikai yra mažiau jautrūs ar visai nejautrūs standartinei chemoterapijai.

Germinogeniniai navikai

Germinogeniniai navikai išauga iš kiaušidėse esančių nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių. Jie labiau tikėtini jaunoms moterims nei vyresnėms. Tokie navikai dažniausiai pažeidžia vieną kiaušidę. Tai reta forma. Didžioji dauguma germinacinių ląstelių navikų yra gerybiniai.

Pagrindiniai germinogeninių navikų tipai:

• Subrendusi teratoma (kiaušidžių dermoidinė cista) - gerybinis navikas, sudaro 25 proc. visų kiaušidžių navikų.
• Nesubrendusi teratoma - piktybinis navikas, sudaro mažiau negu 1 proc. kiaušidžių teratomų.
• Disgerminoma - sudaro 30-40 proc. piktybinių germinogeninių navikų.
• Endoderminio sinuso navikas (trynio maišo navikas) - sudaro 20 proc. piktybinių germinogeninių navikų.
• Reti navikai - embrioninė karcinoma, choriokarcinoma, gonadoblastoma.
• Mišrūs germinogeniniai navikai - sudaro apie 10 proc. visų piktybinių germinogeninių navikų.

Lytinės drūžės-stromos navikai

Šie navikai formuojasi iš kiaušidės lytinės drūžės, stromos ar mezenchimos ir sudaro 3-8 proc. visų piktybinių kiaušidžių navikų. Navikus formuoja feminizuojančios granuliozinės, folikulo išorinio jungiamojo audinio apvalkalėlio ląstelės, virilizuojančios Sertoli-Leidigo ar indiferentiškos ląstelės. Gali būti bet kurio amžiaus moterims.

Pagrindiniai lytinės drūžės-stromos navikų tipai:

• Granuliozinių ląstelių navikai - dažniausi.
• Tekomos (folikulo išorinio jungiamojo audinio apvalkalėlio navikai) - daugiau negu 65 proc. šių navikų nustatomi pomenopauzinio amžiaus moterims.
• Fibromos - gerybiniai navikai.
• Sertoli ir Leidigo ląstelių navikai ar Leidigo ląstelių (riebalų ląstelių) navikai - labai reti.

Kiaušidžių vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Tikrosios kiaušidžių vėžio priežastys išlieka nežinomos, tačiau yra nustatyta daug su šia liga susijusių rizikos veiksnių. Moters reprodukcinė anamnezė yra reikšmingai ir stipriai susijusi su šia rizika. Moterims, patyrusioms daugiau nėštumų, rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra mažesnė nei toms, kurioms buvo mažiau nėštumų, o pastarosioms rizika mažesnė nei toms, kurios niekada nesilaukė. Ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė taip pat gali prisidėti prie didesnės rizikos, o geriamųjų kontraceptikų vartojimas, kiaušintakių perspaudimas (tubų ligavimas), maitinimas krūtimi ir ovuliacijos slopinimas suteikia tam tikrą apsaugą nuo šios ligos. Kiti galimi rizikos veiksniai yra nutukimas ir galbūt talko miltelių naudojimas.

Šeiminė anamnezė vaidina labai svarbų vaidmenį. Moterims, turinčioms pirmos eilės giminaičių, sergančių kiaušidžių vėžiu, šios ligos rizika yra daugiau kaip 2 kartus didesnė, palyginti su moterimis be jokios vėžio šeiminės anamnezės. Tik 10 proc. visų šios ligos atvejų galima identifikuoti genetines mutacijas, pvz., yra žinomi didesnės kiaušidžių vėžio rizikos genai: BRCA 1/2. Paveldimos BRCA 1 mutacija lemia 15-45 proc. riziką per visą gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu ir apie 85 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. BRCA 2 mutacija riziką per visą gyvenimą susirgti kiaušidžių vėžiu didina apie 10-20 proc., o krūties vėžiu - apie 85 proc. Paveldimu kiaušidžių vėžiu paprastai susergama apie 10 metų anksčiau nei nepaveldimu.

Rizikos veiksniai:

• Amžius - dažniausiai liga nustatoma 50-70 metų moterims, 85 proc. kiaušidžių navikų kliniškai pasireiškia vyresnėms negu 50 metų moterims.
• Šeiminė anamnezė - rizika susirgti kiaušidžių naviku didėja, jei yra įvykusios BRCA1, BRCA2, PMS1, PMS2, MSH2, MLH6 genų mutacijos, paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys.
• Negimdymas - palyginti negimdžiusių moterų sergamumą epiteliniu kiaušidžių vėžiu su 4 ar daugiau vaikų pagimdžiusių moterų sergamumu, šansų santykis yra 2,42.
• Nevaisingumas - palyginti sergamumą epiteliniu kiaušidžių vėžiu moterų, kurios bandė pastoti daugiau negu 5 metus, su tomis, kurios bandė pastoti mažiau negu 1 metus, šansų santykis yra 2,67.
• Nutukimas (gali padidinti riziką).
• Ovuliacijos stimuliavimas.
• Geriamųjų kontraceptikų nevartojimas.
• Ankstyva pirmųjų mėnesinių pradžia (< 12 metų).
• Vėlyva menopauzė (> 50 metų).
• Nežindymas.
• Endometriozė.

Veiksniai, apsaugantys nuo naviko susiformavimo:

• Nėštumas - kuo moteris daugiau kartų gimdė, tuo rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra mažesnė.
• Sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas - rizika sumažinama apie 60 proc. Efektas išlieka ilgiau nei 20 metų nuo preparatų vartojimo nutraukimo.

Kiaušidžių vėžio simptomai

Ankstyvoje stadijoje kiaušidžių vėžys dažnai nesukelia simptomų arba jie yra nespecifiniai, todėl liga dažnai diagnozuojama tik III-IV stadijose. Kiaušidžių vėžys yra viena klastingiausių vėžio formų, ne veltui vadinama „tyliuoju žudiku“. Liga neturi jokių specifinių simptomų, dažniausiai diagnozuojama jau gerokai pažengusi, o ją efektyviausiai išgydyti galima tik aptikus 1-2 stadijose. Kiaušidžių navikai kartais nesukelia jokių simptomų. Simptomų pasireiškimas gali priklausyti ir nuo naviko dydžio, lokalizacijos.

Pagrindiniai simptomai:

• Nespecifiniai: svorio mažėjimas, kacheksija, vidurių užkietėjimas, ankstyvas sotumo pojūtis, nuovargis.
• Pilvo skausmas - jį gali sukelti spartus naviko skverbimasis, plyšimas, apsisukimas, infekcija ar kraujavimas.
• Pilvo padidėjimas/išsipūtimas - galimos priežastys yra navikas ar ascitas.
• Vidaus organų spaudimo simptomai, pvz.: šlapimo susilaikymas, dažnas šlapinimasis, lyties organų iškritimas.
• Mėnesinių ciklo sutrikimai.
• Endokrininiai simptomai, kuriuos sukelia navikų išskiriami hormonai.

Jei moteris ar mergaitė bent vieną iš šių simptomų jaučia ilgiau nei 2 savaites, turėtų nedelsdama kreiptis į gydytoją. Ar kenčiate nuo pilvo pūtimo, pilvo ar dubens skausmo, nugaros skausmo ir apetito pokyčių? Ar pastaruoju metu jums neteko mėnesinių, ar smarkiai kraujavote? Daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo momentu kenčia nuo pilvo pūtimo, ar ne? Jei pilvo pūtimą sukelia nesveika mityba, galima skrandžio infekcija ar skrandžio sutrikimas, tinkamai gydant pilvo pūtimas išnyksta. Tačiau, jei neaiškiai ar netyčia numetate svorio, laikas pasikonsultuoti su gydytoju. Tyrimai nurodo, kad daugumai žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, ankstyvosiose stadijose pasireiškė nepaaiškinami svorio netekimo simptomai. Nors skausmas dažnai siejamas su menstruacijomis, skausmas, kuris plinta dubens srityje, klubų srityje, apatinėje pilvo dalyje ir nugaroje, gali rodyti kiaušidžių vėžio atsiradimą. Ar pastaruoju metu padaugėjo apsilankymų tualete? Ar jums buvo nustatytas neigiamas diabeto, šlapimo nelaikymo ir kitų šlapimo sistemos problemų testas? Na, kiaušidės yra šalia šlapimo pūslės, o bet koks kiaušidžių augimas gali stumti šlapimo pūslės sieneles, o tai paskatins dažną šlapinimąsi.

Kiaušidžių vėžio diagnostika

Ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys gali turėti minimalų poveikį, tačiau pažengusi liga ar intensyvus gydymas (chirurgija, chemoterapija) dažnai sukelia fizinius ir emocinius iššūkius, įskaitant vaisingumo praradimą, hormoninius pokyčius ar nuovargį. Ankstyvasis kiaušidžių vėžys (I-II stadijų) specifinių simptomų neturi, todėl 70 proc. atvejų kiaušidžių vėžys diagnozuojamas išplitęs (III-IV stadijų), kai atsiranda:

• ascito;
• šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų;
• skausmai;
• vidurių užkietėjimas ir kitų simptomų.

Veiksmų taktika pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Įtarus kiaušidžių naviką, būtina atlikti ultragarsinį tyrimą. Jei ultragarsiniu tyrimu įtariamas kiaušidžių vėžys patvirtinamas, svarbu nustatyti žymens CA 125 koncentraciją ir siųsti pacientę pas ginekologą (ginekologo apžiūra ne vėliau kaip per 2 sav.).

Vaisingo amžiaus moterys siunčiamos pas ginekologą radus bet kokią cistą, kai ultragarsiniu tyrimu nustatoma padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos veiksnių: cistos dauginės, yra solidinių elementų, cistos didesnės negu 8 cm ar mažesnės negu 8 cm, bet per 6 savaičių nesumažėja. Pomenopauzinio amžiaus moterys siunčiamos pas ginekologą radus bet kokią cistą ar kiaušidžių darinį.

Pilvo ir dubens ultragarsinis tyrimas yra vienas iš pirmiausia rekomenduojamų tyrimų moterims, kurioms įtariamas kiaušidžių vėžys. Transvaginalinio ultragarsinio tyrimo metu galima geriau įvertinti kiaušides, ir tai pagerina darinių, diferencijuojamų tarp piktybinių ir gerybinių, diagnostiką. Kompiuterinė tomografija paprastai atliekama ligos išplitimui nustatyti, taip pat planuojant chirurginį gydymą. Gali būti tiriamas CA 125 žymuo kraujo serume. Tačiau šio žymens informatyvumas ankstyvos ligos diagnozės atveju yra diskutuotinas, kadangi jo kiekio padidėjimas pastebimas tik apie 50 proc. atvejų esant I ligos stadijai (pagal FIGO, angl. International Federation of Gynecology and Obstetrics). Kai liga progresavusi, CA 125 kiekio padidėjimas pastebimas apie 85 proc. pacienčių.

Gydymas

Kiaušidžių vėžys gydomas priklausomai nuo vėžio stadijos, naviko tipo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas - pašalinti kuo daugiau naviko ir jo audinių, kartais pašalinamos ir abi kiaušidės, gimda. Chemoterapija - tai vaistai, kurie trikdo vėžinės ląstelės gebėjimą augti ar daugintis. Kai chemoterapija skiriama prieš operaciją, ji gali padėti sumažinti naviką ir palengvinti operaciją. Jei ji rekomenduojama po operacijos, jos tikslas - kovoti su vėžio atkryčiu.

Pagrindinis gydymo metodas, ypač jauname amžiuje ir kai liga neišplitusi - operacija. Vaikų chirurgai ginekologai šalina kiek galima daugiau naviko, siekdami operacijos radikalumo ir stengdamiesi išlaikyti vaiko reprodukcinės sistemos funkciją. Jei navikas yra piktybinis ir išplitęs, gali tekti pašalinti kiaušides, gimdą, kiaušintakį, taukinę (riebalinį audinį, dengiantį žarnyną) ir limfmazgius.

Chemoterapija. Taikoma pooperacinė chemoterapija platinos ir taksanų pagrindu. Biologinė (taikinių) terapija ir medikamentinis gydymas. Teigiama, kad biologinė terapija naikina tik vėžines ląsteles, nepažeisdama sveikų, todėl laikoma perspektyvesne gydymo metodika nei chemoterapija. Naudojami vaistai stabdo vėžinių ląstelių augimą, dalijimąsi, veikdami vėžinių ląstelių molekules - taikinius. Pasitelkus biologinę terapiją tiek pirminio gydymo metu, tiek vėžiui atsinaujinus (o tai nutinka net apie 70-80 proc. atvejų), ligonių gyvenimo trukmė pailgėja, sumažėja ir ligos atsinaujinimo tikimybė. Kiaušidžių vėžio gydymo rezultatus ženkliai pagerino vaistas bevacizumabas. Gydymą bevacizumabu kartu su chemoterapija rekomenduoja ir Europos onkologų asociacija.

Po gydymo dėl ligos atsinaujinimo, vėlyvųjų gydymo poveikių, reprodukcinės sistemos pokyčių/problemų pacientę, neatsižvelgiant į amžių, stebi gydytojai onkologas ir ginekologas.

Kiaušidžių vėžio prevencija ir kada kreiptis į gydytoją

Prevencinės priemonės, tokios kaip genetiniai tyrimai, oraliniai kontraceptikai ir sveikas gyvenimo būdas, sumažina riziką. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus nuolatinius simptomus ar turint šeimos istoriją. Jei įtariate, kad jums kiaušidžių vėžys ar pastebite simptomus, tokius kaip nuolatinis pilvo pūtimas, dubens skausmas ar šlapinimosi sutrikimai, būtina nedelsiant konsultuotis su ginekologu ar onkologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą.

Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip genetiniai tyrimai, sveikas svoris ar oralinių kontraceptikų vartojimas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius ginekologinius tyrimus ar CA-125 testus, ypač turint BRCA mutacijas ar šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

Kiaušidžių vėžio patikra vykdoma remiantis tam tikrais kriterijais. Nors ultragarsinis tyrimas ir vėžio žymenys CA 125 tyrimas, gali padėti nustatyti vėžį, kol jis nepasireiškė kliniškai, bet nėra patikimų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad ankstyvas ligos nustatymas patikros metu sumažina mirtingumą.

Svarbiausia - reguliariai lankytis pas ginekologą. Neignoruoti negalavimų, atkreipti dėmesį į aukščiau minėtus simptomus.

Po gydymo pacientės gali grįžti prie įprasto gyvenimo, tačiau reikalinga ilgalaikė priežiūra dėl recidyvo rizikos. Norint prisitaikyti prie ligos, būtina bendradarbiauti su ginekologu, onkologu ar psichologu, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir reguliariai tikrintis.

tags: #kiausidziu #vezys #ir #nestumas

• Vaikų isterijos valdymo vadovas
• Pasiruošimas antram IVF
• Smagūs žaidimai vaikams iki 6 metų
• Avižiniai sausainiai jūsų šeimai
• Daugiau informacijos apie individualaus pagalbos vaikui planą