Deja, kaip ir ne kartą anksčiau, prasmingo diskurso, ypač apie sistemines problemas, išplėtoti nepavyko. Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas, apribota laisvė, galima potencialiai tikėtis kelių scenarijų. Pirmas - kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis po senovei. Antras - kad visuomenei ir žiniasklaidai reaguojant, valdžios struktūros priims sprendimą, kuriuo asmenys pažeidę žmogaus teises bus priversti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus atsakyti, taip pat bus imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje. Ne tik mūsų giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko. O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą. Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą.
Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą. Taigi, turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises.
Kol to nesuprasime - klausysimės egzistuojančios socialinės globos sistemos šalininkų nuolatinio kartojimo, kad šios įstaigos yra labai reikalingos, net laisvų vietų jose trūksta egzistuojančiai paklausai patenkinti - ydingos sistemos tikslas ir yra nuolat pateisinti savo reikalingumą. Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės. Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos.
Tyrimo duomenys rodo, kad vis dar didelis tėvų globos netekusių vaikų iki 3 metų skaičius patenka į institucinės globos sistemą. Beveik pusė per 2017-01-01 - 2017-05-01 likusių be tėvų globos vaikų iki 3 metų yra globojami institucijose (95 iš 220; 23 iš jų - sutrikusio vystymosi kūdikių namuose). Nors visi šioje pažymoje paminėti sutrikusio vystymosi kūdikių namai turi licencijas socialinei globai socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, socialinės globos paslaugų įstaigose teikimui, Socialinių paslaugų priežiūros departamento atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad tik Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai šias paslaugas teikia. Klaipėdos ir Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namai nurodė, kad vaikams teikia ne socialinės globos, o sveikatos priežiūros paslaugas, nors savivaldybės nurodė, kad vaikai apgyvendinti dėl socialinių priežasčių.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės apibendrinti duomenys apie iš esmės nemažėjantį likusių be tėvų globos vaikų skaičių ir vaikų, patenkančių į institucinę globos sistemą skaičių, tendencijas vaikų iki 3 metų globos srityje (ypač jų globą sutrikusio vystymosi kūdikių namuose), vaikų globos namuose skaičių, viršijantį vietų skaičių juose, nevienodos praktikos formavimą ir formavimąsi, nepakankamą vykdomosios valdžios institucijų dėmesį savivaldybių įgyvendinamų priemonių apimčiai ir jų vertinimui, nepakankamą globos šeimoje plėtrą leidžia teigti, kad egzistuojanti vaiko globos sistema neatitinka geriausių vaiko interesų, o taikomos valstybės politikos priemonės (įgyvendinant programas ir kt.) nėra efektyvios ir pakankamos bei kelia pagrįstas abejones dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane užsibrėžto tikslo iki 2020 metų sumažinti institucijose globojamų vaikų skaičių iki 20 proc.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams procese atkreipti didesnį dėmesį priemones, nukreiptas skatinti tėvų globos netekusių vaikų globą šeimoje ir jos aplinkoje ir svarstyti galimybę įvertinti ir esant poreikiui koreguoti Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano priemones. Savivaldybėms pasiūlyta įvertinti vietinių (lokalių) teisės aktų keitimo poreikį, juos suderinant su Civilinio kodekso bei Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis, įsigaliosiančiomis nuo 2018-01-01, bei apsvarstyti įgyvendinamų alternatyvios vaiko globos plėtrai numatytų ir taikomų priemonių efektyvumą.
Pagrindiniai žmogaus teisių aspektai globos įstaigose
- Teisė į orumą ir pagarbą.
- Teisė į privatumą ir asmeninę erdvę.
- Teisė į saviraišką ir dalyvavimą sprendimų priėmime.
- Teisė į apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos.
- Teisė į tinkamą medicininę priežiūrą ir reabilitaciją.
- Teisė į kokybišką ugdymą ir lavinimą (vaikams).
Žmogaus teisių užtikrinimas globos įstaigose yra itin svarbi sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir tyrimų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su žmogaus teisių apsauga globos įstaigose, bei pabrėžiama tyrimų svarba siekiant užtikrinti tinkamą globos kokybę ir pagarbą žmogaus orumui. Globos įstaigos, kuriose apgyvendinami vaikai, senyvo amžiaus žmonės ar asmenys su negalia, turi užtikrinti ne tik bazinius poreikius, bet ir pagarbą žmogaus teisėms. Tai apima teisę į orumą, privatumą, saviraišką, bei apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo.
Svarbu, kad globos įstaigų darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir suprastų savo atsakomybę užtikrinant žmogaus teises. Taip pat būtina sukurti skaidrias ir veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras, kad gyventojai galėtų pranešti apie pažeidimus ir gauti pagalbą.
Tyrimų vaidmuo užtikrinant žmogaus teises
Tyrimai atlieka svarbų vaidmenį identifikuojant problemas ir trūkumus globos įstaigų veikloje. Jie leidžia įvertinti, ar žmogaus teisės yra tinkamai užtikrinamos, ir nustatyti sritis, kuriose reikia tobulinti praktiką. Tyrimai gali būti įvairūs: nuo kiekybinių apklausų iki kokybinių interviu su gyventojais ir darbuotojais.
Šių teisių užtikrinimas reikalauja nuolatinio monitoringo, vertinimo ir tobulinimo. Globos įstaigos turi būti atskaitingos už savo veiklą ir užtikrinti, kad gyventojų teisės būtų gerbiamos ir saugomos.
Lietuvos situacija ir rekomendacijos
Lietuvoje žmogaus teisių užtikrinimas globos įstaigose yra nuolat tobulinama sritis. Valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai bendradarbiauja siekdami užtikrinti, kad globos įstaigos atitiktų aukščiausius standartus. Atliekami tyrimai, rengiami mokymai darbuotojams, kuriamos metodinės rekomendacijos ir diegiamos naujos praktikos. Tačiau vis dar yra iššūkių, susijusių su finansavimu, personalo trūkumu ir visuomenės požiūriu į globos įstaigas.
Rekomendacijos:
- Stiprinti globos įstaigų finansavimą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą personalo kiekį ir kokybiškas paslaugas.
- Organizuoti nuolatinius mokymus globos įstaigų darbuotojams žmogaus teisių klausimais.
- Kurti veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras ir užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę pranešti apie pažeidimus.
- Skatinti visuomenės supratimą apie globos įstaigas ir mažinti stigmatizaciją.
tags: #asmens #teisiu #uztikrinimas #globos #istaigose
