Sprendimas neturėti vaikų kartais gali būti bauginantis, ypač kai visuomenėje vyrauja nuostata, kad tai yra natūrali ir netgi privaloma gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairius aspektus, susijusius su šiuo sprendimu, nagrinėdami asmeninius motyvus, baimės ir visuomenės spaudimą, kartu ieškodami būdų, kaip priimti sąmoningą ir sau tinkantį apsisprendimą.
Kodėl atsiranda noras turėti vaikų?
Noras turėti vaikų dažnai atsiranda neapgalvotai, nes tai yra tradicijų ir kartų kartoms perduodama idėja apie žmogaus misiją daugintis. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši misija įgyja ir kitų prasmių: galima palikti po savęs kūrinių, idėjų, pastatytų namų ar tiesiog prasmingai nugyventą gyvenimą.
Kai kalbamasi su žmonėmis, kurie sąmoningai apsisprendžia neturėti vaikų, vienas iš dažniausių motyvų yra „man labai patinka mano gyvenimas“. Kita dažna baimė - atsiradus trečiam asmeniui, gali esmingai pasikeisti poros santykiai, dažniausiai neigiama linkme. Kai eina kalba apie tokią baimę, sprendimas nesusilaukti vaikų gali pasirodyti kaip priemonė, tačiau ne visada veiksminga.
Dabar jauni žmonės, kurie nori susilaukti vaikų arba apsisprendžia jų nesusilaukti, yra išgąsdinti didelio skyrybų skaičiaus. Atrodo, kad kai kurie žmonės taip apsaugo dar negimusius savo vaikus - jų neturėdami, bijodami, kad nesugebės jų auginti. Priežasčių yra daug ir jos visos turi būti pagarbiai suprastos.
Meilė ir partnerystė: vaikų gimimo kontekste
Idealus metas susilaukti vaikų - kai esi įsimylėjęs, kai su žmogumi norisi nugyventi visą gyvenimą, dalytis su juo viskuo ir įprasminti santykius bendra kūryba. Žmogus yra bendra kūryba visomis prasmėmis.
Kita vertus, vaikų auginimas šiuo metu pareikalauja žymiai daugiau finansinių investicijų. Tai susiję su didesnėmis galimybėmis: norisi keliauti, o keliauti trise yra žymiai brangiau nei dviese. Ir yra daugybė galimybių, ką gali įgyti vaikas: ir mokslų, ir būrelių prasme...
Įveikiant visuomenės spaudimą ir asmenines baimes
Vienas iš motyvų, kodėl nenorima vaikų, yra baimė, kad asmeniniai trūkumai gali prasitęsti vaikuose. Tai ypač aktualu, jei tėvų pavyzdžiai nebuvo patrauklūs arba patys tėvai jautėsi nesuprasti ar nepilnai išpildę savo tėvų lūkesčius. Baimė per daug rizikuoti, įdėti visą save į vaiko auginimą ir galbūt patirti praradimo skausmą, taip pat yra svarbus veiksnys.
Taip pat egzistuoja savanaudiška baimė prarasti partnerio dėmesį, meilę ir laiką. Nors tai gali būti nepatogus pripažinimas, svarbu suprasti, kad vaikas neišvengiamai reikalauja dėmesio padalinimo. Kai kurie žmonės idealizuoja šeimos modelį, kuriame yra tik vyras ir moteris, o trečias asmuo atrodo kaip invazija ar konkurencija.
Svarbu suprasti, kad visuomenėje egzistuojanti nuostata, jog turėti vaikų yra norma ir netgi prievolė, gali sukelti spaudimą. Nenoras turėti vaikų kartais traktuojamas kaip atsakomybės vengimas, bailumas ar savanaudiškumas. Tačiau iš tikrųjų, tai gali būti tiesiog sąmoningas pasirinkimas, atspindintis skirtingus gyvenimo prioritetus.
Psichologai pabrėžia, kad svarbu atskirti norą turėti vaikus nuo poreikio. Noras yra laisvas pasirinkimas, o poreikis - vidinis ar išorinis būtinumas. Kiekviename amžiaus tarpsnyje kyla vis naujų klausimų, susijusių su savęs atradimu ir gyvenimo prasmės paieškomis.
Kaip ugdyti vaikų psichologinę stiprybę?
Jei vis dėlto apsisprendžiama turėti vaikų, svarbu juos auginti taip, kad jie būtų psichologiškai stiprūs. Tai reiškia ugdyti jų atsparumą, gebėjimą valdyti emocijas ir mąstyti realistiškai.
- Mokykite vaikus mąstyti realistiškai: Padėkite jiems suprasti, kad jų prielaidos gali būti iškreiptos, o išvados - netikslios. Skatinkite juos ieškoti sprendimų ir alternatyvų.
- Girkite pastangas, o ne pasiekimus: Pagyrimas už pastangas siunčia teisingą žinią, kad svarbus yra procesas, o ne tik rezultatas. Tai padeda vaikams nebijoti daryti klaidų ir bandyti naujus dalykus.
- Suteikite įgūdžius valdyti emocijas: Mokykite vaikus atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Tai padės jiems geriau susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Sprendimo priėmimas: atsakomybė ir meilė sau
Svarbiausia yra suprasti, kad sprendimas turėti vaikų ar ne - tai jūsų asmeninis pasirinkimas. Niekam nesate skolingas. Jei jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra apie kažką kita, tai jūsų gyvenimas ir su juo galite daryti, ką norite.
Jei partneris (-ė) kalba apie vaikus, o jūs abejojate, pirmiausia reikia susimąstyti apie poros santykį, jo atvirumą ir sveikumą. Svarbu nebijoti dalytis savo abejonėmis ir jausmais. Kartais nenoras turėti vaikų gali kilti dėl nesaugumo partnerystėje.
Auginti vaikus - tai didelė atsakomybė, reikalaujanti daug atsidavimo, meilės, laiko ir pastangų. Jei sprendimas gimdyti kyla dėl spaudimo ar noro patikti kitiems, tai gali sukelti neigiamas emocijas ir neigiamai paveikti vaiko augimą. Todėl svarbu, kad sprendimas turėti vaikų būtų sąmoningas ir atėjęs iš vidaus.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Jei vis dėlto nusprendžiate turėti vaikų, svarbu suprasti, kad tai yra dovana, kurios dėka tenkinate savo poreikį ir norą. Vaikai jums nieko nėra skolingi. Jų buvimas yra jūsų noro išpildymas, o su tuo atsiranda ir įsipareigojimas padėti jiems užaugti.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ir jo gyvenimo kelias gali skirtis nuo įprastai priimtų normų. Svarbiausia yra gyventi sąžiningai su savimi, priimti sprendimus, kurie atitinka jūsų vertybes ir poreikius, ir nekaltinti savęs dėl pasirinkimų, kurie skiriasi nuo visuomenės lūkesčių.
