Kūdikio sveikata - vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Naujagimiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą. Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Tai natūralus procesas, nes kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, o išmatos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti jo sveikatą.

Kviečiu atsakingai pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį ir jam gimus, būti tikriems, kad gebėsite tinkamai jį prižiūrėti.

Pirmoji apžiūra ir adaptacija

Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją.

Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.

Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.

Naujagimio išvaizdos ir fiziologiniai ypatumai

Spalva

Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta.

Oda

Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.

Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:

• Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
• Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
• Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
• Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstimą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
• „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.

Virkštelė

Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.

Galva

Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.

Akytės

Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites.

Burnytė

Kūdikio burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.

Ausytės

Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.

Krūtinės ląsta

Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę.

Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.

Pilvukas

Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.

Tarpvietė

Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.

Galūnės

Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Padukuose pilna raukšlių.

Klubai

Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.

Naujagimio išmatos: kada jos normalios?

Kiekvienas naujagimis yra individualus, todėl ir jo išmatų pobūdis gali skirtis. Svarbiausia - atpažinti, kas yra normalu, o kada verta sunerimti.

Pirmosios išmatos: mekonijus

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Šis tamsiai žalias, lipnios konsistencijos, panašus į degutą turinys susidaro dar vaisiaus vystymosi stadijoje vaisiaus žarnyne iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių. Mekonijus yra beveik bekvapis ir sunkiai nuvalomas nuo odelės. Jo pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris veikia kaip natūralus laisvinamasis.

Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos

Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu.

Tuštinimosi dažnumas

10-14-ąją parą, prasidėjus brandaus motinos pieno gamybai, naujagimiai pradeda dažnai tuštintis. Kūdikio tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.

Pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinasi nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Išmatos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.

Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: ką jie reiškia?

Kiekvienas tėvelis nori žinoti, ar jo kūdikio išmatos yra normalios. Štai keletas dažniausių pokyčių ir jų reikšmių:

• Žalios išmatos: Gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, išmatos dažnai būna tamsiai žalios. Taip pat žalios išmatos gali signalizuoti apie nepakankamai suskaldomą karvės piene esantį cukrų arba dėl to, kad kūdikis gauna per daug „pradinio“, lieso pieno ir nepakankamai riebalų.
• Gleivės išmatose: Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją arba netoleravimą (ypač karvės pieno baltymui). Taip pat gleivių gali atsirasti dygstant dantukams, kai pagausėja seilėtekis ir kūdikis nuryja dalį seilių.
• Juodos išmatos: Po mekonijaus fazės, jei kūdikis nevartojate geležies papildų, juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Taip pat jos gali būti dėl vartojamų geležies preparatų.
• Baltyvos, pilkos ar baltai gelsvos išmatos: Tokios išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją arba tulžies latakų problemas, kai medžiagos blogai virškinamos ir įsisavinamos.
• Raudonos išmatos arba kraujo siūleliai: Tai gali reikšti uždegimą žarnyne, alerginę reakciją į maistą arba tiesiog smulkią analinės angos įtrūkimą, atsiradusį dėl vidurių užkietėjimo. Jei išmatose matyti kraujo priemaišų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kitos svarbios naujagimio priežiūros detalės

Svoris

Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatariama naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties bei įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu.

Naujagimis sveriamas pirmąją parą, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.

Šlapinimasis

Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.

Kiti tyrimai

Moterų konsultacijos nelankiusioms arba sergančioms gonokokine lytinių takų infekcija motinoms po gimdymo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika. Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas vitaminas K. Motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas - tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.

Po 48-72 valandų imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas Vilniaus genetikos centre dėl įgimtos fenilketonurijos (reta įgimta medžiagų apykaitos liga) ir hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba). Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.

Per pirmąsias paras, tėveliams sutikus, naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).

Žindymas

Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad prasidėtų savalaikė motinos pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.

Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną.

Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.

Kada verta sunerimti dėl naujagimio išmatų?

Nors daugelis išmatų pokyčių yra normalūs, yra keletas signalų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai:

• Viduriavimas: Jei kūdikis tuštinasi itin vandeningomis, dažnomis išmatomis, ypač jei tai trunka ilgiau nei 1-2 dienas, lydimas karščiavimo, vėmimo, stipraus pilvo skausmo ar vangumo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Vidurių užkietėjimas: Jei kūdikis tuštinasi retai, su didelėmis pastangomis, o išmatos yra kietos, gali reikėti pagalbos.
• Kraujas išmatose: Visada reikalauja medicininės konsultacijos.
• Baltyvos ar pilkšvos išmatos: Gali rodyti kepenų ar tulžies problemų.

Viduriavimas kūdikiams: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Dažniausios viduriavimo priežastys:

• Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas), bakterijos ar parazitai.
• Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas.
• Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
• Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas).
• Jei išmatose matomas kraujas.
• Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja.
• Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra).
• Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant?

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus.
• Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
• Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

tags: #sveiko #naujagimio #ismatos

• Vaikų apgamų priežiūra
• Darželio "Užupiukas" informacija
• Unikalus Gimdymo Priežiūros Modelis
• Privati palata gimdymo metu
• Receptas vaikams