Dauguma tėvų susiduria su iššūkiais, kai vaikas pradeda vengti pietų miego. Ypač sunku, kai vaikui jau yra 2 metai ir 2 mėnesiai, o jis kelis mėnesius sunkiai užmiega pietų arba visai nebeužmiega. Bandoma jį supti, niūniuoti, atsigulti šalia, tačiau tai dažnai neduoda norimų rezultatų. Valandų valandas trunka bereikalingas tėvų ir vaiko varginimasis, o rezultatas - vaikas vis tiek nemiega pietų. Tokia situacija gali kelti nerimą ir nuovargį tėvams, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra nepagydoma problema.
Vaikui 2 metai ir 2 mėnesiai, ir jis jau kelis mėnesius sunkiai užmiega pietų arba išvis nebeužmiega. Tėvai bando įvairius metodus: supantį, niūniuojant, atsigulant šalia, tačiau niekas nepadeda. Ankščiau vaikas bent jau sunkiai, bet užmigdavo, o dabar dažniausiai būna taip, kad jis visai nemiega pietų. Ką daryti tokioje situacijoje?
Nors namuose vaikas gali atsisakyti miegoti pietų, darželyje situacija dažnai būna kitokia. Darželyje yra numatytas laikas miegui, per kurį vaikas turi miegoti arba bent jau ramiai gulėti. Kai kurie vaikai darželyje užmiega lengviau, nes ten miega visi kiti vaikai - tai gali sukelti socialinį spaudimą užmigti. Šis reiškinys kelia nuostabą tėvams: vaikas nemiega diena namuose, bet darželyje užmiega, nes visi miega. Kai kurie tėvai, kurie patys privalo anksti keltis, pripažįsta, kad pietų miegas jiems pačiai yra privalomas, nes kitaip kyla didelis nuovargis ir piktumas.
Kiekvienas vaikas yra individualus. Kai kurių dukra ar sūnus nuo 1,5 ar 2 metų nebemiega pietų namuose, tačiau darželyje miega. Kiti vaikai, pavyzdžiui, 7, 11, 13 metų, gali turėti skirtingus miego poreikius. Mažoji dar gali miegoti dieną ar namie, ar darželyje. Svarbu nepriversti vaiko miegoti per prievartą. Darželyje auklėtojos dažnai turi savo metodų, kaip migdyti vaikus, arba tiesiog būna atskira grupė vaikų, kurie nemiega pietų.
Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikai, kurie nemiegojo namie, darželyje miegodavo. Pavyzdžiui, vienas vaikas lankė darželį nuo 2,8 m iki 3,8 m. Einant į paruošiamąją klasę, kartą per savaitę vykdavo būrelis po pietų miego. Tą dieną vaikas darželyje būdavo ilgiau ir, kaip paaiškėjo, miegodavo, o ne tik gulėdavo.
Kitas tėvas pasakoja, kad jo sūnus nuo 2 metų nemiegojo pietų, bet darželyje miegodavo net 3 valandas. Tai lėmė, kad naktimis jis pradėjo miegoti tik 4-6 valandas, nors guldomas 20:30, užmigdavo tik 12-01 val. Vėliau, nuo 3,5 metų, auklėtoja leisdavo jam tyliai žaisti, kai visi užmigdavo. Galiausiai buvo rasta galimybė leisti jam išeiti iki pietų, kad nereikėtų miegoti. Paaiškėjo, kad jam tiesiog miego užtekdavo mažiau nei numatyta normos. Tokios amžiaus vaikai turėtų miegoti apie 12 valandų per parą. Jo dukra namie miega ne visada, kartais pusvalandį, kartais 2 valandas. Darželyje užmiega, bet būna, kad tiesiog prasivarto. Dažniausiai ji pati pirma pabunda po valandos, bet jai to užtenka. Naktį ji miega apie 9 valandas (užmiega apie 22:30-23:00, nors guldoma 21:00, keliasi apie 7-8).
Miegas yra gyvybiškai svarbus vaiko vystymuisi, imuninei sistemai ir emocinei sveikatai. Tačiau ne visi vaikai miega ramiai. Kai kurie prabunda naktį, kiti ilgai negali užmigti, o treti sapnuoja košmarus. Kai vaikas sunkiai užmiega, tai gali reikšti:
- Nemiga (insomnija).
- Miego kvėpavimo sutrikimai (įskaitant miego apnėją).
- Naktinis baubavimas (sleep terrors).
- Miego judesių sutrikimai.
- Rytinis nuovargis ir dienos mieguistumas.
Pastebimi požymiai, rodantys galimus miego sutrikimus:
- Ilgas užmigimo laikas.
- Dažni nakties prabudimai.
- Padidėjęs dirglumas ir nuotaikų kaita.
- Miego metu girdimas knarkimas ar dusulys.
- Nepaaiškinami galvos skausmai ar burnos džiūvimas ryte.
- Netipiški judesiai miego metu.
Jei pastebite šiuos požymius, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, vaikų pulmonologu, otorinolaringologu (kvėpavimo problemoms) arba vaikų neurologu ir miego specialistu. Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams. Stebėdami pirmuosius požymius, taikydami reguliarią miego rutiną ir tinkamą aplinką, galite ženkliai pagerinti vaiko poilsį.
Nors miegojimas kartu su tėvais gali atrodyti kaip patogus sprendimas, ypač žindymo laikotarpiu, svarbu suprasti jo privalumus ir trūkumus. Kai kurios visuomenės normos skatina kuo anksčiau palikti vaiką vieną, tačiau kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kai kurie vaikai nuo kūdikystės ramiai miega vieni, kitiems reikia kontakto su tėvais ilgiau. Svarbu atsiminti, kad daiktų gausa, skirta vaikui užmigti vienam, dažnai yra tik verslas.
Sveika šeimos sistema grindžiama vyro ir moters prioritetu, o vėliau vaikų, senelių ir kitų reikalų. Kai šeimoje vaikai užima pirmą vietą, o vyras nustumiamas į šalį, tai gali sukelti krizę. Vyras, kuris tam tikrą laiką nemiega su žmona dėl kūdikio, nėra problema, tačiau svarbu, kad kūdikis nebūtų priešinamas tėvui. Šeimose, kur vertybinė sistema yra sveika, kūdikio miegojimas su mama nekelia grėsmės poros santykiams ar šeimos stabilumui.
Visuomenė daro spaudimą greitai grįžti prie privataus gyvenimo po vaiko gimimo, tačiau viskam ateina savas laikas. Auginti vaikus - tai didelė tarnystė, kuriai tėvai aukojasi. Vyrai, kurie įsisąmonina tėvystę, pasižymi didesniu pakantumu ir prisitaiko prie gyvenimo permainų. Tačiau kyla klausimas, ar vyras nebijos "priprasti" prie situacijos, kai vaikas miega su mama.
Svarbu rasti pusiausvyrą, atsižvelgiant į šeimos vertybių sistemą ir sveiką protą. Rekomenduojama, kad žmona ir vyras miegotų šalia vienas kito, kad galėtų pasisemti energijos. Žindomam vaikeliui geriau miegoti šalia mamos, bet kartais jis gali miegoti ir šalia tėčio. Svarbiausia, kad nesusiformuotų įprotis vaikui nuolat miegoti tarp mamytės ir tėvelio. Kai vaikas mažas, jam artumo reikia labiau nei vyresniam. Miegojimas kartu su tėvais nėra liga, o artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška.
Didelė šeimyninė lova gali būti puiki išeitis. Nėra griežtos taisyklės, nuo kada vaikas turėtų miegoti atskirai. Viskas priklauso nuo šeimyninės situacijos, tėvų ir vaiko. Svarbiausia, kad tai nebūtų skausmingas patyrimas. Normalu, kad su vaiko amžiumi poreikis miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta.
Mitai apie miegojimą kartu su tėvais:
- 1 mitas: miegojimas kartu su tėvais sąlygoja vaikų nemigą. Šis teiginys paneigtas. Vaikai, kurie miega kartu su tėvais, mažiau protestuoja prieš ėjimą miegoti ir patiria mažiau sunkumų, susijusių su miegu.
- 2 mitas: miegojimas kartu sąlygoja staigią kūdikių mirtį. Šis teiginys nėra patvirtintas. Miegojimas kartu su kūdikiu gali būti apsauginis faktorius.
Tėvai, kurie bijo prispausti savo kūdikį miegodami, turėtų žinoti, kad tai neįmanoma, jei mama nėra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigalų.
Tyrimai teigia, kad kolageno vartojimas prieš miegą gali padėti pagerinti miego kokybę
Kai kurie tėvai, norėdami užtikrinti ramų miegą, naudoja įvairius metodus, tokius kaip „laipsniškas atsiskyrimas“ arba apdovanojimų sistema. Svarbu sukurti tinkamą miego aplinką: tamsią, tylią, tinkamos temperatūros ir drėgmės. Reikėtų laikytis aiškaus dienos režimo ir ritualų prieš miegą.
Jei vaikas sunkiai užmiega, svarbu atkreipti dėmesį į galimas priežastis: alkį, ligas, dieglius, dygstančius dantukus, per daug įspūdžių dienos metu, režimo nebuvimą ar netinkamą miego aplinką. Kartais gali padėti vitaminai vaikams, skirti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Jei namų priemonės nepadeda ir vaiko miego problemos tęsiasi, svarbu kreiptis į specialistą. Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams. Tinkama miego rutina ir aplinka gali ženkliai pagerinti vaiko poilsį.
Normaliu atveju su vaiko amžiumi poreikis miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta. Svarbu patenkinti bent rytais vaikų poreikį artumui. Kai vaikai serga, artumas ir miegojimas šalia mamos ar tėčio ramina psichiką, todėl svarbu priimti vaiką, kai jam reikia.
Kai vaikas mažas, jam artumo reikia labiau nei vyresniam. Miegojimas kartu su tėvais nėra liga, o tam tikra artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška. Didelė šeimyninė lova yra puiki išeitis.
Svarbu atsiminti, kad miegas yra būtinas vaiko vystymuisi, imuninei sistemai ir emocinei sveikatai. Nors miego sunkumai gali kelti nerimą, svarbu ieškoti sprendimų ir, jei reikia, kreiptis į specialistus.
Jei vaikas ilgai sunkiai užmiega, tačiau aiškių priežasčių tam nėra, gali padėti vitaminai vaikams. Yra specialių vitaminų miegui, kurie gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei normalią miego kokybę.
Svarbu nepamiršti, kad miegas yra būtinas tinkamam organizmo funkcionavimui ir vystymuisi. Jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Todėl labai svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas.
Galite pabandyti „laipsnišką atsiskyrimą“ - tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko, o tuomet palaipsniui tolkite. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos.
Taip pat galite taikyti apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Šis metodas tinka vyresnio amžiaus vaikams, kurie supranta, už ką gavo apdovanojimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per daug laisvės gali bauginti, nes tokiu atveju nebelieka ribų, kurios vaikui yra reikalingos. Pirmiausia, reikia aptarti su partneriu, kaip įsivaizduojate savo poilsį - kas su kuo ir kur miega.
Miegojimas kartu su tėvais nėra liga. Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu. Mūsų vaikai taip pat nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiu.
Tad, jei vaikas sunkiai užmiega, svarbu analizuoti priežastis, taikyti tinkamus metodus ir, jei reikia, kreiptis į specialistus. Svarbiausia - nuoseklumas ir kantrybė.
