Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra sudėtingas sprendimas, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Nors medicininiai metodai tobulėja, po procedūros kyla daugybė klausimų, susijusių su fizine ir emocine sveikata, bei galimybe vėl pastoti. Šiame straipsnyje aptariame, kada ir kaip moteris gali grįžti prie įprasto gyvenimo po aborto, kokios yra galimos komplikacijos ir kaip planuoti ateitį.
Abortų statistika Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje Higienos instituto duomenimis, 2014 m. buvo padaryta apie 5200 abortų. Tai yra šiek tiek mažiau nei 2013 m., tačiau didžiausiais skaičiais nuo Nepriklausomybės atkūrimo gali „pasigirti“ 1991 m. Beveik 41 tūkst. - tiek abortų buvo atlikta per metus, o tai sudaro beveik 70 proc. to laiko nėštumų. Šie skaičiai atskleidžia dar vyravusią posovietinę mąstyseną. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet po 300 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių priežasčių. Ne visada neplanuotas nėštumas yra nenorimas nėštumas, kartais jis gali tapti netgi labai laukiamu.
Nėštumo nutraukimo būdai ir jų pasekmės
Lietuvoje dėl galiojančių įstatymų moterims atliekamas tik chirurginis nėštumo nutraukimas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas Tomas Lūža pasakoja, kad tam įtakos turi aborto atlikimo būdas, laikas ir pats moters organizmas. Sunku nustatyti, kaip jis gali sureaguoti į atliktą procedūrą. „Po aborto dažniausiai moteris jaučia maudimą, tempimą ar skausmą pilvo apačioje, būna kraujingų išskyrų iš gimdos“, - teigia T.Lūža. Rečiau pasitaikančios komplikacijos yra gerokai pavojingesnės, o kai kurios gali baigtis ir mirtimi. Gali prasidėti gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, gimdos infekcija, sepsis. Po aborto atlikimo praėjus 7-14 dienų yra rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą. Profilaktiškai skiriami antibiotikai. Taip galima laiku pastebėti ir suvaldyti pasireiškusias komplikacijas. T.Lūža pasakoja, kad sutrikimai yra gydomi priklausomai nuo jų pobūdžio. Lengviausios komplikacijos gydomos antibiotikais, pakartotiniu gimdos valymu, jei yra pažeidžiama gimda - daroma papildoma operacija.
Mediciniu požiūriu nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės yra vadinamas abortu. Tai gali būti savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas arba nėštumo nutraukimas moters pageidavimu. Lietuvoje nutraukti nėštumą moters pageidavimu galima iki 12 savaitės. Iki 22 savaitės galima nutraukti, jei yra kokių nors rimtų sveikatos sutrikimų. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą. Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža. Medikamentinis nėštumo nutraukimas - jam iki 9 savaičių naudojami 2 medikamentai. Vienas jų - moters lytinio hormono progesterono gamybą organizme stabdantis medikamentas, kai sustoja vystytis nėštumas. Kitas medikamentas po kelių dienų skiriamas tam, kad sukeltų gimdos spazmą ir išstumtų nesivystantį nėštumą iš gimdos ertmės. Abu šie medikamentai pasaulyje naudojami, pripažinti PSO, jie turi savus šalutinius aprašytus reiškinius, tai nėra kažkas naujo ar eksperimentinio Lietuvai. Tepliojimas būna ilgesnis, nes sukelia gimdymą, moteris tą nėštumą turi išgimdyti, o kai daromas chirurginis nėštumo nutraukimas, tai vaisius išsiurbiamas iš gimdos, tepimas trunka trumpiau. Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiau primena fiziologinę persileidimo kliniką ir su tuo susijusius jausmus ir trukmę.
Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti.
Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn.
Psichologiniai aspektai po aborto
Psichologinis aspektas yra vienas iš svarbiausių moters pasirinkime darytis abortą. Pastojusi moteris supranta, kad jai teks rūpintis nuo šiol ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbūs, tačiau jų nesulaukus, griūva pasitikėjimas savimi. „Atvykusios į centrą nėščios moterys dažnai stokoja emocinio saugumo ir ekonominio stabilumo, bijo dėl savo ir vaiko ateities, kalba apie sudėtingus santykius su partneriu, vienos galvoja, kad yra per jaunos, kitos - kad per senos arba jau turi pakankamai vaikų“, - teigia Zita Tomilinienė, „Krizinio nėštumo centro“ vadovė. Kiekviena moteris nėštumo nutraukimą gali išgyventi skirtingai. Iš pradžių kai kurios išgyvena palengvėjimą, nes išsprendė savo gyvenimo problemą, tačiau vėliau dažnai pasireiškia psichologinės problemos. Vienas iš jų yra metinių sindromas. Moters emocinė būklė pablogėja kiekvienais metais per aborto atlikimo ar kitų vaikų gimimo dieną. Ji gedi ir jaučiasi kalta prieš negimusį kūdikį. „Būna, kad moterys mums paskambina ir sako, kad negali rasti ramybės, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus. Klausia, ką daryti, kad palengvėtų“, - sako Z.Tomilinienė. Moterys kreipiasi į psichologus dėl po aborto pasireiškusių depresijos, nerimo priepuolių, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, valgymo sutrikimų, kai kurioms kyla minčių apie savižudybę. „Būna, kad moterys vis dažniau po aborto ieško atsitiktinių lytinių santykių, o vėl pastojusios nutaria negimdyti arba kaip tik džiaugiasi nėštumu, nes tikisi užpildyti esančią tuštumą po atlikto aborto“, - teigia Z.Tomilinienė.
Psichologinės pasekmės gali būti įvairios. Iš pradžių žmogus gali jausti palengvėjimą. O kitoms, atvirkščiai - iš pradžių būna labai sudėtinga, bet jos bando nustumti savo jausmus, kurie išlenda po daug metų. Į mus kreipiasi moterys, kurios sako, kad jei prieš 18 metų būtų buvęs toks centras, gal būtų visai kitaip pasielgusi. Taip pat abortą gali lydėti depresija, priklausomybių išsivystymas. Moteris gali pradėti kaltinti ir gydytojus, ir tėvus, ir partnerį. Visus, kas jos nesustabdė nuo tokio sprendimo. Porų skyrybos yra labai dažnos po aborto. Anot statistikos, net 70 proc. porų išsiskiria po nėštumo nutraukimo.
Grįžtanti vaisingumas ir galimybė pastoti po aborto
Po aborto moters kūnas gana greitai atsistato, o vaisingumas grįžta įprastai per kelias savaites. Daugelis moterų gali pastoti gana greitai po procedūros, tačiau tam tikri aspektai turi būti įvertinti, kad būtų aiškiai suprasta, kada ir kaip saugiai planuoti nėštumą po aborto. Po aborto moters ovuliacija gali atsinaujinti labai greitai, dažnai jau po 2-3 savaičių. Tai reiškia, kad moteris gali pastoti dar prieš kitą menstruacijų ciklą. Kadangi ovuliacija vyksta prieš mėnesines, svarbu suprasti, jog vaisingumas grįžta net ir tada, kai moteris dar nesulaukė pirmųjų mėnesinių po aborto.
Nors fiziologinis vaisingumas gali atsinaujinti greitai, organizmui visgi reikia laiko atsigauti. Gimda ir reprodukcinė sistema turėtų turėti galimybę visiškai pasveikti, todėl dauguma gydytojų rekomenduoja neskubėti pastoti bent 1-3 mėnesius po aborto. Tai leidžia išvengti galimų komplikacijų, susijusių su per greitu nėštumu po procedūros. Gimdos gleivinė: Po aborto gimdos gleivinė turi laiko vėl atsinaujinti, o tai būtina sėkmingam nėštumui. Hormoninis atsistatymas: Hormonai taip pat turi atsistatyti į normalią būseną, ypač jei buvo atliktas medikamentinis abortas, kur naudojami hormonų pokyčius sukeliantys vaistai.
Pirmosios mėnesinės po aborto paprastai pasireiškia per 4-6 savaites. Tai ženklas, kad moters hormonai ir reprodukcinė sistema pradėjo veikti įprastai. Vis dėlto mėnesinės gali būti kiek nereguliarios pirmą ar antrą mėnesį po procedūros, kol hormonai visiškai atsistato.
Kada galima planuoti nėštumą po aborto?
Planuojant nėštumą po aborto svarbu atsižvelgti į fizinius ir emocinius veiksnius. Nors vaisingumas sugrįžta greitai, svarbu leisti kūnui ir psichikai atsigauti prieš bandant vėl pastoti.
Fizinė sveikata
Dauguma gydytojų rekomenduoja palaukti bent 1-3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia gimdai atsinaujinti, taip pat sumažina komplikacijų riziką kitame nėštume. Per greitas nėštumas po aborto gali padidinti persileidimo riziką, nes gimda gali nebūti visiškai pasirengusi išnešioti vaisių.
Emocinė sveikata
Po aborto moterys gali patirti įvairias emocijas, tokias kaip liūdesys, kaltės jausmas ar nerimas. Tai natūralu ir svarbu suteikti sau laiko psichologiškai pasveikti. Šis emocinis aspektas yra svarbus prieš planuojant kitą nėštumą, nes emocinė būklė gali turėti įtakos bendram sveikatai ir nėštumo eigai. Jei jaučiate, kad esate emociškai pasirengusi, verta pasitarti su gydytoju apie geriausią laiką pastoti.
Konsultacijos su gydytoju
Jei norite pastoti po aborto, svarbu pasitarti su gydytoju. Specialistas gali įvertinti jūsų fizinę sveikatą, atlikti būtinus tyrimus ir pateikti rekomendacijas dėl geriausio laiko pastoti bei patarti, kaip išvengti komplikacijų ateityje. Jei nenorite pastoti iškart po aborto, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamų kontracepcijos priemonių.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Nors dauguma moterų po aborto gali pastoti ir išnešioti kūdikį be komplikacijų, kai kurios gali susidurti su rizikomis, kurios dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo aborto, taip pat nuo individualios sveikatos būklės.
Persileidimo rizika
Jei pastojama per anksti po aborto, kai gimda dar nėra visiškai atsigavusi, gali padidėti persileidimo rizika. Todėl labai svarbu palaukti rekomenduojamą laiką prieš vėl planuojant nėštumą.
Gimdos infekcijos
Jei nėštumas įvyksta per greitai po aborto, gali padidėti infekcijos rizika, nes gimda dar gali būti jautri. Infekcijos gali paveikti vaisiaus vystymąsi ir sukelti komplikacijų.
Pagalbos galimybės Lietuvoje
Lietuvoje egzistuoja įstaigos, kuriose moterys prieš ar po aborto gali sulaukti psichologinės, materialinės ar teisinės pagalbos. „Krizinio nėštumo centras“ įsikūrė tik prieš 2,5 metų, tačiau jau dabar jis plečia savo veiklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir sulaukia vis daugiau moterų. Pirmaisiais darbo metais į centrą kreipėsi 90 moterų, o antraisiais jau apie 200. „Pas mus atvyksta įvairaus amžiaus moterys, labai retai - vyrai. Moterims padedama pamatyti vaikelio išsaugojimo galimybę. Centro pagrindinė veikla yra padėti moterims išgyventi sudėtingą psichologiškai neplanuoto nėštumo laikotarpį. „Centre yra apie 60 savanorių. Jie yra savo srities specialistai: psichologai, ginekologai ir kitų sričių specialistai. Savanoriai padeda arba ieško paramos moterims. Paramą centras gauna rašydamas projektus įvairiems fondams, iš įmonių, Sveikatos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei paprastų žmonių. Rekolekcijos Lietuvoje vyksta nuo 2012 metų, jos padeda susitaikyti su netektimi, atleisti sau, dvasiškai nurimti. Jas veda moterys, kurios ir pačios yra patyrusios abortą.
Jei mergina pastoja iki 14 metų, nėštumo nutraukimas gali būti vykdomas tik gavus teismo patvirtinimą, iki 16 metų reikia vieno iš tėvų sutikimo, iki 18 metų tėvų sutikimas pageidautinas, bet nėra būtinas, o virš 18 užtenka vien moters pageidavimo. S. Nevierienė: Geriausia, kai tą pagalbą suteikia artimi žmonės. Mes visuomet pirmiausia skatiname merginas kalbėtis su tėvais ar su tais žmonėmis, kuriais gali pasitikėti. Jei tokių nėra, visada galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. R. Liutkevičienė: Aš norėčiau pridurti, kad besilaukiančios ar nėštumą įtariančios merginos visada turėtų kreiptis ir į ginekologą.
Aborto pasekmės | Daktaras Johnas Patrickas
Kontracepcijos svarba
Kontracepcijos priemonės skirstomos pagal savo efektyvumą. Yra labai efektyvios, efektyvios ir mažiau efektyvios. Prie pastarųjų priskiriamos tokios priemonės, kaip prezervatyvai, natūralus šeimos planavimas, mėnesinių skaičiavimas. Efektyvesnėmis laikomos kontraceptinės tabletės, hormoniniai pleistrai, žiedai. O pačiomis efektyviausiomis laikomos spiralės arba implantai. Pastebiu, kad spiralės tampa vis labiau populiarios, nes jos padeda išvengti vartojimo klaidų. Kita vertus, moterys, kurios neturi pastovaus lytinio partnerio, turi įsidėmėti, kad tokia kontracepcija apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Išskyrus prezervatyvus, bet ir jis nėra 100 proc. Dėl to, net ir vartojant kontracepciją, rekomenduojama naudoti prezervatyvus, kurių yra tiek moteriškų, tiek vyriškų. Nors moteriški Lietuvoje nėra populiarūs. S. Nevierienė: Iš tiesų, mūsų patirtis rodo, kad pastojimas galimas su bet kuriomis priemonėmis. Mes esame turėję moterų, kurios pastojo net ir su visokiomis kontraceptinėmis priemonėmis.
Paskyrus tinkamą kontracepciją, šalutinio poveikio tikimybė yra labai maža. Be to, kartais hormoniniai preparatai skiriami ne tik dėl kontracepcijos, bet ir dėl mėnesinių ciklo sureguliavimo, dėl odos problemų, plaukuotumo mažinimo, kraujavimo mažinimo. Bet labai svarbu įvertinti merginos gyvenimo būdą ir tinkamai parinkti priemonę. Pavyzdžiui, labai svarbūs faktoriai - ar tai yra rūkanti mergina, kokios ligos buvo šeimoje, ar tai žindyvė, ar ne. Kiekvienu atveju priemonė paskiriama, aptariant situaciją individualiai.
Dabar kontraceptinės tabletės parduodamos su receptais, bet pasitaiko visko, todėl kartais būna, kad vartoja tas tabletes, kurias, tarkime, geria draugė. Bet jei mergina rūko, turi problemų dėl venų, tai gali turėti labai rimtų pasekmių. O tokie lengvesni nusiskundimai yra svorio prieaugis, krūtų skausmingumas.
Lytiniu keliu plintančios ligos ir nėštumas. Nėštumas nėra didžiausia blogybė. Ligos gali būti tokios kaip ŽIV, sifilis, hepatitas, ŽPV, kuris gali turėti įtakos gyvybei, nes moksliškai įrodyta, kad jis skatina gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus ir galiausiai vėžinius susirgimus. Todėl merginoms, pradėjus gyventi lytinį gyvenimą ir turint daug lytinių partnerių, išauga gimdos kaklelio vėžio rizika. Dėl to labai svarbu nuolatinė patikra.
