Skiepai vaikams yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti juos nuo rimtų infekcinių ligų, kurios gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ar net būti mirtinos. Kiekviena vakcina yra skirta apsaugoti nuo konkrečių ligų, kurios gali kelti pavojų vaikų sveikatai. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Visuotinai pripažinta, kad skiepijimai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą.
Lietuvoje skiepijimas tiek vaikams tiek suaugusiems atliekamas tik gavus paciento ar jo atstovo sutikimą. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Tačiau yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai turi teisę atsisakyti skiepytis ar skiepyti savo vaikus, tačiau tai gali turėti pasekmių. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl visų galimų skiepų ir jų svarbos vaiko sveikatai.
Skiepai vaikams yra daugiau nei tik medicininė procedūra - tai rūpestingas žingsnis į sveiką ir laimingą ateitį. Šių mažų, bet galingų, veiksmų dėka galime užtikrinti, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir galėtų laisvai tyrinėti pasaulį, be baimės susirgti rimtomis sveikatos ligomis, kurios, deja, ne visada neapsieina vien tik išgydomais simptomais. Žinodami kuo daugiau apie kiekvieno skiepo specifiką, jo reikšmę bei laiką, kada jį geriausia atlikti ne tik pasirūpiname savo vaikais, bet ir kuriame sveiką ir saugią ateitį visiems.
Epideminis parotitas (kiaulytė) ir skiepai
Epideminis parotitas, kitaip dar vadinamas kiaulyte, yra ūmi virusinė infekcija, daugiausia pažeidžianti seilių liaukas, ypač esančias šalia ausų (paausines liaukas). Virusas sukelia šių liaukų uždegimą ir patinimą, dėl ko atsiranda būdingas veido paburkimas. Nors ši infekcija dažniausiai siejama su vaikais, ji gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Pastaruoju atveju liga paprastai būna intensyvesnė - simptomai ryškesni, o komplikacijų, tokių kaip sėklidžių, kasos ar net smegenų dangalų uždegimas, rizika - didesnė.
Kiaulytę sukelia Paramyxoviridae šeimai priklausantis parotito virusas, perduodamas oro lašeliniu būdu - kai sergantis žmogus čiaudi, kosti ar kalba, į aplinką paskleisdamas virusu užkrėstus seilių lašelius. Infekcija taip pat gali plisti netiesiogiai, pavyzdžiui, per bendrus indus ar nešvarias rankas. Persirgus kiaulyte, organizme susiformuoja ilgalaikis imunitetas, todėl pakartotinis susirgimas yra itin retas.
Virusui patekus į organizmą, pirmieji kiaulytės simptomai pasireiškia po 14-25 dienų inkubacinio laikotarpio. Paausinių liaukų patinimas - vienas iš labiausiai atpažįstamų kiaulytės ligos simptomų. Patinimas dažniausiai atsiranda vienoje pusėje, tačiau po kelių dienų gali išplisti į abi puses. Veidas tampa apvalesnis, oda virš patinimo - šiek tiek įtempta ir skausminga. Šis patinimas paprastai išlieka 5-10 dienų, po to palaipsniui sumažėja. Kai kuriais atvejais virusas gali paveikti ir kitas liaukas, pvz., kasą ar sėklides, sukelti uždegimą (orchitą, pankreatitą), o retais atvejais - net meningitą.
Kiaulytė - labai užkrečiama liga. Užsikrėtęs žmogus virusą platina maždaug nuo kelių dienų prieš patinimo pradžią iki 5 dienų po jo pasireiškimo. Nors kiaulytės liga dažniau pasireiškia vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji. Diagnozei dažniausiai pakanka klinikinio įvertinimo, t. y. gydytojas nustato kiaulytės požymius pagal liaukų patinimą ir kitus simptomus. Atsižvelgiant į tai, kad epideminį parotitą sukelia virusas, specifinio gydymo nėra. Pagrindinis kiaulytės ligos gydymas - simptominis, t. y. sergant kiaulyte, galima vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną. Namų sąlygomis svarbu užtikrinti pakankamą poilsį ir skysčių vartojimą. Paprastai kiaulytės liga trunka nuo 7 iki 10 dienų. Nors daugeliu atvejų liga praeina be pasekmių, kai kuriais atvejais kiaulytės ligos simptomai gali komplikuotis. Efektyviausias būdas išvengti infekcijos - skiepai.
MMR vakcina: apsauga nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės
Viena svarbiausių vakcinų, skiriamų vaikams, yra kombinuota tymų, raudonukės ir kiaulytės (MMR) vakcina. Ši vakcina suteikia ilgalaikį imunitetą ir yra saugi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ji apsaugo nuo trijų virusinių ligų: tymų, kiaulytės ir raudonukės. Šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų uždegimas, nevaisingumas (kiaulytė) ar apsigimimai (raudonukė). Skiepijimas padeda apsaugoti tiek vaiką, tiek ir kitus, išvengiant ligų plitimo.
Išimtiniais atvejais MMR vakcina gali būti skiepijami ir jaunesni nei 1-erių metų, bet ne jaunesni kaip 9 mėnesių vaikai. Ankstyva vakcina rekomenduojama, jeigu yra ligų protrūkis arba vykstama į pavojingą regioną. Toks skiepas yra papildomas ir imuniteto nuo ligų sukūrimui vaikui tebereikės dviejų įprastų skiepijimų.
Rinkoje yra keleto pavadinimų, skirtingų gamintojų MMR vakcinos: „Priorix“, „M-M-R II“, „Tresivac“, „Trimovax“. Kadangi tymų ir kiaulytės vakcinos komponentuose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų, būtina pranešti gydytojui, jeigu vaikui suvalgius kiaušinį buvo pasireiškusi alerginė reakcija.
Skiepijimo vieta turi būti dezinfekuojama. Vakcina suleidžiama po oda, viršutinėje rankos dalyje.
Nė vienas tyrimas nenustatė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo. Autizmo spektro sutrikimai panašiu dažniu ir panašiame amžiuje pasireiškia tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems vaikams. Buvo atlikta daugybė tyrimų, paneigiančių autizmo ir MMR, autizmo ir tiomersalio ryšį. Autizmas nėra imuninės sistemos defekto liga, todėl iš principo negali būti sukeltas skiepų.
Skiepų nauda ir saugumas
Skiepai yra vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų infekcinių ligų. Jie turi dvejopą naudą: individualią ir visuomeninę. Jeigu skiepai būtų tik asmeninė problema, tada galbūt nekiltų tiek diskusijų. Tačiau neskiepijant savo vaikų tenka prisiimti ir visuomeninę atsakomybę. Kad liga vėl neišplistų, paskiepyti reikia 94-95 proc. populiacijos. Jei paskiepijama mažiau, susidaro sąlygos plisti infekcinės ligos sukėlėjams.
Skiepų priešininkai sako, kad kūdikiai per maži skiepams, kad jų jautrų imunitetą svetimi baltymai išderina. Tačiau pagrindinis imuniteto darbas - atskirti svetimus baltymus nuo savų ir svetimuosius sunaikinti gaminant antikūnus. To imunitetui reikia išmokti. O išmokti galima tik tada, kai imunitetas kontaktuoja su svetimais baltymais. Kitaip tariant - žmogaus imunitetas vystosi ir stiprėja, kai savi baltymai kontaktuoja su svetimais. Tas kontaktas prasideda nuo gimimo.
Nors vakcinų skaičius, kuriomis siūloma skiepyti vaikus, didėja, bet dėl kokybiškesnių vakcinų imunitetas apkraunamas mažiau. Vakcinų sudėtyje yra ligos sukėlėjų, jie skatina antikūnų prieš ligos sukėlėją ar jo išskiriamus nuodus gamybą. Žmogus tarsi perserga susilpninta ligos forma. Tad sakyti, kad įšvirkštus vakciną „nieko neatsitinka“, negalima.
Mokslininkai dirba ir stengiasi, kad vakcinos būtų ir veiksmingos, ir saugios. Iškelti labai aukšti reikalavimai vakcinų efektyvumui ir saugumui. Pavyzdžiui, efektyvumas turi siekti 95 proc. Beje, vakcina nėra visam gyvenimui. Daug gandų sklando apie vakcinų sudedamąją dalį tiomersalį, kuris, manoma, sukelia autizmą. Nuo 1992 metų tiomersalis vaikų vakcinose nebenaudojamas. Jis liko tik suaugusiųjų vakcinose arba universaliose, kai tos pačios naudojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Vietinės reakcijos, tokios kaip paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, yra dažnesnės. Sisteminės reakcijos, panašios į natūralią ligos eigą, taip pat fiksuojamos. Visos šalutinės reakcijos fiksuojamos. Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Skiepų kalendorius Lietuvoje
Lietuvos skiepų kalendorius atitinka Europos vidurkį. Jis gana nuosaikus. Pavyzdžiui, JAV vaikai skiepijami privalomai nuo 16 ligų! Lietuvoje viso labo - nuo 13 (tuberkuliozės, hepatito B, Haemophilus influenzae sukeltos infekcijos, difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, raudonukės, kiaulytės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, neseniai - nuo meningokokinės bei papilomos viruso).
Pagal Lietuvos teisės aktus, skiepai vaikams pagal oficialų kalendorių nėra teisiškai privalomi, tačiau jie yra labai rekomenduojami tiek šeimos gydytojų, tiek visuomenės sveikatos specialistų. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms.
Kūdikių skiepai pradedami jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Vienas pirmųjų - hepatito B skiepas kūdikiui, kuris dažnai atliekamas dar ligoninėje, vos gimus. Skiepai naujagimiui yra labai svarbūs, nes naujagimiai dar neturi susiformavusio imuniteto.
Valstybės finansuojamos vakcinos vaikams Lietuvoje:
- Tuberkuliozė (BCG vakcina)
- Hepatitas B
- Difterija, stabligė, kokliušas (DTaP vakcina)
- Poliomielitas
- Haemophilus influenzae (cHib)
- Tymai, parotitas/kiaulytė, raudonukė (MMR vakcina)
- Pneumokokinė infekcija
- Epideminis parotitas
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
- Rotavirusas
- B tipo meningokokas
Vaikų vakcinų svarba
Taip, dauguma vakcinų gali būti skiriamos tuo pačiu metu. Tai leidžia sumažinti vizitų skaičių ir greičiau suformuoti imunitetą nuo kelių infekcijų. Skiepų atnaujinimo dažnumas priklauso nuo vakcinos tipo. Gripo skiepas rekomenduojamas kasmet, nes vakcina nuo gripo kiekvienais metais pritaikoma prie naujų viruso atmainų.
Kiekvienas gydytojas yra įpareigotas suteikti informaciją. Pacientas tą sutikimą arba atsisakymą patvirtina parašu. Rekomenduojama prieš apsisprendžiant vadovautis protu, o ne emocijomis.
