Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius išbandymus, prisitaikydamas prie naujos būklės, hormoninių pasikeitimų, o augant gimdai - prie vidaus organų dislokacijos. Dėl šių pokyčių, virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje, pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu, pvz., viduriavimas. Nors daugelis šių sutrikimų yra laikini ir praeina po gimdymo, kai kurios ligos nėštumo metu gali paūmėti ir reikalauti specialios priežiūros bei gydymo.
Vienas iš dažniausių nėštumo metu pasireiškiančių negalavimų yra skrandžio sunkumas, spaudimas ar kiti nemalonūs pojūčiai pilvo viršutinėje dalyje. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl maistas jame ilgiau užsibūna. Dėl to gali išsiskirti daugiau skrandžio sulčių, kurios, kartu su sumažėjusiu stemplės tonusu, patenka į stemplę ir dirgina jos gleivinę. Tai sukelia rėmenį, rūgšties atpylimą, sunkumo jausmą ir kitus nemalonius pojūčius.

Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, dažniausiai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą?
- Stenkitės valgyti dažniau (penkis ar šešis kartus), bet nedidelėmis porcijomis, užuot valgiusi rečiau, bet gausiai.
- Sumažinkite riebalų suvartojimą, padidinkite angliavandenių kiekį maisto racione.
- Venkite pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.).
- Maisto produktuose su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata) gali numalšinti pykinimą.
- Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės.
- Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, galima vartoti piridoksino ir doksilamino derinį.
- Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti metoklopramido (10 mg kas 6-8 val.).
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Gastroezofaginis refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.

Kaip gydyti GERL nėštumo metu?
- Gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimas:
- Galvūgalio pakėlimas miegant.
- Maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas (pvz., riebūs, aštrūs, rūgštūs maisto produktai, kava, šokoladas, mėtos).
- Maitintis dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
- Nevalgyti prieš miegą.
- Po valgio pasėdėti, nesikūprinti.
- Valgymo metu nevartoti skysčių, atsigerti tarp valgymų.
- Vengti ankštų, aptemptų drėbų.
- Medikamentinis gydymas (tik gydytojui paskyrus):
- Antacidiniai vaistai (pvz., Rennie®, tačiau juose esantis natrio bikarbonatas ir magnis gali būti vengtini nėštumo metu, vartoti tik trumpai ir pagal rekomendacijas).
- Sukralfatas.
- H2 histamino receptorių blokatoriai (pvz., ranitidinas).
- Protonų siurblio inhibitoriai (vartojami, kai kiti metodai nepadeda, tačiau reikalinga gydytojo priežiūra).
Atkreipti dėmesį: Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis gali sukelti dantų ėduonį, pažeisti dantų emalį, sukelti blogą burnos kvapą, apnašas ant liežuvio, pasunkinti rijima. Jei simptomai vargina nuolat, pabunda naktį, pasunkėja rijimas, atsiranda kosulys, dusulys, spaudimas krūtinės srityje, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Kaip palengvinti pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą?
- Didinti skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekį maisto racione.
- Valgyti daugiau vaisių (ypač slyvų, kivų), daržovių (burokų, morkų), grūdinių produktų, sėmenų.
- Gerti pakankamai vandens (apie 2 litrus per parą).
- Vengti maisto produktų, sukeliančių pilvo pūtimą (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Vengti sūraus maisto.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta.
- Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį (tik gydytojui paskyrus).

Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Kaip gydyti viduriavimą?
- Svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus.
- Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato.
- Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu (vartoti tik gydytojui paskyrus).
Atkreipti dėmesį: Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume.
Gydymas
- Skausmo malšinimas.
- Intraveninė skysčių infuzija.
- Dieta.
- Antibiotikų terapija (atsižvelgiant į simptomų atsiradimo priežastis).
- Stiprų skausminį sindromą galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami.
- Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Nėštumo metu atsirandančios dujos ir pilvo pūtimas
Kai kuriais atvejais, net ir nesergant virškinamojo trakto ligomis, nėštumo metu gali pasireikšti funkcinė dispepsija - sutrikusi skrandžio motorika, pykinimas, vėmimas, skausmas ar kitokio pobūdžio nemalonūs jutimai skrandžio projekcijoje, pilvo pūtimas. Pasibaigus pirmajam trimestrui ir galutinai susiformavus placentai, daugeliui moterų neapibrėžti skundai išnyksta. Tačiau visų negalavimų negalima "nurašyti" nėštumui, nes kai kurios ligos nėštumo metu paūmėja. Dėl asmeninių sveikatos problemų rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

