Tridienė karštinė, dar žinoma kaip šeštoji liga ar egzantema subitum, yra virusinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Nors liga nėra sunki ir paprastai praeina be rimtų komplikacijų, ji gali sukelti nerimą dėl staigaus ir aukšto karščiavimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tridienė karštinė, jos simptomus, gydymą bei prevencijos galimybes.
Kas yra tridienė karštinė?
Tridienė karštinė yra sukelta žmogaus herpeso viruso 6 (HHV-6) ir rečiau žmogaus herpeso viruso 7 (HHV-7). Tai viena iš labiausiai paplitusių vaikų virusinių infekcijų, tačiau suaugusiems žmonėms ji pasitaiko itin retai. Dėl ligos dažnumo vaikystėje beveik visi suaugusieji turi antikūnus prieš šiuos virusus. Ligą paprastai sukelia šeštojo tipo žmogaus herpes virusas (HHV-6), rečiau - septintojo tipo žmogaus herpes virusas (HHV-7). Laikotarpis nuo tridienės karštinės užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių - apie 10 dienų. Virusu vaikelis dažniausiai užsikrečia oro lašeliniu būdu, t.y. per kvėpavimo takų sekretą, seiles, kai čiaudi ar kosi. Mažasis ligoniukas gali užkrėsti kitus tol, kol karščiuoja, o atsiradus bėrimui tampa nepavojingas ir kitų užkrėsti negali. Mokslininkai įrodė, kad apie 90 proc. naujagimių turi imunitetą, įgytą iš motinos, kuris sulaukus pusės metų pradeda nykti. Todėl tridiene karštine dažniausiai serga vyresni nei pusės metų vaikai (nors pavieniais atvejais suserga ir jaunesni nei šešių mėnesių vaikai), o iki 3-5 metų šia liga perserga visi, nors kartais ji taip ir lieka neatpažinta.
Tridienės karštinės simptomai
Pagrindinis tridienės karštinės simptomas yra staigus, aukštas karščiavimas, kuris gali siekti net 40 °C. Karščiavimas dažniausiai trunka tris dienas, iš čia ir kilo ligos pavadinimas - tridienė karštinė. Temperatūra. Bėrimas. Temperatūrai nukritus, atsiranda 1-2 dienas trunkantis bėrimas, galintis šiek tiek priminti tymus ar raudonukę. Bėrimas paprastai atsiranda ant liemens ir gali išplisi ant kaklo, rankų, kojų. Veido bėrimai nėra būdingi, bet gali pasitaikyti ir jų. Bėrimas paprastai būna 2-5 mm skersmens plokščių ar iškilių raudonų dėmelių pavidalo, dėmelės gali turėti "aureoles" - dėmelę gaubiantį žiedą. Paspaudus dėmelės dingsta (pabąla), tačiau atsistačius odos kraujotakai vėl išryškėja. Kiti simptomai. Sergant šia liga vaikas paprastai jaučiasi palyginti gerai, net jei temperatūra būna aukšta. Paprastai gydytojas ligą diagnozuoja remdamasis simptomais, nes ligos eiga yra pakankamai tipiška. Jokio specifinio gydymo ar vaistų nuo tridienės karštinės nėra, susirgęs vaikas pasveiksta savaime. Šiek tiek numušti temperatūrą reikėtų ir tuo atveju, jei dėl karščiavimo vaikas patiria diskomfortą. Pirmuosius 4-6 mėnesius nuo tridienės karštinės saugo iš mamos gaunami antikūnai, todėl šia liga kelių mėnesių kūdikiai neserga. Ligai būdingas staigus, aukštas karščiavimas - temperatūra gali pakilti iki 39-40 °C ir išlikti 3 dienas. Tėvams neretai sunku suprasti, kas sukelia karščiavimą, nes pirmosiomis dienomis vaikas gali nejausti jokių kitų ligos požymių. Būdingi simptomai: Aukšta temperatūra 3 dienas be kitų aiškių simptomų (pvz., be slogos ar kosulio). Gali pasireikšti nedidelis dirglumas, sumažėjęs apetitas. Kai temperatūra nukrinta - pasirodo rausvas, smulkus bėrimas. Kiti simptomai gali apimti: Dirglumas ar nuotaikos kaita; Sumažėjęs apetitas; Lengvas viduriavimas; Švelnus akių paraudimas. Ligos pradžioje mažyliui staiga pakyla aukšta temperatūra (39-40,5°C), kuri tęsiasi tris keturias dienas. Kartais karščiuojančiam mažyliui gali prasidėti traukuliai, kurie trunka apie 1-2 min. Sergant tridiene karštine būna šiek tiek paraudusi mažylio gerklytė, silpna sloga, nedidelis kosulys, nedaug padidėję pakaušio, užpakaliniai už ausų esantys kaklo limfmazgiai. Trumpai šią ligą galima apibūdinti taip - aukšta temperatūra ir vos pastebimi kiti negalavimo požymiai. Ir dar tridienė karštinė įdomi tuo, kad aukštą temperatūrą numušus vaistais, mažylis jaučiasi žvalus, linksmas, žaidžia ir neblogai valgo, t.y. Nustojus karščiuoti, ant odelės atsiranda rausvų dėmelių. Jeigu raudoną dėmelę paspausite pirštu ir atleisite, ji trumpam pabals, vėliau vėl prisipildys kraujo ir paraus. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl jo galima ir nepastebėti. Bėrimas yra kraujagyslinis, mažyliui odelės neniežti.
Kaip atrodo tridienės karštinės bėrimas?
Bėrimas atsiranda po karščiavimo, dažniausiai 3-4 ligos dieną, kai temperatūra staiga nukrinta iki normos. Bėrimai: Smulkūs, rausvi, primenantys dėmeles ar taškelius. Nepakelia odos paviršiaus, nėra niežtintys. Atsiranda pirmiausia ant pilvo, nugaros, vėliau gali plisti į kaklą, veidą, rankas ar kojas. Išnyksta per 1-2 dienas be jokių pėdsakų. Svarbu žinoti, kad šis bėrimas nėra pavojingas ir nereikalauja specialaus gydymo - tai natūrali ligos eiga. Bėrimas paprastai būna 2-5 mm skersmens plokščių ar iškilių raudonų dėmelių pavidalo, dėmelės gali turėti "aureoles" - dėmelę gaubiantį žiedą. Paspaudus dėmelės dingsta (pabąla), tačiau atsistačius odos kraujotakai vėl išryškėja. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieniem vaikams išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl jo galima ir nepastebėti. Bėrimas yra kraujagyslinis, mažyliui odelės neniežti. Jeigu raudoną dėmelę paspausite pirštu ir atleisite, ji trumpam pabals, vėliau vėl prisipildys kraujo ir paraus.
Tridienės karštinės diagnostika
Tridienė karštinė dažnai diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais. Kadangi karščiavimas staiga praeina, o bėrimas pasireiškia tik po to gydytojai gali laukti kol pasirodys bėrimas, kad patvirtintų tridienės karštinės diagnozę. Laboratoriniai tyrimai paprastai nereikalingi, nebent siekiama atmesti kitas galimas ligas. Vaikų ligų gydytoja aiškino, kad liga dažniausiai diagnozuojama kliniškai, be laboratorinio patvirtinimo, tačiau kol nenukrenta temperatūra ir neišberia odos, diagnozavimas sudėtingas. Be to, susirgus tridiene karštine pasireiškiantys simptomai gali priminti ir kitas ligas, todėl naudinga pasidaryti tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar tai - ne bakterinė ar šlapimo organų infekcija: „Mažų vaikų karščiavimas be kvėpavimo takų infekcijos imituoja bakterinę infekciją. Todėl vertėtų atlikti kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, CRB) dėl uždegimo rodiklių, taip pat bendrą šlapimo tyrimą dėl šlapimo organų infekcijos.“ Be to, vaikų ligų gydytoja pataria atsiradus bėrimams juos pasitikrinti. Atskirti, kad bėrimas virusinis, padeda aiškus ženklas - A. Kūrienės teigimu, virusiniai bėrimai išnyksta paspaudus ar ištempus išbertą odą, o ją atleidus vėl atsiranda. Tridienė karštinė taip pat diferencijuojama su kitomis virusinėmis infekcijomis, kurioms būdingi odos ir gleivinių išbėrimai: „Tai yra enterovirusinė infekcija, adenovirusinė infekcija, infekcinė mononukleozė, citomegalovirusas, raudoniukė, tymai, taip pat alergijos, medikamentinė alergija, šlapimo organų infekcija, meningitas.“
Tridienės karštinės gydymas
Tridienė karštinė paprastai gydoma simptomatiškai, nes pati infekcija praeina savaime. Pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti karščiavimą ir užtikrinti vaiko komfortą. Gali būti naudojami: Karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas; Pakankamas skysčių vartojimas, kad būtų išvengta dehidratacijos; Lengvas, vėsinantis drabužis, kad vaikas jaustųsi patogiau. Antibiotikai nėra veiksmingi tridienės karštinės atveju, nes tai yra virusinė infekcija, o ne bakterinė. Kaip gydyti Tridienei karštinei specialaus gydymo dažniausiai nereikia, bėrimas išnyksta savaime. Svarbiausia šios ligos metu - karščiuojančiam vaikui numušti temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus. Tam tiks paracetamolio, ibuprofeno preparatai (žvakutės ar sirupai). Būtina, jog vaikas gertų daug skysčių. Išbertų vietų tepti nereikia, nes bėrimas yra kraujagyslinis. O paraudusių kraujagyslių neįmanoma patepti. Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti pediatras, kad atmestų panašiai pasireiškiančias, bet daug rimtesnes ligas. Kadangi dažnai ši liga būna pirmoji, kai smarkiai karščiuojama, tėveliai neretai ima panikuoti. Kaip padėti vaikui? Kadangi tridienę karštinę sukelia virusas, specifinio gydymo nuo jos nėra. Pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko komfortą ligos metu. Ką daryti: Duokite karščiavimą mažinančių vaistų (pvz., paracetamolio arba ibuprofeno), jei reikia. Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Leiskite vaikui ilsėtis. Lengvai rengkite, kad neperkaistų. Bėrimui jokio gydymo nereikia - svarbu nešlapinti, netepti stipriais tepalais, nebent gydytojas pataria kitaip. Pagrindinis ligos gydymas - temperatūros mažinimas, kūno vėsinimas ir skysčių girdymas. Taip mažylis greičiau pasijaus geriau, be to, bus išvengta traukulių.
Pasikartojanti karščiavimas vaikams ir priežastys | Periodinio karščiavimo sindromas - Dr. Netravati P Shirur | Gydytojų ratas
Tridienės karštinės prevencija
Kadangi tridienė karštinė yra sukelta herpeso virusų, nėra specifinės prevencijos priemonių ar vakcinos. Geriausias būdas apsaugoti vaiką nuo infekcijos - užtikrinti gerą higieną, pvz., reguliariai plauti rankas, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis. Nors tridienė karštinė yra užkrečiama, dauguma vaikų ją perserga nesunkiai ir įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tridienė karštinė užkrečiama? Taip, tačiau ji yra vidutiniškai užkrečiama, dažniausiai virusas plinta per artimą kontaktą. Dauguma vaikų užsikrečia ankstyvame amžiuje. Ligos virusai plinta oro lašeliniu (čiaudintis vaikutis gali užkrėsti kitą) ir fekaliniu (kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankyčių) būdais. Tridiene karštine galima užsikrėsti darželiuose, ligoninėse. Ligą sukelia virusai. Specifinės profilaktikos nėra, asmens higiena turi būti užtikrinta tiek namie, tiek ugdymo įstaigose. Persirgus tridiene karštine, susidaro imunitetas visam gyvenimui. Skiepų nuo šios ligos nėra.
Komplikacijos
Komplikacijos tridienės karštinės atveju yra retos. Retais atvejais aukštas karščiavimas gali sukelti karščiavimo priepuolius (traukulius), kurie dažnai sukelia didelį nerimą tėvams. Tačiau dauguma vaikų šiuos priepuolius praeina be ilgalaikių pasekmių. A. Kūrienės teigimu, tridienės karštinės komplikacijos dažniausiai pasireiškia imunosupresiniams ligoniams, t. y. vaikams, kurių imunitetas yra nuslopintas. Komplikacijų sąraše - ir miokarditai, ir encefalitai, hepatitai, organų infekcijos bei meningitas. Sergant tridiene karštine galimi traukulių priepuoliai. Kada jie nepavojingi, o kada derėtų sunerimti? Traukulių priepuolius dažniausiai sukelia staigiai kylanti aukšta temperatūra. Jie turėtų trukti 2-3 min. Jeigu pastebite, kad traukuliai trunka iki 20 min., vaikutis sunkiai atgauna sąmonę, paskui būna vangus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors tridienė karštinė dažniausiai praeina savaime, svarbu kreiptis į gydytoją, jei: Karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas; Atsiranda rimtų simptomų, tokių kaip sunkus kvėpavimas, nuolatinis vėmimas, stiprus mieguistumas ar kiti neįprasti požymiai; Atsiranda karščiavimo priepuoliai. Nors tridienė karštinė dažnai praeina savaime, kai kuriais atvejais reikalinga gydytojo konsultacija: Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas. Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti, nuolat vemia. Jei atsiranda traukuliai (kai kuriems vaikams dėl aukštos temperatūros gali pasireikšti febriliniai traukuliai). Jei bėrimas atrodo neįprastas, tamsėja, ar plinta labai greitai. Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti gydytojas, kad atmestų panašiai pasireiškiančias, bet daug rimtesnes ligas. Kadangi dažnai ši liga būna pirmoji su dideliu karščiavimu, tėvams ji kelia didelį siaubą. Daroma daug tyrimų, nemažai vaikų net patenka į ligonines, ir tik išbėrus paaiškėja, kokia tai liga. Visada karščiuojantį vaiką vertėtų parodyti gydytojui. Tuomet aptarus gydymo planą galima gydyti namie.
