Šiuolaikinės medicinos ir reprodukcinių technologijų pažanga leidžia moterims vis dažniau susilaukti kūdikių vėlyvame amžiuje, tačiau nėštumas ir gimdymas sulaukus 50 metų vis dar kelia daug klausimų ir iššūkių. Nors vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje siekia beveik 30 metų, vis daugiau moterų kūdikių susilaukia perkopusios 35-40 metų, o šis amžius kasmet vis didėja. Pagrindinės priežastys - siekis baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“ prieš susilaukiant vaikų. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje yra susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.
Vaisingumas moters organizme natūraliai mažėja su amžiumi. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų, o tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, ovuliacija sustoja, ir natūralus pastojimas tampa praktiškai neįmanomas. Net ir iki menopauzės, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis gerokai sumažėja, padidėja genetinių anomalijų tikimybė. Paprastai moters vaisingumas pradeda mažėti sulaukus 30 metų, o nuo 35 metų pastojimo tikimybė sparčiai mažėja. Vyresnio amžiaus moterims dažnai sunkiau pastoti, nes sulaukus 30 metų kiaušidžių rezervas po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Nors natūralus pastojimas po 50-ies yra itin retas, medicininiu požiūriu nėštumas vis dar įmanomas - ypač pasitelkus pagalbinio apvaisinimo metodus. Šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai - ypač IVF su donoro kiaušialąstėmis - leidžia moterims tapti motinomis ir po 50-ies. Tokiais atvejais vaisius vystosi moters gimdoje, bet genetinė medžiaga dažnai būna iš jaunesnės donorės. Ši praktika vis dažnesnė, nors vis dar kelia etinių, socialinių ir medicininių diskusijų.
Vis dėlto, nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių. Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika:
- Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims.
- Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus.
- Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija.
- Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.
Vyresnio amžiaus moterims labai padidėja preeklampsijos, gestacinio diabeto, persileidimo, cezario pjūvio operacijos, centrinės placentos pirmeigos rizika. Palyginti su 20-29 metų moterimis, 50 metų gimdyvės turi didesnę riziką pagimdyti neišnešiotą ar mažo svorio naujagimį. Rizika yra beveik dukart didesnė. Genetinių ligų rizika pradeda didėti nuo 35 metų, o labiausiai padidėja moterims nuo 40-42 metų. Nustatyta, kad praktiškai visais atvejais vyresnėms nei 50 metų nėščiosioms atliekama cezario pjūvio operacija. Kuomet moteriai 45 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, siekia jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donorinės kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl:
- Mažesnio gimimo svorio.
- Apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova).
- Vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti).
Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu. Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą. Gali kilti klausimai apie gebėjimą fiziškai pasirūpinti kūdikiu, apie sveikatos palaikymą ateityje ar net apie tai, ar pavyks pamatyti vaiko pilnametystę. Taip pat neretai jaučiamas emocinis nuovargis dėl ilgo nevaisingumo gydymo proceso, ypač jei nėštumas pasiektas per pagalbinį apvaisinimą. Nors visuomenė tampa vis atviresnė, kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“ Tokios reakcijos gali paveikti emocinę savijautą, ypač jei moteris neturi palaikančios aplinkos ar šeimos.
Nors daug dėmesio skiriama rizikoms, svarbu nepamiršti, kad vyresnės moterys dažnai į nėštumą ateina su didesniu gyvenimo patyrimu, tvirtesne emocine branda ir aiškiu pasirinkimu - šis sprendimas dažniausiai būna labai apgalvotas ir sąmoningas. Viena iš tokių moterų yra Tracey Kahn, kuri 50 metų sulaukusi susilaukė pirmosios dukrytės, o vėliau, sulaukusi 51-erių, pradėjo lauktis antros dukros, pasitelkdama donoro spermą ir donorės kiaušinėlį. Ji ryžosi viešai pasakoti savo istoriją, kad parodytų moterims, jog neturėtų paisyti kitų nuomonės, jei nėra jaunos, bet nori susilaukti kūdikio.
Nėštumas vyresniame amžiuje visada turi būti vertinamas individualiai. Svarbu ne tik moters amžius, bet ir jos bendra sveikatos būklė, hormonų balansas, kraujagyslių sistema, širdies veikla ir net psichologinis pasirengimas. Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Nėštumas po 40 metų jau nėra neįprasta tendencija. Tačiau po 40 metų moterims geriau rinktis dirbtinį apvaisinimą. Medicinos ir genetikos mokslo centro duomenimis, keturiasdešimtmetėms tikimybė pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu, lyginant su 30 metų mamomis, išauga net devynis kartus. Po keturiasdešimties, juo labiau, po penkiasdešimties metų, moterims geriau atsisakyti natūralaus apvaisinimo ir pasinaudoti dirbtiniu. Adelaidės (Australija) mokslininkai pastebėjo, kad vyresnio amžiaus moterims po dirbtinio apvaisinimo gimę vaikai įgimtų anomalijų turi gerokai rečiau nei tie, kurie buvo pradėti natūraliu būdu.
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių. Vyresnio amžiaus moterims labai padidėja preeklampsijos, gestacinio diabeto, persileidimo, cezario pjūvio operacijos, centrinės placentos pirmeigos rizika. Palyginti su 20-29 metų moterimis, 50 metų gimdyvės turi didesnę riziką pagimdyti neišnešiotą ar mažo svorio naujagimį. Rizika yra beveik dukart didesnė.
Nėštumas po 50 metų yra neįmanomas ne todėl, kad moters organizmas negali išnešioti vaiko, bet todėl, kad jis negali apvaisinti kiaušialąstės natūraliai. Tačiau su donoro kiaušialąste gimdymas yra įmanomas. Nors tai nėra dažnas atvejis, tačiau tai yra įmanoma.
Vienų autorių teigimu, vaisius yra laikomas makrosomišku, kai jis sveria >4,5 kg (arba >97 procentilius), kitų - 4,0 kg (>95 procentilius). Makrosomija dažniausiai vystosi tada, kai yra šie rizikos veiksni: motinos cukrinis diabetas, nėščiųjų cukrinis diabetas, nutukimas, šeiminė anamnezė, pernešiotas nėštumas, didelis svorio prieaugis nėštumo metu. Blogai kontroliuojamas nėščiųjų ar cukrinis diabetas laikomos sunkiausiais makrosomijos rizikos veiksniais. Vaisiaus makrosomija yra susijusi su padidėjusia pažeidimų rizika motinai ir vaisiui.
Gydytojo nuomonė: Nėštumas vyresniame amžiuje visada turi būti vertinamas individualiai. Svarbu ne tik moters amžius, bet ir jos bendra sveikatos būklė, hormonų balansas, kraujagyslių sistema, širdies veikla ir net psichologinis pasirengimas. Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai.
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių. Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika: padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija, gestacinis diabetas, dažnesnis cezario pjūvis, didesnė persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika.
Nors nėštumas vyresniame amžiuje vis dar nėra dažnas reiškinys, moterų, kurios jį patyrė, istorijos gali būti nepaprastai įkvepiančios. Dauguma jų pabrėžia ne tik iššūkius, bet ir gyvenimą pakeitusią patirtį bei gilų emocinį ryšį su šiuo vėlyvu sprendimu.
Apibendrinant, nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis įvykis, bet ir gili asmeninė kelionė. Nors fiziologiniai pokyčiai, hormonų kaita ir didėjanti sveikatos rizika kelia papildomų iššūkių, šiuolaikinė medicina leidžia šį etapą įveikti saugiai - ypač jei sprendimas pastoti yra gerai apgalvotas ir grįstas gydytojų rekomendacijomis. Svarbiausia - pasiruošimas. Tai apima tiek fizinę sveikatą, tiek emocinę būklę, tiek socialinį palaikymą. Vyresnės amžiaus moterys dažnai turi tai, ko kartais trūksta jaunoms - gyvenimo patirtį, finansinį stabilumą, aiškius prioritetus ir gilų motinystės troškimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nėštumą po 50 metų:
- Ar įmanoma natūraliai pastoti po 50 metų?
- Kokios pagalbinio apvaisinimo galimybės?
- Kokios galimos nėštumo rizikos po 50 metų?
- Koks poveikis kūdikiui?
- Kokie psichologiniai ir socialiniai iššūkiai?
- Kokie nėštumo po 50 metų privalumai ir trūkumai?
Nors vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje siekia beveik 30 metų, vis daugiau moterų kūdikių susilaukia perkopusios 35-40 metų. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs su didesne rizika ir sunkumais tiek motinai, tiek kūdikiui.
Nėštumas po 35 metų – rizikos apžvalga
Jauniausia pasaulyje mama
Jauniausia pasaulyje motina šiuo metu gyvena Kinijoje. 2010 metų sausio 27 dieną 9 metų moksleivė, atlikus cezario pjūvio operaciją, pagimdė 6 svarų (2,7 kg) sveiką berniuką. Iki tol pasaulio rekordų knygoje jauniausia motina buvo laikoma Lina Medina iš Peru. 1939 metais Peru sostinėje Limoje, atlikus cezario pjūvio operaciją, ji pagimdė 2,64 kg svorio ir 47,5 cm ūgio berniuką. Medinos tėvai, įtardami mergaitei pilvo auglį, kreipėsi į gydytojus. Jai buvo nustatytas 7 mėnesių nėštumas. Paaiškėjo, kad mergaitei įvykęs priešlaikinis lytinis brendimas. Nors mergaitės tėvas, įtarus lytinę prievartą, buvo areštuotas, tačiau tikrasis biologinis vaiko tėvas niekada nebuvo identifikuotas.
Vyriausia visų laikų motina
Visi dokumentuoti gimimų po 50 metų atvejai paskelbti vikipedijoje. Vyriausia visų laikų motina laikoma 72 metų Daljinder Kaur iš Indijos. Jai pavyko pastoti po 2 IVF kursų, naudojant donorinę kiaušialąstę. 2016 metais ji susilaukė sūnaus. Iki tol rekordininke laikyta 70 metų Omkari Panwar iš Indijos, kuri 2008 metais susilaukė dvynių. Tačiau 2016 metais Guinnesso rekordų komitetas paskelbė, kad jų rekordas pasiektas, nes Anatolia Vertadella, 101 metų moteris iš Italijos, pagimdė 4,1 kg kūdikį po daugelio medicinos profesionalų kritiškai vertintos kiaušidžių transplantacijos.
Gimdymo amžiaus tendencijos Lietuvoje
Lietuvoje vidutinis gimdyvių amžius kasmet didėja. 2016 metais gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 29,1 metų, 2017 metais - 29,4 metai. 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc. Nors gimdyvių amžius Lietuvoje didėja, kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį.
Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė įvardijo, kad svarbu atsižvelgti ne tik į motinos, bet ir į tėvo amžių. „Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui, - teigė E. Machtejevienė. - Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo.“
Gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymą po 45 nėra. „Vienareikšmiškai pasakyti sunku, reiktų įvertinti kiekvieną situaciją individualiai. Jei moteris neturi vaikų, kartais gali būti ir kita santuoka, o vyras gali būti bevaikis, tada būtų pilnai suprantamas noras pastoti ir pagimdyti. Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.“, - teigė ginekologas akušeris.
Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė DELFI teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja, tačiau pridūrė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį. „Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo, net ir gimdyvės sudėtingų komplikacijų ir mirties tikimybė. Reikia nepamiršti, kad kuo vyresnė moteris - tuo sudėtingiau yra pastoti“, - teigė ginekologė akušerė pridurdama, kad vyresniame amžiuje daug dažniau įvyksta persileidimai, tampa sunku pagimdyti laiku, todėl dėl nėštumo komplikacijų reikia nėštumą užbaigti prieš laiką.
Specialistė pabrėžė, kad natūraliai pastoti sulaukus 45 metų yra sunku, tikimybė siekia vos kelis procentus, todėl moterys, nusprendusios lauktis tokiame amžiuje, dažnai kreipiasi į specialistus. „Mūsų šalyje kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai moteris yra iki 42 metų. Dažnai vyresnėms nei 45 metai moterims reikia donorinės kiaušialąstės pagalbinio apvasinimo procedūrai, - kalbėjo ginekologė ir pridūrė. - Visos šalys diskutuoja etiniais šios situacijos klausimais. Ar padedant tokiu būdu šeimai ir kartais rizikuojant moters sveikata ir gyvybe - etiška taikyti tokį gydymą.“
Vis dėlto, į klausimą, ar gimdyti sulaukus 45-erių metų, ar ne, atsakė ne konkrečiai. „Kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienos moters bei šeimos sprendimas - kokį kelią pasirinkti. Gydytojai akušeriai ginekologai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų, - kalbėjo ginekologė akušerė. - Mes visada gerbiame pacientų pasirinkimą ir visada prižiūrėsime, teiksime pagalbą bet kuriuo pasirinktu atveju.
Gimdyvių amžius Lietuvoje didėja. 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė nėštumo ir gimdymo metu sulaukti komplikacijų ir sunkumų.
Nėštumas po 40-ies (o kartais ir gerokai po keturiasdešimties) jau nieko nestebina, nors nėštumas po penkiasdešimties vis dar yra retenybė. Gali būti, kad peržengusios pusės amžiaus slenkstį daugelis moterų pradeda abejoti, kad sugebės išnešioti sveiką kūdikį. Tuo tarpu Izraelio mokslininkai mano, kad gimdymas po 50 metų sveikai moteriai nėra pavojingesnis nei keturiasdešimtmetei, rašoma tinklalapyje mama-likes.ru. Svarbiausia yra tinkamai tam pasiruošti ir kaip įmanoma labiau sumažinti visas rizikas.
