Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje.
Motinos pienas - pagrindinis kūdikio maistas
Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikiamą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Dirbtinis maitinimas ir mišinukai
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. Iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.
Apytikslės mitybos normos 1 mėnesio kūdikiui:
- 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės:
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kada pradėti papildomą primaitinimą?
Nervų - raumenų sistemos vystymasis. Išnešioti sveiki kūdikiai nuo pat gimimo gan efektyviai gali koordinuoti čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo procesus, kad vyktų kokybiškas žindimas. Tačiau jų apatinio žandikaulio judesiai yra nepakankami, kad galėtų užtikrinti ne skysto maisto valgymo procesą. Tiršto maisto rijimo procesas yra kitoks nei skysto (kaip motinos pieno ar adaptuoto pieno mišinio). Apie 4-ąjį mėnesį įgyjami stabilesni apatinio žandikaulio judesiai, tvirtesnė kaklo ir pečių juosta - tuomet kūdikis jau gali tvirtai laikyti galvytę, gulėdamas ant pilvo bei pusiau sėdimoje padėtyje. Kad kūdikis galėtų paimti maistą iš šaukštelio, turi mokėti stipriai suspausti lūpas. Ryškiausi burnos motoriniai pokyčiai vyksta nuo 5-ojo iki 8-ojo mėnesio, kai nuo čiulpimo reflekso pereinama prie kramtymo.
4-6 mėn. amžiaus kūdikis išsižioja, jeigu prie burnytės artėja maistas, gali lūpomis nuvalyti maistą nuo šaukštelio, nustumti jį liežuviu į burnos gilumą ir nuryti, tačiau maždaug iki 7-ojo mėn. reikalinga didesnė ar mažesnė maitinančiojo pagalba (pvz., maistą nuo šaukštelio nubraukti į kūdikio viršutinę lūpą). 6-9 mėn. amžiaus kūdikiai gali pradėti maisto gumulėlius judinti burnoje ir juos kramtyti, gali suimti maistą ranka ar pirštais ir dėti į burną, pradėti gerti iš puodelio su snapeliu.
Žiaukčiojimo refleksas naujagimį apsaugo nuo maisto gabaliukų, kuriuos sudėtinga nuryti ir kurie gali patekti į kvėpavimo takus. Pradėjus primaitinimą, ryklėje esantys receptoriai yra stimuliuojami intensyviau, todėl jų jautrumas apie 6-ąjį mėn. pradeda mažėti ir šis procesas tęsiasi iki 12-ojo mėn. Kūdikių, kurių primaitinimas pradedamas anksčiau, šis refleksas silpnėja greičiau. Tačiau sensoriškai labai jautrūs vaikai dėl netinkamu laiku paduotos per stambios maisto tekstūros gali pradėti žiaukčioti ar vemti, pradėjus primaitinimą ar per greitai keičiant maisto tekstūrą. Apie 8-10-ąjį mėn. yra kritinis laikotarpis, kai reikia įvesti didesnių ir šiek tiek kietesnių gabalėlių tekstūros maistą. Jei šis laikotarpis praleidžiamas, gali padidėti maitinimo/maitinimosi sunkumų rizika, kuri gali paveikti valgymo įpročius ar maisto pasirinkimą vėliau, net ir suaugus.
9-12 mėn. amžiaus kūdikis gali sukramtyti stambesnius gabalėlius malto ar susmulkinto maisto, gali pats įsidėti maistą šaukšteliu į burną, gerti vandenį iš puodelio, laikant jį abiem rankom. Jau galima pratinti prie maisto, kurį valgo kiti šeimos nariai, tačiau reikia susmulkinti kąsnio dydžio gabalėliais, valgomais nuo šaukštelio arba pirštukais, gali pradėti bandyti valgyti ir šakute.
Kramtyti vaikai pradeda mokytis nuo 6 mėnesių. Jeigu tai skatinama, procesai vyksta greičiau. Minkštą maistą vaikas gali sukramtyti ir neturėdamas dantukų, tiesiog trindamas tarp dantenų, kurios dėl dantų užuomazgų yra pakankamai kietos. Sėkmingai atkąsti maisto gabalėlį reikia dantukų, kurie pradeda kaltis apie 6-8-ąjį mėn. Pirmiausiai (apie 6-10-ąjį mėn.) prasikala apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau (apie 8-12-ąjį mėn.) viršutiniai kandžiai. Krūminiai dantys pradeda dygti apie pirmuosius metus, tada jau gali sukramtyti kietesnio maisto gabalėlius. Pilnai pieniniai dantys susiformuoja iki 3 metų amžiaus.
Virškinimo sistemos vystymasis. Gimdoje vaisiaus maitinimas vyksta per placentos/virkštelės kraujotaką, todėl virškinamasis traktas neatlieka savo funkcijos. Virškinamojo trakto sandara susiformuoja per 25 nėštumo savaites, toliau vyksta sekrecinės ir motorinės funkcijų brendimas, kurį skatina maistas, patenkantis į žarnyną. Gimimo metu skrandžio sulčių ir kasos sekrecija nėra tokia išvystyta kaip suaugusiųjų. Nepaisant to, kūdikis gali visiškai suvirškinti ir įsisavinti motinos piene esančias medžiagas, nes motinos piene yra pagalbinių fermentų, kurie pagerina virškinimą. Kaip ir viso kūno, vaikų virškinamojo trakto dalių vystymasis vyksta skirtingu tempu - skrandžio lipazės (fermento, skaidančio riebalus) aktyvumas suaugusiojo lygį pasiekia esant apie 3 mėnesių, kasos amilazės (fermento skaidančio krakmolą) aktyvumas didėja iki 3 metų amžiaus, o plonojo žarnyno virškinamoji funkcija įsiurbti suvirškintas maistines medžiagas yra aktyvi nuo gimimo. Virškinimo fermentai į žarnyno spindį pradedami išskirti tada, kai yra stimuliuojami specifiniai receptoriai, esantys burnoje, skrandyje, todėl tik kintantis maistas gali skatinti virškinamojo trakto sekrecinės funkcijos brendimą. Maždaug nuo 4 mėn. amžiaus skrandžio rūgštis ir pepsinas (fermentas skaidantis baltymus) yra pajėgūs suvirškinti baltymus. Kasos lipazės pradeda daugėti, kai sumažėja su motinos pienu gaunamos lipazės ir žarnyno spindyje atsiranda įvairios struktūros riebalų. Nepaisant lėto kasos amilazės išskyrimo brendimo, krakmolas yra pakankami gerai virškinamas ir absorbuojamas. Likusi dalis patenka į storąjį žarnyną, kur yra skaidomas mikrobiotos, taip skatinant jos formavimąsi.
Šlapimo sistemos vystymasis. Su šlapimu yra pašalinamas vanduo ir tirpiosios medžiagos. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių inkstai nėra pajėgūs labiau koncentruoti šlapimą, t.y. esant poreikiui išskirti daugiau tirpių medžiagų, bet kartu neprarasti didesnio kiekio skysčių. Tirpiosios medžiagos - tai su maistu gaunami elektrolitai ir baltymų skaidymo metu susidarančios medžiagos. Inkstų koncentracinė funkcija subręsta iki 4 mėn., todėl nuo šio amžiaus yra saugu įvesti papildomą maistą.
Mitybos būklė ir augimas. Daugeliui kūdikių nėštumo metu sukauptų maistinių medžiagų atsargų bei su motinos pienu ar pieno mišiniu gaunamų medžiagų užtenka iki 6 mėn. amžiaus. Tolesniam sparčiam augimui bei didėjančiam judrumui reikia daugiau maistinių medžiagų ir didesnių energijos kiekių, kurių neužtikrina net padidėjęs suvalgomo pieno kiekis, todėl nuo šio amžiaus visiems vaikams turi būti įvedamas papildomas maitinimas.
Pirmisiais gyvenimo metais kūdikio ūgio didėjimas labiausiai priklauso nuo mitybos būklės, vėliau didesnę įtaką daro hormonų veikla. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad primaitinimo įvedimas vėliau nei 6 mėn. amžiuje yra susijęs su sulėtėjusiu ūgio ir kūno masės augimu, o anksčiau nei 4 mėn. pradėtas primaitinimas gali lemti spartesnį kūno masės didėjimą, kuris sietinas su ilgalaikėmis pasekmėmis - padidėjusia nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika paauglystėje ar suaugus.
Dažniausiai ankstesnis nei 6 mėn. amžiuje primaitinimas yra sietinas su geležies apykaita. Kūdikiai, kurie išimtinai maitinami krūtimi motinų, kurios stokoja geležies, neišnešioti arba gimę mažos kūno masės kūdikiai arba tie, kurių virkštelė buvo užspausta anksti (greičiau nei per 1 minutę), bei kūdikiai, kurių augimo tempas greitas, gali turėti per mažas geležies atsargas kepenyse, todėl ankstesnis nei 6 mėn. primaitinimo įvedimas maisto produktais, kurie yra geras geležies šaltinis arba praturtinti geležimi, gali apsaugoti nuo geležies stokos išsivystymo.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas primaitinimas turi būti pradedamas nuo 6 mėn. amžiaus. Tinkamą laiką pradėti papildomą kūdikių primaitinimą lemia ne tik mitybos ypatumai, bet ir sveikatos būklė bei kūdikio vystymasis. Atsižvelgiant į įvairių veiksnių poveikį, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) komisija patvirtino nuostatą, kad pradėti primaitinti yra tinkamas amžiaus intervalas, o ne konkretus laikas. Europos, Šiaurės Amerikos pediatrų, vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos (ESPGHAN, ASPGHAN) rekomenduoja papildomą primaitinimą pradėti tarp 17-25 sav., t.y. tarp 4-ojo mėn. pabaigos ir 6-ojo mėn. pabaigos. Pasaulio sveikatos 2023 m. rekomendacijose dėl papildomo primaitinimo taip pat teigiama, kad esant kūdikio sveikatos sutrikimui, primaitinimą galima anksčiau pradėti. Per ankstyvas arba per vėlyvas maisto produktų įtraukimas siejamas su didesne įvairių sveikatos sutrikimų (alergija maistui, nutukimas, maitinimo sutrikimai ir kiti) rizika. Papildomo primaitinimo pradžia kiekvienam kūdikiui yra individuali, atsižvelgiant į jo išsivystymą, mitybos būklę, augimą.
Žindymo patarimai 101 naujoms mamoms: apžiojimas, padėtys, nutraukinėjimas, spenelių priežiūra, priešpienis
Pirmieji papildomi maisto produktai
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Negalima vienareikšmiškai teigti būtina ji ar ne. Ypatingai daug diskutuojama apie tai visame Vakarų pasaulyje ir bet kokiu atveju tėvams turi būti suteikiamas pasirinkimas kaip maitinti savo vaiką. Taip pat skaitykite: Papildomas kūdikių primaitinimas - procesas, kuris pradedamas, kai motinos pienas, adaptuotas pieno mišinys ar jų derinys, nebeužtikrina kūdikio maistinių medžiagų ir energijos poreikio.Poreikiams užtikrinti greta motinos pieno į mitybos racioną papildomai įtraukiami kiti pieno mišiniai, vanduo ar vitaminai, kūdikiui duodami gėrimai, šaukšteliu maitinama tyrė, šaukšteliu maitinamas trintas maistas arba pirštais paimamas maistas - priklausomai nuo kūdikio amžiaus.Motinos pienas yra svarbus ir dinaminis maistinių medžiagų ir energijos šaltinis, sudarytas iš makromaistinių medžiagų (baltymai, riebalai, angliavandeniai), mikromaistinių medžiagų (vitaminai, mineralinės medžiagos) ir nemaistinių bioaktyvių komponentų (sekrecinis imunoglobulinas A, laktoferinas, leukocitai ir kt.). Skirtingai nei adaptuoti pieno mišiniai, kurių sudėtis griežtai kontroliuojama ir mažai kinta, motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mamos (maitinimosi, amžiaus, nėštumo trukmės, genetikos, sveikatos būklės), kūdikio (amžiaus, sveikatos būklės, lyties, gimimo masės) bei fiziologinių (žindymo stadijos (priešpienis, tarpinis pienas ir subrendęs pienas), maitinimo stadijos, paros meto) faktorių, taip siekiant užtikrinti vaiko augimą pagal jo fiziologinius poreikius.Jei mama sveika ir jos mityba pilnavertė, o kūdikis gimęs laiku ir jo augimas atitinka normas, motinos pienas pilnai (išimtinis žindymas) užtikrina kūdikio poreikius iki 6 mėn. amžiaus. Vaikučiui augant jo poreikiai didėja, nėštumo metu sukauptos atsargos mažėja. Kai kūdikis yra 6-12 mėn. amžiaus, motinos pienas užtikrina apie 50 proc., o 12-24 mėn. - apie 1/3 vaiko maisto medžiagų ir energijos poreikio.Žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu turėtų būti tęsiamas bent vienerius metus, o žindymas - iki 24 mėn. amžiaus, net ir pradėjus primaitinimą.
Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Dažniausios kūdikių virškinimo problemos
1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Ar būtina pirmą mėnesį duoti vitamino D? Išnešiotiems mažyliams vitamino D duoti reikia nuo trečios gyvenimo savaitės po 1000 TV kasdien iki vienerių metų. Lietuvoje apie 30 proc. kūdikių serga rachitu, todėl dažnai gydytojai, pastebėję rachito požymius, skiria didesnes gydomąsias vitamino dozes.
Kūdikių ir vaikų maisto alergijos
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
