Ilgą laiką buvo manoma, kad arbūzas (Citrullus lanatus) Lietuvos klimato zonoje yra egzotika, pasmerkta nesėkmei, tačiau klimato kaita ir selekcininkų darbas šį mitą visiškai paneigė. Saldūs, sultingi arbūzai Lietuvoje užauga puikiai, tačiau sėkmės formulė čia remiasi ne tik sėkmė, o griežta „efektyvių temperatūrų sumos“ (SAT) matematika. Mūsų vasaros trumpos, todėl pagrindinis tikslas yra apgauti gamtą sukuriant mikroklimatą, kuris pagreitintų augalo fenologines fazes. Žemiau pateikiame 5 esminius patarimus ir veisles, kurios pasiteisina mūsų platumoje.
1. Veislės pasirinkimas: lenktynės su laiku
Lietuvoje kritinis faktorius yra vegetacijos trukmė - dienų skaičius nuo sudygimo iki vaisių brandos. Mūsų klimatui tinka tik ankstyvosios veislės ir hibridai, kurių vegetacija trunka 60-80 dienų. Minesotos universiteto (University of Minnesota Extension) tyrėjai pabrėžia, kad šiaurinėse zonose geriausia rinktis mažesnius, greičiau bręstančius „ledo dėžės“ (icebox) tipo arbūzus, nes didiesiems vaisiams tiesiog neužtenka saulėtų valandų cukrui sukaupti. Lietuvoje puikiai dera klasikinė 'Sugar Baby' (vaisiai nedideli, labai saldūs), taip pat hibridai 'Bedouin F1' ar 'Dumara F1', kurie dėl heterozės (hibridinės galios) yra atsparesni temperatūrų svyravimams. Venkite vėlyvų veislių, skirtų Pietų Europai, nes jos rudenį supus dar neprinokusios.
Taip pat populiarumu pasižymi arbūzai 'Janosik', geltonieji arbūzai: 'Janosik', 4 populiarumo priežastys kodėl auginami Lietuvoje? Kai kurie augintojai, kaip Laima Giedraitienė, mieliau renkasi veislinius arbūzus, nors kartais pasisėja ir hibridų, tokių kaip 'Talisman F1', 'Northern Triumph F1'. Ji mini ir 'Lemon Drop' arbūzus, kurių žievė ir vidus geltoni, bei 'Sugar Yellow' su geltonu vidumi ir žalia žieve. Kasmet ji pasisėja ir 'Moon and Stars' veislės arbūzų su oranžiniu bei raudonu vidumi.
Renkantis arbūzų veisles, svarbu atsižvelgti į jų vegetacijos laikotarpį. Ankstyvuosius arbūzus galima skanauti jau liepą, o vidutinio ir vėlyvojo nokimo veislėmis mėgautis iki pat lapkričio. Dapkų šeima iš Panevėžio rajono, grįžusi iš emigracijos Anglijoje, nuo kaimynės patyrusios arbūzų augintojos Vilmos Rakauskaitės-Žukienės užsikrėtė šiuo "sveiku virusu". Pernai nusipirkę arbūzų veislės ‘Sugar Baby’ sėklų, pradėję nuo 5 daigų ir pasidžiaugę 3-5 kg svorio arbūzais, Dapkai šiemet skyrė jiems gerokai daugiau vietos.
Ūkininkas Kęstutis Zinkevičius mini šias veisles:
- Bond F1 - labai ankstyva ir derlinga veislė. Vidutinis vaisių svoris 6-8 kg.
- Crispeed F1 - itin ankstyva veislė, užauginanti traškius, kokybiškus vaisius net ir prastesnėmis sąlygomis.
- Crimson Ruby F1 - saldūs, aukšto cukraus kiekio vaisiai.
- Sensei F1 - tvirtas minkštimas, didelis cukraus kiekis ir vienodi vaisiai.
- Melania F1 - stiprus augalas, paprastai vedantis 2-3 vaisius.
- Charleston Gray - senovinė, bet ypatingo skonio veislė su švelniu ir gaiviu poskoniu.
- Sentinel F1 - įspūdingo dydžio ir puikaus skonio veislė.
Taip pat verta išbandyti ir kitas veisles, pavyzdžiui, 'Romanza' (gaivesni, plona žieve, mažomis sėklomis), 'Karistan', 'Livia', 'Baroneza'. Dapkų šeima augino ir hibridines veisles: 'Mančester F1' - keli labai stambūs vaisiai raudonu, saldžiu vidumi; 'Arašan F1' - ligoms atsparus, gausiai mezgantis nemažus vaisius (užaugo iki 9 kg). Taip pat augino 'Celnolistnyj' (balta žieve ir raudonu vidumi, apvalūs, iki 5 kg) ir 'Moon and stars' (geltonos dėmelės žaliame fone, 5-7 kg svorio, raudonas vidus).
2. Daigų auginimas: šaknų sistemos apsauga
Arbūzai turi labai jautrią šaknų sistemą, kuri pažeista sunkiai regeneruoja, todėl sėti tiesiai į dirvą Lietuvoje yra per didelė rizika - žemė gegužę dar būna per šalta. Sėklas reikia sėti balandžio pabaigoje į atskirus durpinius ar plastikinius vazonėlius, kad persodinant nereikėtų draskyti šaknų gumulo. Pensilvanijos valstijos universiteto (PennState Extension) ekspertai nurodo, kad persodinimo stresas gali sustabdyti moliūginių augalų augimą net kelioms savaitėms, o tai mūsų trumpos vasaros sąlygomis yra neleistina prabanga. Daigus auginkite šilčiausioje vietoje (22-25°C) ir užtikrinkite maksimalų apšvietimą, kad jie neištįstų ir suformuotų tvirtą stiebą.
Laima Giedraitienė sėklas pradeda daiginti balandžio pabaigoje. Kai tik pasimato šaknytė, sėklą iškart sodina į 1 litro talpos vazonėlį. Kartais net neduoda šaknelei visiškai išlįsti, kad ji neįsipainiotų į vatos diskelius, mat šaknies jokiu būdu negalima pažeisti - tai paveiktų ir augimą, ir derlingumą. Vos tik vazone ima kilti žemės kauburėlis, daigus ji neša į šiltnamį. Ten būna dar gana vėsu, tačiau arbūzai gauna daug šviesos.
Laura Dapkuvienė sėklas daigino balandžio 15-18 d. Prieš dėdama sėklytes į sudrėkintus vatos diskelius, pamirkė kalio permanganato tirpale, laikė prie krosnies. Sudygusius augalus perkėlė į 1 l talpos indus su žemėmis. Šiuos indus šiltnamyje laikė iki gegužės 15 d., po to daugumą daigų perkėlė į daržą.
3. Šilumos akumuliacija: juodos plėvelės efektas
Arbūzų šaknys nustoja siurbti maisto medžiagas, jei dirvos temperatūra nukrenta žemiau 15°C, todėl lysvės paruošimas yra svarbesnis už patį sodinimą. Rekomenduoju naudoti juodą agrodangą arba plėvelę, kurią reikia patiesti ant dirvos likus savaitei iki sodinimo - ji veikia kaip saulės kolektorius. Kornelio universiteto (Cornell University) tyrimai rodo, kad juodas mulčias gali pakelti dirvos temperatūrą 2-3°C ir ženkliai padidinti ankstyvą derlių, be to, jis sulaiko drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms. Sodindami daigus, plėvelėje išpjaukite kryžiaus formos skyles; tai sukurs šiltą „kojų“ zoną augalui, kuri būtina fosforo pasisavinimui ankstyvose stadijose.
Laima Giedraitienė sako, kad nors pati nebuvo nei mačiusi, nei girdėjusi, vienas jaunas žmogus, matyt, dar daugiau palandžiojęs po internetą ir suradęs informacijos, feisbuke pasidalijo, kad arbūzams ant žemės kloja skaidrią plėvelę. Pabandžiusi, šis būdas pasiteisino. Žemė po plėvele įšyla, kadangi plėvelė - nepralaidi, šilumą išlaiko visą naktį. Net yra pamatuota termometru - jei lauke atvėsta, pavyzdžiui, iki 15 laipsnių, po plėvele laikosi apie 18 laipsnių. Skaidrią plėvelę ant dirvos ji pakloja likus maždaug 10 dienų iki arbūzų sodinimo. Beje, skaidri plėvelė, priešingai nei orui ir drėgmei pralaidi agroplėvelė, apsaugo arbūzus ir nuo lietaus.
K. Zinkevičius teigia, kad norint apsaugoti savo derlių, dalis augintojų deda mini šiltnamius su agroplėvelėmis ir stogeliais. Arbūzams tinkama temperatūra - 15 laipsnių. Birželio mėnesio agroplėvelės uždėjimas padeda augalams sustiprėti, todėl svarbu, kad augalas įsišaknytų, nenušaltų.
4. Apdulkinimas: bičių svarba ir rankinė pagalba
Arbūzai yra kryžmadulkiai augalai, turintys atskirus vyriškus ir moteriškus žiedus ant to paties augalo, todėl jiems būtini vabzdžiai apdulkintojai. Jei vasaros pradžia vėsi ir lietinga, bitės skraido mažiau, todėl gali tekti tapti „bite“ patiems - nuskinti vyrišką žiedą ir juo patrinti moteriško žiedo purką. Misūrio botanikos sodas (Missouri Botanical Garden) aiškina, kad prastas apdulkinimas yra pagrindinė priežastis, kodėl užsimezgę vaisiai deformuojasi arba nukrenta, nes sėklų formavimasis tiesiogiai stimuliuoja vaisiaus augimą. Moteriškus žiedus lengva atskirti - jie turi mažą „arbūziuką“ (mezginę) po žiedlapiais, kurio neturi vyriški žiedai.
Laura Dapkuvienė pastebėjo, kad bitučių mažai buvo, teko pačiai skinti vyriškus žiedus ir „bučiuoti“ moteriškus taip apdulkinant. O kur dar ankstyvos šaltos naktys, kurios stabdė arbūzų ir melionų augimą... Ką jau kalbėti apie krušą, kuri ledukais iškapojo lapus.
Kaip užsiauginti arbūzų? I Augink lengviau
5. Laistymo strategija
Vanduo yra būtinas intensyvaus augimo metu, tačiau perteklinė drėgmė brandos pabaigoje gali sugadinti visą derlių. Augimo pradžioje laistykite gausiai ir retai, kad šaknys skverbtųsi gilyn į dirvą ieškodamos drėgmės, o ne formuotųsi paviršiuje. Tačiau, kaip pataria Mičigano valstijos universiteto (MSU) agronomai, likus maždaug savaitei ar dviem iki numatomo derliaus nuėmimo, laistymą reikia nutraukti, kad augalas patirtų lengvą stresą. Tai skatina cukrų koncentraciją vaisiuose - arbūzas bus saldesnis ir ne toks vandeningas, be to, sumažės rizika, kad vaisius sutrūkinės nuo drėgmės pertekliaus.
K. Zinkevičius sako, kad dažnai žmonėms nepavyksta sulaukti derliaus dėl netinkamos priežiūros. Arbūzai nemėgsta drėgmės pertekliaus, tad derliui gali pakenkti net ir lietus: „Kai kurie žmonės mėgsta arbūzus laistyti kaip pomidorus ar agurkus. Tai didelė klaida, nes daigui subujojus, jo laistyti praktiškai nereikia. Sustirpėjus, arbūzai drėgmę pasisavina per lapus - rytinę rasą. O nuo liepos mėnesio išvis jų nelaistome. Taip pat svarbu neperlaistyti, parinkti tinkamą žemę. Žemė turi būti puri, kvėpuojanti.
Nustokite laistyti likus savaitei iki skynimo, kad arbūzas būtų saldus kaip medus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip tiksliai žinoti, ar lauke augantis arbūzas jau prinoko?
Atidžiai apžiūrėkite artimiausią prie vaisiaus kotelio esantį ūsų ir mažą lapelį. Kai tas ūselis visiškai nudžiūsta ir paruduoja, o arbūzo gūlėjimo ant žemės vieta tampa ryškiai geltona - vaisius yra visiškai prinokęs ir paruoštas skynimui.
Ar galiu arbūzus auginti polikarbonatiniame šiltnamyje kartu su pomidorais?
Taip, arbūzai šiltnamyje auga puikiai, tačiau jiems reikės rankinio apdulkinimo (jei neįskrenda bitės). Taip pat stebėkite, kad per didelė drėgmė šiltnamyje nesukeltų lapų ligų, todėl patalpą būtina nuolat vėdinti.
Kodėl mano arbūzo užuomazga paaugo iki teniso kamuoliuko dydžio, pajuodavo ir nukrito?
Tai natūralus augalo savisaugos mechanizmas. Tai gali nutikti dėl netinkamos priežiūros. Arbūzai gali būti tuščiaviduriai jei, pavyzdžiui, yra auginami kartu su moliūgais. Taip pat bitės, kamanės ieško nektaro, todėl pereina per visus žiedelius ir perneša žiedadulkes - taip vaisius gali tapti nesaldus. Kita klaida, kuomet kai kurie augintojai neperka arbūzo sėklų, o bando panaudoti praeitų metų derliaus sėklytes. Svarbu atsiminti tai, kad jei arbūzai yra hibridinės veislės, tai kasmet sėklų kokybė prastėja ir jos išsigimsta - arbūzai tampa tuščiaviduriai, keičia formą.
Kaip užsiauginti arbūzų? I Augink lengviau
tags: #arbatzoles #5 #metu #vaikams
