Kada mano mažylis pradės šliaužti ir ropoti? Kaip tai turėtų įvykti, ar reikia skatinti ir pan.? Šie ir kiti klausimai apie vaikučių vystymąsi visuomet domina mamas ir tėčius.
Kūdikio augant, sparčiai lavėja ir stambiosios motorikos įgūdžiai, jis po truputį pradeda mokytis ropoti. Ši naujai atsivėrusi galimybė daug džiaugsmo suteikia ne tik kūdikiui, bet ir tėvams. Tiesa, viskas vyksta palaipsniui: pirmiausia turi sutvirtėti kūdikio raumenys, todėl labai svarbus guldymas ant pilvuko, po to kūdikis mokosi vartytis, išsikelti ant tiesių rankų, suktis aplink savo ašį, šliaužti, ropoti, stovėti ir vaikščioti.
Ruošiasi ropoti
Gulinčiam ant pilvo maždaug ketvirtą mėnesį kūdikiui pabosta vienoda poza ir apžiūrėjęs, kad gali ištiesti jau atsipalaidavusias rankas ir kojas, pradeda jomis mojuoti bei irtis ore. Atrodo labai juokingai, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Tuomet kūdikio rankos per alkūnes yra sulenktos, o kojos beveik ištiestos.
Apie penktą gyvenimo mėnesį kūdikis jau nebesisupa ant pilvo tarsi laivelis, o stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Kartais sugeba gulėti pasirėmęs net ir viena ranka, ypač, jei sudomino koks nors daiktas ar žaislas.
Maždaug šešių mėnesių kūdikis gana ilgai guli ant pilvo atsirėmęs ištiestomis rankomis ir plaštakomis. Šios jau niekada nebebus suspaustos į kumščius. Jei vaikas guli ant pilvo ir akių lygyje jam parodysite įdomų žaislą, viena ranka bandys jį paimti, o kūno svorį trumpam - kelioms sekundėms perkels ant vienos rankos. Jeigu mažylis pamato ant grindų šiek tiek toliau nuo savęs gulintį mėgstamą žaislą, siekia jo rankomis, bet pajudėti iš vietos dar nemoka.
Septintą - aštuntą mėnesį tobulėja vaiko judesiai ir kūno pusiausvyra. Gulėdamas ant pilvo jis, remdamasis viena ranka, vis lengviau pasiekia akių lygyje kabantį žaislą ir ilgiau išlaiko pusiausvyrą. Pagaliau žengia didelį žingsnį pirmyn ir išmoksta suktis apie savo ašį. Tai išties didelis laimėjimas, mat kūdikis jau pats gali surinkti visus žaislus, gulinčius apie jį ratu.
Jeigu mažylis, sulaukęs 6,5-7 mėnesių, atsistoja „ant keturių“, bet dar neropoja - tai labai gerai. Jis dar mokosi siūbuoti, linguoja pirmyn atgal ir mokosi pernešti savo svorį. Nuo savaitės iki mėnesio tokia vaikučio vystymosi forma yra normali, kartais vaikučiai linguoja ir siūbuoja „ant keturių“ gana ilgai, bet tai nieko blogo.
Šliaužia atgal
Devynių mėnesių kūdikis įveikia dar vieną didžiulę gyvenimo užduotį - išmoksta pats vienas šliaužti. Pirmieji kartai atrodo juokingi, nes skubėdamas pas mamą kažkodėl nuo jos tolsta judėdamas atgal. Labai nepatogu šliaužti atbulom, bet kūdikis, ryžtingas ir užsispyręs, tol treniruojasi, kankinasi, stena, kol galų gale šiaip taip susitvarko su savo kūnu ir išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.
Šliaužti ant pilvo išmoksta maždaug 9 mėn. kūdikis (kartais ir anksčiau). Dažna šeima pastebi, kad pirmiausia kūdikiui pavyksta šliaužti tik atbulom. Ilgainiui, daug treniruodamasis, šiaip taip mažylis išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.
Keturiomis
Dešimtą mėnesį įvyksta dar vienas lūžis. Kūdikis jau bando pasiremti ne tik rankomis, bet kelti užpakalį tol, kol šis pakyla į viršų ir pilvas neliečia žemės. Kūdikis išmoksta stovėti keturiom, bet pajudėti taip iš karto nepavyksta. Prireikia kelių dienų, kol pakėlęs užpakaliuką nuo grindų pabando siūbuoti, tarsi norėdamas sužinoti, ar kūnas klausys. Kai vargais negalais išmoksta siūbuoti ir neparpulti, pabando perkelti ranką ir stebi, kas bus toliau, tada atsargiai iš vietos pajudina ir koją. Tai jau pirmieji žingsniai keturiomis. Jie kūdikiui kelia labai daug džiaugsmo, nors kol kas atrodo labai nekoordinuoti.
Ropoti išmoksta maždaug 9 mėn. kūdikis. Tačiau iki tol jis ruošia savo kūną, kad galėtų pakilti remdamasis rankomis ir keturiom žingsniuoti per pasaulį.
Pirmiausia kūdikiai turi išsikelti į keturpėsčią padėtį (ant kelių ir tiesių rankų) ir pasiūbuoti šioje padėtyje. Taip pat kūdikis keturpėsčioje padėtyje turėtų gebėti laisvai atkelti vieną ranką (dažniausiai ko nors siekdamas) ir tvirtai išsilaikyti.
Ir štai jis ropoja!
Ropoti paprastai pradedama maždaug šitaip: iš sėdimos padėties mažylis atsistoja keturiomis, siūbuoja atgal ir pirmyn, galiausiai atsistumia keliais - ir pradeda judėti į priekį (arba atgal). Kūdikis jau tikrai šliaužia ir ropoja arba mokosi tą daryti. Pirmieji kūdikio atsistojimai bus nerangūs. Daugelis atsistoti išmokusių mažylių dar nemoka atsisėsti, jie spyruokliuodami stoviniuoja iki kol pavargsta ir šlepteli ant užpakaliuko.
Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis vis tobuliau ropoja ir netrukus pastebi, kad visas pasaulis priklauso jam. Štai dabar prasideda mažylio džiaugsmo, o mamos vargų metas. Vaikas jaučiasi labai savarankiškas, domisi viskuo, kas yra namuose. Čia tiek daug dar nepačiupinėtų daiktų, kuriuos dabar nesunku pasiekti. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad ant grindų ar pasiekiamose vietose nebūtų aštrių, smulkių ar pavojingų daiktų, kuriuos kūdikis galėtų paimti ir paragauti.
Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis gerai ropoja, todėl jaučiasi gana savarankiškas, viskuo domisi. Svarbu pasirūpinti, kad būtų saugu ropoti, ir mažylis nepasiektų aštrių, smulkių, pavojingų daiktų.
Ar visi kūdikiai ropoja?
Visi vaikučiai ropoja, tik reikia išlaukti to momento. Vieni greičiau tai pradeda, kiti vėliau. Jeigu vaikučiui skauda, jis keičia kūno padėtį kaip jam patogiau. Jeigu keliukų oda per šiurkšti, ją galima patepti kremu, tačiau specialiai kažko daryti nereikėtų. Vaikutis pradeda ropoti maždaug nuo 8 mėnesių iki pusantrų metų.
Kai kuriais atvejais šliaužimo etapas yra praleidžiamas ir kūdikis iš karto ropoja. Arba, kai jau minėta, praleidžiamas ropojimo etapas ir kūdikis, išmokęs šliaužti, mokosi vaikščioti. Tačiau tai išimtys. Visgi dažniausias scenarijus yra šis: šliaužimas, ropojimas ir vaikščiojimas.
Retai, bet pasitaiko, kad kūdikiai „prašoka“ ropojimo etapą. Tokiu atveju jie išmoksta šliaužti, o tada po kiek laiko jau stojasi ant kojų ir mokosi vaikščioti. Tačiau tai išimtys.
Taip nebūna, kad mažylis teisingai/neteisingai ropotų ar šliaužiotų. Jis tai daro, kaip jam patogiau.
Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jis taip pat ropos, tačiau gali būti, kad šiek tiek vėliau nei bendraamžiai. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 32-33 nėštumo savaitę, jis ropoti gali pradėti (tačiau tikrai ne būtinai) vidutiniškai 2 mėn. vėliau.
Kada pradeda ropoti?
Kūdikis pradeda ropoti maždaug nuo 8 mėnesių iki pusantrų metų.
Tiksliai pasakyti, kada kūdikis pasieks šį fizinės raidos etapą - sudėtinga, tačiau ropoti dažniausiai pradeda 9-10 mėn. sulaukę kūdikiai, o 11-12 mėn. mažyliai - jau tikri ropojimo ekspertai, jų ropojimas yra koordinuotas.
Nuo 7 mėnesių vaikai pradeda kartoti, ypač vienas kito veiksmus. Kartais jie ropoti išmoksta, stebėdami kitus ropliukus vaikus.
Kūdikis įsikibęs arba remdamasis ranka šone bando sėstis.
Kaip skatinti ropoti?
Jeigu jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, pirmas dalykas ką galite padaryti: skatinti šliaužti per kliūtis (pvz. pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
Jeigu vis dėlto reikia skatinti kūdikį ropoti, naudinga pradėti nuo keturpėsčios padėties, o esant joje skatinti kūdikį atkelti vieną ranką (siekti žaisliuko). Taip pat naudinga pamokyti kūdikį ropoti atskirai kojomis bei atskirai rankomis, o paskui viską sujungti.
Kūdikį galite mokyti trejopai. Pirmasis būdas - parodyti ir paskatinti kartoti. Pavyzdžiui, kūdikiui matant atsukite gertuvės dangtelį, jį vėl lengvai užsukite ir paduokite kūdikiui. Antrasis būdas - judinti kūdikio rankutes. Šiaip juos suimkite kūdikio rankutes ir jomis lieskite smėlį, skaitydami knygutę kūdikio pirštuku beskite į prie teksto derantį paveiksliuką, pirštukuose sugniaužkite audinio skiautę ir pan. Trečiasis būdas - leisti kūdikiui priimti sprendimus. Pavyzdžiui, matant kūdikiui sudėkite vieną kaladėlę ant kitos, o tuomet paduokite kūdikiui dar dvi. Jis tikriausiai sudės tokį patį bokštelį. Netoliese padėkite dar vieną kaladėlę.
Labai geras patarimas - paropokite patys. Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis, taigi paropokite po juos keturiomis.
Kaip padėti kūdikiui ropoti: 7 patarimai, kaip išmokyti kūdikį ropoti!
Nauda
Ropojimo metu stiprėja ryšiai tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio neuronų tinklų. Lavina kūdikio regėjimą ir propriorecepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) įgūdžius. Pavyzdžiui, atstumas tarp kūdikio akių ir grindų yra panašus kaip tarp skaitomų knygelių. Savarankiškumo ugdymas.
Ropojančiam vaikučiui batukai ar kita avalynė nereikalinga, juk pėdutės ropojant „žiūri“ į viršų. Be to, su apavu sunkiau ropoti ar šliaužioti.
Paprasčiausi gestai padeda geriau suprasti dar kalbėti nemokantį kūdikį, sumažina įtampą ir kūdikio susierzinimą bei apsaugo nuo nemalonių situacijų.
Faktai apie ropojimą
- „Ropoti moka“ ką tik gimęs kūdikis. Jeigu gulinčiam ant pilvo naujagimiui prie pėdų pridėsite savo delną ir jis pajus, kad gali atsispirti, atsispirs bei šiek tiek pašliauš pirmyn. Tačiau tai tik refleksas, kuris silpnėja ir išnyksta apie trečią gyvenimo mėnesį.
- Ne veltui medikai pataria kuo dažniau kūdikius guldyti ant pilvo, o ne laikyti juos gultukuose ar kėdutėse. Guldymas ant pilvo ir ropojimas - susiję. Antrą gyvenimo mėnesį ant pilvo gulintis kūdikis jau sugeba pakelti galvą ir žiūrėdamas į priekį gali ją išlaikyti dešimt sekundžių. Taip stiprinami sprando, nugaros ir rankų raumenys. Kuo jie bus stipresni, geriau išlavinti, tuo greičiau ir vikriau mažylis ropos.
- Jau penktą gyvenimo mėnesį kūdikis išmoksta gulėdamas ant pilvuko ištiesti vieną ranką pirmyn ir neparpulti. Tai žingsnelis ropojimo link. Šiam įgūdžiui lavinti padeda mėgstamas vaiko žaislas ar daiktas, kurį, gulėdamas ant pilvo, jis mato prieš save ir tai jį stimuliuoja siekti.
- Septintą-aštuntą mėnesį tobulėja pusiausvyra ir judesiai. Mažylis išmoksta suktis aplink savo ašį.
- Šliaužti ant pilvo išmoksta maždaug 9 mėn. kūdikis (kartais ir anksčiau).
- Dešimtą mėnesį kūdikis jau bando pasiremti ne tik rankomis, bet pakelti ir užpakaliuką. Netrukus išmoksta stovėti keturiom, bet ne iš karto pavyksta.
- Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis gerai ropoja, todėl jaučiasi gana savarankiškas, viskuo domisi.
