Arūnas Valinskas - žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas, pramogų pasaulio atstovas, politikas, kurio gyvenimas ir karjera nepaliaujamai traukia dėmesį. Jo šeima, vaikystės prisiminimai ir gyvenimo vertybės - tai temos, kurios atskleidžia ne tik jo paties, bet ir jo artimųjų gyvenimo kelią.
Arūno Valinsko vaikystė
Arūnas Valinskas gimė 1966 m. lapkričio 28 d. Lazdijuose. Jo tėvai - pardavėja dirbanti Dalia ir statybininkas Antanas. Netrukus šeima persikėlė į Panevėžio rajoną, į Ramygalą, vėliau - į Šilutę, kartu pasiimdami vyresniąją dukrą Rasidą ir jaunėlį Arūną. Atmintyje išlikę prisiminimai iš Lazdijų: „Nors sako, kad iki trejų metukų vaikas nelabai ką atsimena, bet aš atsimenu, kaip, gyvendamas Lazdijuose, išeinu į lauką, žygiuoju pievomis link upelio, melioracijos griovio, kur visada būdavo labai daug dėlių, ir kaip barstau jas druska, nes jos negali pakęsti druskos. Toks prisiminimas iš labai ankstyvos vaikystės.“
Atsikrausčius į butuką Šilutėje, Valinskams tai atrodė didelis pasiekimas. A. Valinskas atsimena: „Mums atsikrausčius į tą butuką iš mansardos, atrodė vau. Dabar jau kitaip atrodo. Buvo standartiškai apstatytas tų laikų baldais, virtuvės komplektas buvo latviškas, vanduo - šildomas dujinėje kolonėlėje, kurią reikia pasikurti. Vonia buvo tokia, kad dabar restorano tualetas didesnis.“ Tačiau net ir mažas butas turėjo savo privalumų, pavyzdžiui, televizorių, kuris rodė dvi programas: nacionalinę Lietuvos ir centrinę Sovietų Sąjungos. A. Valinskas prisimena: „„Tadas Blinda“ buvo mintinai žinomas, „Kapitoną Tenkešą“ rodydavo ne žiemą, o vasarą. Dar būdavo „Šuns Civilio nuotykiai“ ir „Keturi tankistai ir šuo“. Kai juos rodydavo, kiemas ištuštėdavo.“
A. Valinskas taip pat prisimena vaikystės žaidimus: „Bet pats juokingiausias dalykas - dar darželyje Šilutėje, kai žaisdavome keturis tankistus. Tankas buvo stalas, užklotas paklode. Ir visiems labai rūpėjo, kuris iš berniukų bus Janekas, galės lįsti į tanką ir bučiuotis su Marusia.“
1973-iaisiais A. Valinskas pradėjo lankyti mokyklą. Pirmoji pastaba mokykloje buvo gauta jau antrą mokslo metų dieną. A. Valinskas pasakoja: „Pirmą pastabą gavau pirmoje klasėje rugsėjo antrą dieną - Arūnas neišeina iš klasės ir muša budėtojus. Trečioje klasėje ant sienos kabojo toks didelis raudonai baltas Lenino portretas. Prieš pamoką nusprendėme išmėginti savo miklumą - kas pataikys Leninui į akį. Mes išsišiepę jau kad duodam, tai duodam. Tik jaučiu - kažkas už ausies man. Atsisuku, o ten - mokyklos direktorė. Nutampė man ausis, parašė pastabą („Jūsų sūnus nežino, į ką galima mėtyti sniegą“) ir iškvietė tėvą.“
Praūžusi Tėvo diena ir gyvenimo vertybės Birželio pirmąjį savaitgalį Lietuva minėjo ypatingą progą - Tėvo dieną. A. Valinskas neslėpė, kad Tėvo diena jų šeimoje yra svarbi šventė: „Tai - proga išreikšti padėką ir prisiminti pareigą, iš naujo įvertinti tiek save kaip vaiką, tiek ir savo paties tėvystę.“ Pasiteiravus, kokią vaikystę prisimena pašnekovas, vyras šyptelėjo. „Visokią, tiek ir su daug eilinių dienų mokykloje, nubrozdintais keliais ir kiemo draugais, tiek ir su galimybe sutikti daug įžymių, neeilinių žmonių, įdomiomis kelionėmis ir akimirkomis“, - džiaugėsi jis.
Studijos ir karjeros pradžia
Kadangi mokyklą baigė aukso medaliu, A. Valinskas lengvai įstojo studijuoti teisės į Vilniaus universitetą. A. Valinskas pasakoja: „O Inga tais metais buvo atvažiavusi iš Klaipėdos studijuoti rusų kalbos. Atsimenu, vaikinai nešioja tas knygas, dulkių daug, o merginos dėlioja jas. Atnešiau vienai merginai tas knygas, antrai, trečiai... Ingai, kadangi ji aukšta, liepė pasilipus ant laiptelio krauti knygas į patį viršų. Galvoju - va, šitos dar nemačiau... Su tom knygom ateinu, o jos blauzdos - mano akių lygyje. Ji iš viršaus kaip pažvelgė į mane - kaip traukinio šviestuvas. Po to jau aš dėliojau į tą lentyną knygas.“
1985 m. A. Valinskas pradėjo savo karjerą scenoje su „Dviračiu“, o vėliau pasirodė kitų aukštųjų mokyklų šventėse. Šie koncertai pradėjo trukdyti mokslams, todėl A. Valinskas, Gintaras Ruplėnas ir Valdas Vižinis padarė pertraukas akademinėje veikloje. 1989-aisiais Arūnas ir Inga susilaukė pirmojo sūnaus - Arūno. A. Valinskas pasakoja: „Tai buvo laikai, kai koncertuodavom daug. Įsivaizduokite, studentas gauna 40 rublių stipendiją, o mes kiekvienas - po 100 rublių už koncertą.“
Televizijos karjera
1992-ieji metai pažymėti nauja laida Lietuvos televizijoje - viktorina „Taip ir ne“. Ši laida padėjo A. Valinsko žvaigždei sužibėti dar ryškiau. A. Valinskas kalba: „Po šito projekto atsirado „Dviračio šou“, daugybė kitų. Juokauju, kad nuo to laiko nesu vedęs tik kulinarinės laidos. Netgi esu futbolo rungtynes komentavęs. Viską esu išbandęs ir tuo labai džiaugiuosi.“
A. Valinskas yra televizijos ir radijo laidų, koncertų vedėjas, populiarių televizijos programų autorius, prodiuseris ir kūrėjas: „Taip ir Ne“, „Šeši nuliai - milijonas“, realybės šou „Kelias į žvaigždes“, „Žodžių mūšis“, „Vakarėlis Jums“, „Dviračio šou“ bendraautoris. Jis taip pat yra lietuviškos muzikos festivalio „Nida“ organizatorius ir pirmojo pasaulyje grožio konkurso „Mis nelaisvė“ sumanytojas ir rengėjas. Kartu su grupe „Dviratis“ yra surengęs apie 1 000 koncertų. Iš viso dalyvavo daugiau nei 2 500 renginių, koncertų ir viktorinų, radijo ir televizijos programų. Scenoje ir televizijoje praleido dvidešimt dvejus metus.
Arūno Valinsko šeima ir tėvystė
Arūno Valinsko šeima - tai viena svarbiausių jo gyvenimo dalių. Jis vedęs Ingą Valinskienę, kuri taip pat yra Seimo narė. Jie augina du sūnus - Arūną ir Šarūną.
A. Valinskas jaunesnysis pasakodamas apie tėtį atskleidė, kokiomis gyvenimo vertybėmis jį augino: „Pareigingumas, žodžio laikymasis, žingeidumas.“ Pasak jo, tokiomis vertybėmis augina ir savo atžalą. „Tačiau kaip ir kiekvienai genracijai reikia ir naujų vertybių, nes jei auginsime jas tik taip, kaip patys buvome auginami, vaikus ruošime pasauliui, kuris nebeegzistuoja“, - šyptelėjo jis.
Pasiteiravus, koks Arūnas Valinskas yra namuose, pašnekovas atskleidė: „Niekas nėra toks pat namuose, koks yra bet kurioje viešoje vietoje, nekalbant apie televiziją. Namai yra skirti atsipalaidavimui. Nors tėtis nuolat parsineša daug darbo į namus, juose visi vieni kitiems leidžiame būti tokiais, kokiais žinome, kad niekam nebus papasakota. Šeima - ne televizijos laidos vedimas, kuomet turi kurti intrigą ir linksminti aplink esančius. Tai - vieta laisvei.“
Sakoma, kad nėra namų be dūmų, o tam pritaria ir pats pašnekovas. „Retai kada susiginčijame dėl praktinių dalykų, dažniau tai būna žinių ar idėjų klausimai. Mano tėtis yra ten, kur yra, nes yra toks, koks yra: užsispyręs ir atkaklus. Kartais tai reiškia ir sudėtingas diskusijas, todėl svarbu yra išmokti ne tik kaip įrodyti savo tiesas, bet ir kuomet to daryti neverta“, - atskleidė jis.
Pašnekovo tėvai - puikiai žinomi žmonės Lietuvoje - Arūnas ir Inga Valinskai. Pasak pašnekovo, iš jų perėmė tam tikras charakterio savybes. „Iš tėčio perėmiau smalsumą, domėjimąsi pasauliu, iš mamos - emocinį minkštumą, nuosaikumą“, - atskleidė vyras. Pasiteiravus, kas namuose buvo griežtesnis, Arūnas nė nedvejodamas atsakė: „Tėtis.“
Baigdamas pokalbį apie žinomus tėvus, A. Valinskas jaunesnysis pasidalijo smagia istorija iš praeities. „Six Flags“ atrakcionų parkas JAV. Mus, du penkiamečius-šešiamečius vaikus, gimusius Sovietų Sąjungoje ir augusius tokių pramogų neturėjusioje naujai nepriklausomoje Lietuvoje, tėvai vesdavosi kone visur, įskaitant ir vieną įsimintiniausių parko atrakcionų - filmo „Svetimas“ siaubo stimuliatorių. Iki pat šiol pasijuokiame iš nuotraukų, darytų mums visiems ką tik išėjus, kuriame mes, vaikai, atrodėme baltesni nei paprastai“, - pasakojo vyras.
A. Valinskas jaunesnysis patvirtino, kad išsiskyrė su Viktorija Denisovaite, su kuria susilaukė dukters Sofijos. Apie tai, kad A. Valinsko jaunesniojo šeimoje gimė mergaitė Delfi anksčiau patvirtino pats laimingas tėtis. „Žmona jaučiasi puikiai. Dukrelė ar kol kas informacija nesidalija (juokiasi). Aš tik žmonai paantrinsiu, kad super viskas. Dar kol kas tik valanda tos tėvystės, bet viskas puiku“, - džiugių emocijų tuomet neslėpė laimingas vyras.
Tėvo diena - be gėlių ir fejerverkų. Tačiau ją A. Valinsko sūnūs - Arūnas ir Šarūnas (21 m.) visuomet prisimena. Kaip? Tiesiog ištaria tėvui sveikinimo žodžius, linkėjimus. „Tėvo dieną sūnūs prisimena tada, kai aš važiuoju pas savo tėvą. Jie nutaria pasveikinti ir saviškį. Bet mūsų šeimoje labiau akcentuojama Motinos diena“, - tikino televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas. A. Valinskas jaunesnysis patikino, kad mamai perkamos gėlės, sakomi gražūs žodžiai arba sugalvojama kokia nors Motinos dienos pramoga. Tėvo diena - santūresnė. Gėlių nedovanoja? Faktas.
Politinė karjera ir gyvenimo vertybės
Vėliau A. Valinsko kelias pasuko į politiką. 2008 m. Tautos prisikėlimo partija itin sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, o Arūnas užėmė Seimo pirmininko postą. A. Valinskas sako: „Ne paslaptis, kad žinomi žmonės prieš rinkimus buvo kviečiami į partijas kaip kalėdiniai žaisliukai eglutei papuošti. Ir staiga šovė mintis padaryti patiems - kam eiti kažkur kitur. Ir traukinukas nuvažiavo.“
2008-ieji metai žymūs tuo, kad Tautos prisikėlimo partija itin sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, o Arūnas užėmė Seimo pirmininko postą. A. Valinskas pasakoja: „Mes buvome pasamdyti ketverius metus dirbti tam tikrą darbą - priimti įstatymus. Įstatymai turėjo būti tokie, kad nebankrutuotų valstybė. Kalba ėjo apie tai, kad nėra pinigų mokytojams, mokykloms, didžiulis trūkumas medikams, pensininkams ir t. t. Ne iš geros valios buvo imtasi tų drakoniškų priemonių.“
A. Valinskas teigia: „Valdžios skonis - kaip stikliukai tarp dantų nuo sudaužytų parlamento langų. Žmogus, kuris ekrane dalina prizus, - kur kas priimtinesnis ir mielesnis negu tas visų puolamas Seimo pirmininkas, pasirašantis įstatymus, kuriais mažinamos pensijos, išmokos ir t. t. Lietuvai reikia vieno dalyko - nelaukti malonės iš dangaus ar iš valdžios. Ir reikia suvokti, kad mes ne tik galime, bet ir gyvename gerai.“
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
A. Valinskas vedęs Ingą Valinskienę, kuri taip pat yra Seimo narė. Jie augina du sūnus - Arūną ir Šarūną. A. Valinskas jaunesnysis patvirtino, kad išsiskyrė su Viktorija Denisovaite, su kuria susilaukė dukters Sofijos. Apie tai, kad A. Valinsko jaunesniojo šeimoje gimė mergaitė Delfi anksčiau patvirtino pats laimingas tėtis.
A. Valinsko pomėgiai - žūklė, buriavimas. Jis moka rusų ir anglų kalbas. A. Valinskas jaunesnysis: „Nesu nei didis medžiotojas, nei didis žvejys kaip mano tėvas. Kartais nusišypso laimė prikalbinti sūnų į medžioklę, bet tai - reti atvejai. Pirtis - bendras pomėgis. Namuose esančioje pirtyje, be temperatūros, dar karštesnės būna diskusijos. Daugiausia jų kyla dabartinės politikos, filosofijos temomis.“
„Jeigu žinočiau universalų receptą, kuris tiktų visiems, aš sakau, kad kasmet gaučiau Nobelio taikos premiją, nes tas receptas būtų universalus ir pasaulyje vyrautų taika, ir harmonija. Mūsų receptą aš žinau. Paprastai - šeimoje, gyvenant su tuo žmogumi, reikia jį mylėti bent šiek tiek daugiau nei patį save. Tu įsivaizduoji, kad tu jam duodi savo gyvenimą? Kitaip galvok. Tas žmogus, kuris yra šalia tavęs - jis taip pat tau aukoja savo vienintelį gyvenimą ir jau vien už tai tu jį turi gerbti, ir mylėti, ir negalvoti: o aš tau daugiau duodu“, - pabrėžė A. Valinskas.
„Aš taip negalvoju, bet kai kurie sako, kad su amžiumi meilė keičiasi į pagarbą, į supratimą... Ji nesikeičia. Ji yra viduje, tapati. Čia taip pat, kaip kriauklėje augantis perlas - vidinis sluoksnis niekur nedingsta, tik didėja tas perlas, nes užauga vis nauji brangakmenio sluoksniai. Lygiai tas pats yra ir šeimoje - pati meilė niekur nedingsta, ją tik apgaubia papildomi dalykai: supratimai, išmintis abiejų, patirtis, pagarba vienas kitam. Kita vertus, atsiranda net ir meilė tam laikui, kurį tu praleidai su tuo žmogumi, ne tik meilė fizinė jam. Visa tai auga į vieną didelį perlą ir niekur nedingsta. Šitą reikia suvokti“, - dar pridūrė A. Valinskas.
Tiesa, Arūnas tikrai neneigia, kad per 40 metų jųdviejų su Inga santykiuose būta visko - net ir rimtų sudrebėjimų. Visgi, skyrybų, tokiais atvejais, žinomas vyras nelaiko išeitimi. „Skyrybos jau yra rezultatas, o to priežastis yra jausmais nepagrįstos vestuvės, nepagrįsta santuoka. Tada tai būna pagrįsta tik susižavėjimu arba noru: na, pasidarom vestuves - padarysime gerą vakarėlį, bus geras tūsas su draugais. Nepaėjo? Padarom tūsą skyrybų proga. Tas šeimos instituto devalvavimas galvose, atsakomybės tarpusavio nesuvokimas, pagarbos vienas kitam nebuvimas - jis, ko gero, yra, deja, bet užprogramuotas. Buvo tokia viena diskusija, kurioje man teko dalyvauti, ir aš išsakiau nuomonę, kad apskritai, ko gero, ateityje toks institutas visuomenės, kaip šeima - jis pasmerktas žlugti, nes pagal savo prigimtį, vis dėlto, kaip bežiūrėsi, žmogus yra poligaminė būtybė. <...> Čia aš kalbu apie studijas mokslininkų, kurios yra virtusios prognozėmis, kad ateityje toks dalykas kaip šeima išnyks“, - savo įžvalgomis dalijosi A. Valinskas, pridurdamas, kad pastebima, jog visuomenėje vis mažiau galios, deja, tenka ir Bažnyčiai.
Anksčiau kalbintas Arūnas jaunesnysis pasakojo, kad anksčiau galvojo, jog pasiruošimas priimti vaikelį į šeimą bus labai sudėtingas procesas, tačiau kai su tuo susidūrė, pripažįsta, kad nauji rūpesčiai netgi malonūs ir jaudinantys. „Kai suprantu, kad iš tikrųjų čia bus mano vaikas, visiškai kitaip žiūriu į drabužėlių rinkimą, tų pačių plytelių ieškojimą, spalvos rinkimą. Tai nebekelia jokios baimės“, - juokėsi jis.
Beveik dvejus metus draugaujanti pora vienas kitą jau vadina vyru ir žmona. Tačiau oficialiai žiedais jiedu dar neapsimainę. „Aš šeimą traktuoju šiek tiek plačiau nei biurokratija. Mes kalbame vienas su kitu taip, kaip jaučiamės. Man norisi ją vadinti žmona. O dėl vestuvės šventės esame kiek liberalesni. Tikrai nebėgsime greit tuoktis, nemanome, kad tai dabar būtina. Suplanuosime ir padarysime tada, kai jau vaikas galės savomis kojomis ateiti ir būti liudininku. Tuoktuvės „iš reikalo“ paneigia visą šios šventės esmę“, - 15min kalbėjo Arūnas Valinskas jaunesnysis.
Anot jo, vestuvių metinių šventimas jam yra ypatingas kiekvienais metais. Šiemet ta proga jie leidosi į kelionę ir su draugų kompanija. „Įspūdžiai tokie pat kaip per bet kurias vestuvių metines - džiaugiuosi, kad taip nutiko, ir dėkoju gyvenimui už geriausią dovaną. Ši šventė truko visą savaitę - skridome į Nicą, aplankėme Kanus, Monaką, Port Grimaud ir kitas pakrantės gyvenvietes bei kurortinius miestus. Turėjome labai gerą laiką su bičiuliais ir žmona“, - dalijosi jis.
Įspūdingas reginys Arūnui didžiausią įspūdį paliko Port Grimaud: sužavėjo užburiantys vaizdai ir miestelio švara. „Port Grimaud yra miniatiūrinė, labai graži vieta, dažnai vadinama Venecija, nes viskas čia yra ant vandens - mažos salos, sujungtos alėjomis. Aišku, negalima jos lyginti su tikrąja Venecija, bet ji turi savo žavesio. Port Grimaud pasižymi namais, nameliais ir restoranais ant vandens, o šalia švartuojasi karališkos jachtos. Tai iš tiesų puikus vaizdas, be to, tvarka nepaprasta. Tai iš tiesų padarė didžiulį įspūdį“, - pasakojo A. Valinskas.
Savo tikrąją metinių dieną pora lankėsi restorane, kur visiškai netikėtai išvydo įspūdingą reginį. A. Valinskas žmonai juokavo, kad tai - jo staigmena. „Mes buvome restorane, kur šventėme, kaip tik spalio 3-ąją - mūsų tikrąsias metines. Užsisakėme restoraną Sen Tropeze, ir tuo metu vyko regata. Ten buvo plaukusios karališkos jachtos, kurių ilgiai skaičiuojami dešimtimis ar šimtais metrų, su trimis ar keturiais stiebais - didesnės už „Meridianą“, kuris stovi Klaipėdoje. Kaip tik tą dieną vyko jų uždarymas. Prieš mus, kai sėdėjome, pradėjo šaudyti fejerverkus uždarymo proga - apie 10-12 minučių nonstop. Esu matęs daug fejerverkų, bet tokių dar nebuvau matęs. Aš net pasakiau: „Žinai, Valinskiene, kiek man tai kainavo, bet man tau nieko negaila“, - juokėsi vyras.
Vieta Monake paliko neigiamą įspūdį Nepaisant nuostabių vaizdų ir šventinės atmosferos, kelionėje pasitaikė ir kelios nemalonios staigmenos. Pora su bičiuliais, žinoma, nepraleido progos stebėti Žalgirio išvykos rungtynių Monake, tačiau, pasak pašnekovo, Monako arena paliko kiek prastesnį įspūdį nei tikėtasi - tiek dėl savo dydžio, tiek dėl senovinio išplanavimo ir organizacinių spragų. „Salė gerokai priminė didesnę mokyklos salę. Negalime jos palyginti nei su mūsų „Žalgirio“ arena, nei su „Twinsbet“ sale, netgi su mažesnėmis arenomis Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, kurių talpa apie 5000 žmonių. Tai senovinis išplanavimas, o vidinis tarnybų darbas - atsiranda daug nelogiškų dalykų, prie kurių mes iš gerų salių tiesiog nepripratę. Be to, tragiškas buvo pasiruošimas varžyboms - nėra rodyklių, nėra aišku kur eiti. Su visais eidami mes jau pavėlavome mūsų pristatymui - jo net nematėme“, - kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu, pasak A. Valinsko, vyko ir futbolo rungtynes, kurios ten yra labiau žiūrimos ir vertinamos, taip pat išsiskyrė ir fanų palaikymas. „Buvo įdomu, kad tą dieną vyko ir futbolo rungtynės Monakas prieš Manchester City. Galiu pasakyti tiek, kad „Žalgirio“ „Eurolygos“ debiutinės rungtynės su Monaku mažam kiekiui vietinių buvo įdomios. Krepšinio salė yra po futbolo stadionu, ir požiūris toks, kad futbolas visomis galvomis aukščiau už krepšinį. Nors pernai „Eurolygoje“ užėmė antrą vietą, su futbolu net iš tolo negalime lyginti, ir nėra ką kalbėti apie tai, kad į tą patį Monaką suvažiuoja išprotėję Lietuvos sirgaliai“, - sakė jis.
Vos išvengė nemalonumų Grįždami iš kelionės Valinskai vos išvengė nepatogumų, kurie kelionę būtų gerokai pratęsę. „Per plauką nepasiilgino kelionė, nes nusileidome praktiškai valandą prieš, kai buvo uždarytas Vilniaus oro uostas dėl kontrabandinių meteorologinių balionų. Kadangi skridome su Air Baltic, visai galimas variantas, kad būtume skridę į Rygą“, - pasakojo Arūnas. Nepaisant to, viskas susiklostė gerai. „Kažkaip spėjome nusileisti, bet po valandos po mūsų nusileidimo buvo uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. Visi lietuviai buvo nukreipti kitur. Tai, kai grįžti iš kelionės, dar paskui sprendi klausimą, kaip grįžti iš Rygos... truputį būtų šaukštas deguto, bet net ir čia pasisekė“, - prisiminė jis.
Ilga santuokos paslaptis ir žodžiai jaunimui Paklaustas apie ilgos ir darnios santuokos, kurią jie šią savaitę šventė kelionėje, paslaptį, A. Valinskas pabrėžė vieną labai paprastą, bet kartu gilią taisyklę. „Aš sakau labai paprastai: yra matematinė formulė - žmogų, su kuriuo gyveni, reikia bent per milimetrą, bent per mikroną mylėti daugiau nei save, ir tikrai viskas bus gerai“, - dalijosi mintimis žinomas vyras. Tuo pat metu jis turėjo ir svarbią žinią jaunimui, kuris šiais laikais neretai nebemato šeimos ar santuokos kaip gyvenimo prioritetų. Tai buvo ne tik patarimas, bet ir kvietimas rimtai pažvelgti į savo ateitį ir santykius. „Labai norisi visiems palinkėti, kad jie rimčiau žiūrėtų į santuoką, į šeimą, kaip į institutą, kuris yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Dabar nemažai atvejų, kai santuoka ar vestuvės tampa tiesiog proga pasidaryti vakarėlį su draugais. Po to praeina pusė metų, ir vėl daromas kitas vakarėlis - jau skyrybų vakarėlis“, - sakė jis. Arūno teigimu, atsakomybė už tokį požiūrį tenka ne vien jaunajai kartai, bet ir tėvams, kurie neretai augina vaikus po skyrybų. Tai dar kartą primena, kad šeimos vertybės, pagarbos ir atsakomybės pavyzdžiai - ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, kuriuos mato vaikai. „Šitoje vietoje negalima kaltinti vien jaunosios kartos. Man atrodo, nemažą dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir tėvai, kurie neretai išsiskyrę augina savo vaikus. Žinoma, negali žmonės gyventi per prievartą, bet kartais prieš tai reikia daugiau pagalvoti. Pajutai draugelius pilve ir jau skrendi paskui - ne, drugeliai išsisklaido į skirtingas puses. Bet jie vis tiek turi savo vietą, ir vis dėlto yra atsakomybė, pagarba ir meilė“, - kalbėjo A. Valinskas.
